Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Sveikata - tai asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė. Sveika asmens gyvensena - gyvenimo būdas, kasdienių įpročių visuma, padedanti palaikyti, tausoti ir stiprinti sveikatą. Sveikata ir sveika gyvensena yra glaudžiai susijusi su gyvenimo kokybe ir ilgaamžiškumu.

Teisinis kontekstas

Mūsų Konstitucija teigia, kad žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas. Taigi įstatymai turi nustatyti visas šios teisės apsaugos sąlygas, taip pat - pradžią bei pabaigą. Todėl teisės į gyvybę apsaugos pradžios klausimu Seime yra registruoti atitinkami įstatymų projektai - Reprodukcinės sveikatos (iki 12 savaičių nėštumas gali būti nutrauktas moters valia, o dėl medicininių indikacijų - iki 22 nėštumo savaitės; šalia chirurginio numatytas naujas medikamentinio aborto būdas) ir Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos (negimęs vaikas jau turi teisę į gyvybę; nėštumo iki 12 savaičių nutraukimui privalomos sąlygos: grėsmė moters sveikatai ar gyvybei, nėštumas atsirado dėl nusikalstamos veikos).

Medikamentinis abortas

Kaip pasakose su laiminga pabaiga - trečias kartas nemelavo ir Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai (VVKT) 2013 m. liepą pavyko tyliai registruoti medikamentiniam abortui skirtą „vaistą” mifepristone. Du kartus tam sutrukdė saugumo, veiksmingumo ir etinės problemos bei faktas, kad Lietuvoje nėra registruotas kitas kartu su mifepristone privalomai vartojamas preparatas - prostaglandinas (mifepristone blokuoja nėštumo hormonus ir lemia embriono žūtį, o po 48 valandų vartojamas prostaglandinas sukelia stiprius gimdos spazmus, kurie pašalina negyvą embrioną). Pagal SAM projektą bus palikta laisvė gydymo įstaigoms pačioms susireguliuoti aborto tvarką.

SAM projekte medikamentinis abortas pateikiamas kaip lygiavertė alternatyva chirurginiam. Nieko tokio, kad, palyginti su chirurginiu aborto metodu, žalingas poveikis sveikatai apie 4 kartus dažniau pasitaiko medikamentinio aborto metu, o dauguma sunkių nepageidaujamų reakcijų, keliančių grėsmę gyvybei, yra būdingos tik medikamentiniam abortui. M. F. Green tyrimas rodo, kad po medikamentinio aborto moterų mirties rizika yra 10 kartų didesnė nei po chirurginio aborto (NEJM, 2005).

Praktikoje dėl mifepristone preparatu sukeliamo medikamentinio aborto neveiksmingumo ar žalingo poveikio (neįvykusio, dalinio aborto, didelio kraujavimo, išlikusio gyvo vaisiaus, infekcijos, užsitęsusių skausmų) papildomos chirurginės operacijos gali prireikti iki 20% (Liao H ir kt., 2011). T.y. kas penktai moteriai gali būti reikalinga taikyti dvigubą intervenciją, o tai didina nevaisingumo ir įvairių komplikacijų pavojų.

Mifepristone yra susijęs ir su dideliu psichoemociniu stresu, kurį sukelia medikamentinio aborto eiga (moterys dažnai patiria stiprių, panašių į gimdymo skausmų, vemia, viduriuoja, jaučia šaltkrėtį, itin stipriai kraujuoja, turi galimybę pamatyti pasišalinusį embrioną, išsekimas ir kraujavimas gali tęstis kelias savaites). Literatūroje taip pat nurodoma, kad pats preparatas mifepristone gali paskatinti ilgai besitęsiančius centrinės nervų sistemos sutrikimus.

Moters pasirinkimas ir informavimas

SAM projekte nelieka jokių užuominų į vaiko tėvo dalyvavimą sprendime dėl aborto. Medikamentinio aborto įteisinimo kontekste ypač aktualios SAM projekte numatytos 72 valandos, per kurias nėščioji turėtų gerai apmąstyti savo pasirinkimą. Būtų racionalu sudaryti chirurginio ir medikamentinio aborto nepageidaujamų reakcijų dažnio palyginamąją lentelę bei įpareigoti gydytojus šią informaciją pateikti pacientei, kad ji turėtų pakankamai laiko susipažinti ir pasirinkti saugesnį metodą.

Visuomenės nuostatos ir žiniasklaida

Žiniasklaida turi galią formuoti mūsų supratimą apie pasaulį (Bryant, Oliver, 2008) ir kartu keisti nuostatas, taip mažindama visuomenės grupių stigmatizavimą. Užsienio mokslininkai pastebi, kad, nepaisant visuomeninio gyvenimo modernėjimo, kultūrinės nuostatos šeimos atžvilgiu keičiasi lėtai, o moterys išlieka glaudžiai susietos su motinystės vaidmeniu (McKennon Brody, Frey, 2017). Nagrinėdami bevaikystės vaizdinius žiniasklaidoje, tyrėjai atranda pronatalinio diskurso dominavimą, kai visokeriopai remiama motinystė / tėvystė, o asmenys, ypač moterys, nesusilaukusios vaikų, vertinamos menkiau ir neretai yra stigmatizuojamos (Gibb, 2019; Grill, 2019).

Atkūrus Nepriklausomybę moterys buvo skatinamos „grįžti į šeimą“, valstybė siekė didinti gimstamumą, o tautinės idėjos sutapo su antifeminizmo idėjomis, grąžinančiomis moterims tradicinius tautos ir šeimos sergėtojos vaidmenis (Žvinklienė, 2009). Užsienio žiniasklaidoje diskusijos apie moterų savanorišką bevaikystę prasideda XX a. pabaigoje (Giles et al., 2009) - tiesa, jos negausios. Šiame tyrime pastebėta, kad savanoriškos bevaikystės nuostatas išsakantys asmenys daug dažniau susilaukė neigiamų vertinimų nei tie, kurie papasakodavo, kad neturi vaikų nesavanoriškai, dažniausiai dėl fiziologinių priežasčių - nevaisingumo.

Sveikata ir sveika gyvensena

Sveikata ir sveika gyvensena yra glaudžiai susijusi su gyvenimo kokybe ir ilgaamžiškumu.

Asmens higiena

Mokomasi paaiškinti, kad laikantis higienos reikalavimų (pavyzdžiui, plaunant rankas, valant dantis ir pan.) apsisaugojama nuo ligų. Kūno pokyčiai paauglystėje. [...] aptariami asmens higienos pagrindai susiejant su lytine branda. Asmens higiena. Mokomasi paaiškinti asmens higienos ir gyvenamosios aplinkos (dulkės, triukšmas, mikrobiologinė tarša) poveikį sveikatai.

Fizinis aktyvumas

Aiškinamasi, kodėl svarbu kasdien mankštintis, grūdintis, laikytis poilsio ir mokymosi režimo. Fizinė, socialinė emocinė sveikata. Aiškinamasi priežasties ir pasekmės ryšiai tarp žmogaus fizinės, socialinės emocinės sveikatos ