AFP tyrimas nėštumo metu

Alfa-fetoproteinas (AFP) yra baltymas, gaminamas besivystančio vaisiaus kepenyse, kuris atlieka svarbų vaidmenį vaisiaus vystymesi.

AFP reikšmė sveikatai ir medicinai

Alfa-fetoproteinas (AFP) yra kelių sveikatos būklių biomarkeris, ypač svarbus diagnozuojant ligas ir tikrinant nėštumą. AFP atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį vaisiaus vystymuisi ir ligų diagnostikai. Nenormalus AFP kiekis gali rodyti tam tikrus sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, kepenų ligas, tam tikrus vėžinius susirgimus ir negimusių kūdikių nervinio vamzdelio defektus.

Kas yra baltymai?

Prieš aptariant AFP, būtina suprasti, kas yra baltymai. Baltymai - tai didelės, sudėtingos molekulės, reikalingos organizmo audinių ir organų struktūrai, funkcijai ir reguliavimui. Baltymai yra ne tik mūsų kūno statybinės medžiagos. Jie palengvina chemines reakcijas, perduoda signalus tarp ląstelių ir kovoja su ligomis.

AFP funkcijos

AFP gamyba prasideda ankstyvuoju vaisiaus vystymosi laikotarpiu ir atlieka lemiamą vaidmenį formuojantis vaisiaus organams. AFP atlieka dvejopą funkciją. Pirma, vaisiaus vystymosi metu jis apsaugo vaisių nuo motinos imuninės sistemos. Antra, AFP lygis gali būti diagnostinė priemonė.

AFP tyrimas

AFP tyrimas - tai kraujo tyrimas, kurio metu iš rankos venos paimamas nedidelis kraujo mėginys. Tada šis mėginys ištiriamas laboratorijoje ir nustatomas AFP lygis. AFP tyrimo rezultatai paprastai pateikiami kaip skaitinė vertė, rodanti AFP kiekį kraujyje. Sveikų suaugusiųjų AFP kiekis paprastai yra mažesnis nei 10 ng/ml.

Tačiau labai svarbu suprasti, kad nenormalus lygis nebūtinai reiškia problemą. Bet kokiems sutrikimams ar ligoms patvirtinti reikėtų tikslesnių diagnostinių tyrimų.

Kada gydytojai rekomenduoja atlikti AFP tyrimą?

Gydytojai rekomenduoja atlikti AFP tyrimą, jei įtaria tam tikrus vėžinius susirgimus arba kepenų ligas. AFP patikra paprastai yra įprastinės prenatalinės priežiūros dalis.

AFP tyrimo indikacijos

Šis rodiklis taikomas tiriant dvi patologijų grupes: onkologiją ir nėštumo patologiją.

Onkologinės indikacijos

Onkologijoje AFP naudojamas sekti pirminį kepenų vėžį ir reprodukcinės sistemos navikus. Apie 80 % piktybinių kepenų auglių atvejų nustatomas padidėjęs AFP lygis. Pirminis kepenų vėžys dažniausiai atsiranda kepenų cirozės ar lėtinio hepatito fone. Kepenų cirozės ir lėtinio hepatito atveju α-fetoproteinas - AFP yra vertingas monitoringo parametras ir gali būti naudojamas pirminiam kepenų vėžiui diagnozuoti (tai yra nustatyti tuos atvejus, kai cirozė pereina į vėžį). Padidėjusi AFP koncentracija kraujyje gali būti randama 90% ligonių, sergančių pirminiu kepenų vėžiu.

Be to, AFP padidėjimą sukelia sėklidžių navikai (ne seminominės kilmės). Didelė AFP koncentracija rodo didelę naviko masę ir blogą ligos prognozę. Neseminominio naviko metu AFP jautrumas yra 50-80%. Kombinuojant AFP ir β-hCG, bendras abiejų parametrų jautrumas lygus 86%.

Atliekant α-fetoproteinas - AFP ir CEA tyrimus, kartu galima diferencijuoti pirminį kepenų vėžį nuo kepenų metastazių. Maža AFP koncentracija kraujyje, kartu esant padidėjusiai CEA koncentracijai, rodo vėžio metastazes kepenyse.

Nėštumo patologija

α-fetoproteinas - AFP nustatymas kraujyje ir amniono skystyje padeda rasti vaisiaus vystymosi defektus nėštumo metu.

Skiriant AFP tyrimą, reikėtų atsižvelgti į keletą šio rodiklio ypatybių:

1. tyrimą tikslinga atlikti nėščiosioms, jau anksčiau gimdžiusioms kūdikį su genetiniais defektais;
2. jį tikslinga nustatyti vyresnėms nei 30-35 metų nėščiosioms (jeigu nėščiosios amžius viršija 30 metų, apsigimimų dažnumas ryškiai padidėja);
3. optimaliai nustatyti AFP rodiklį yra nedaug laiko. Tai 16-21 nėštumo savaitė;
4. radus AFP koncentracijos sumažėjimą arba padidėjimą, tyrimas turi būti kartojamas. Net 67% atvejų, pakartojus tyrimą, vaisiaus apsigimimo diagnoze suabejojama;
5. pakartotinai radus patologiškai pakitusią AFP koncentraciją, atliekama sonografija su citogenetiniu ištyrimu (gali tekti atlikti amniocentezę). Jeigu atliekama amniocentezė, AFP koncentracija vaisiaus vandenyse įvertinama genetinės konsultacijos centre. Skirtingai nuo serumo AFP koncentracijos, vaisiaus vandenyse nustatoma AFP koncentracija nuo 16-os iki 21-os normalaus nėštumo savaitės turi mažėti;
6. dvynukai, trynukai arba daugiau vaisių didina AFP koncentraciją serume (tada apsigimimo skryningas pasiremiant AFP mažiau informatyvus).

AFP testo paskirtis - išaiškinti ir racionaliau atrinkti nėščiąsias amniocentezei.

AFP ir nėštumas

Nėštumo metu moters organizme didžiausia AFP koncentracija stebima apie 13-ąją savaitę. AFP kiekis gali padidėti esant embrioniniams navikams, pavyzdžiui, trynio maišo navikams. Nėštumo metu AFP kiekis moters kraujyje gali didėti, jei vaisiui diagnozuojami nervinio vamzdelio nesuaugimo defektai. Priešingai, esant Dauno sindromui, pūslinei išvisai ar savaiminiam persileidimui, AFP koncentracija gali mažėti.

Kiti tyrimai nėštumo metu

Be AFP tyrimo, nėštumo metu atliekami ir kiti svarbūs tyrimai:

• Bendras kraujo tyrimas: atliekamas pirmojo apsilankymo metu ir kartojamas apie 32 nėštumo savaitę. Šiuo tyrimu nustatoma, ar nėščioji neserga mažakraujyste, ar nėra kitų organizmo pokyčių, ūmių ar lėtinių ligų.
• Gliukozės koncentracijos kraujyje tyrimas: rekomenduojama ištirti gliukozės koncentraciją kraujyje.
• Tyrimai dėl lytiniu keliu plintančių ligų: kraujo tyrimais nustatomos ir lytiniu keliu plintančios ligos, pvz., sifilis, ŽIV, toksoplazmozė, raudoniukė, citomegalovirusas.
• Tyrimai dėl Chlamydia trachomatis ar Ureaplasma urealyticum: labai svarbu atlikti nėščiajai tyrimus dėl lytiniu keliu plintančių sukėlėjų Chlamydia trachomatis ar Ureaplasma urealyticum.
• Tyrimai dėl bakterinės vaginozės: nėščias moteris rekomenduojama ištirti ir dėl bakterinės vaginozės, kurią sukelia Bacteroides spp., Peptostreptococcus spp. ir Gardnerella vaginalis.
• Šlapimo tyrimas: Tiriama, ar šlapime yra gliukozės, jei randama - tai gali būti cukrinio diabeto požymis. Taip pat tikrinama, ar nėra baltymo, kuris parodo nėščiosios inkstų būklę.

Papildomi tyrimai

• AFP tyrimas: Daugeliui moterų 16-tąją nėštumo savaitę atliekamas AFP tyrimas. Šis tyrimas parodo vaisiaus apsigimimo riziką Dauno sindromu arba atviru stuburo kanalu. AFP testas atliekamas įvairaus amžiaus moterims. Pagal statistiką vyresnio amžiaus moterys turi didesnę riziką pagimdyti kūdikį su Dauno sindromu.
• Trigubas, arba Barto, tyrimas: nustato AFP (alfa fetoproteino), estriolio ir žmogaus chorioninio gonadotropino kiekį motinos kraujyje. Mažėjanti chorioninio gonadotropino ir estriolio koncentracija kraujyje rodo blogėjančią vaisiaus būklę, gresiantį priešlaikinį gimdymą ar nesivystantį nėštumą.
• Kraujo grupės ir Rh D faktoriaus nustatymas: Nėščiajai svarbu nustatyti kraujo grupę ir Rh D faktorių.

žymės: #Nestumo

Panašus:

• Dauno sindromo tyrimas nėštumo metu: kada ir kokius testus atlikti?
• Neįtikėtini Tyrimų Rezultatai Nėštumo Metu: Ką Privalote Žinoti Dabar!
• Šlapimo Pasėlio Tyrimas Nėštumo Metu – Būtina Sveikatos Patikra Kiekvienai Nėščiajai!
• Genetiniai kraujo tyrimai nėštumo metu: ką būtina žinoti kiekvienai būsimoji mamai?
• Karaliaus Mindaugo Paslaptys: Kaip Lietuvos Valstybės Įkūrėjas Pakeitė Istoriją
• Alanas Chošnau: Įkvepianti Gyvenimo Kelionė, Muzikos Talentai ir Šeimos Paslaptys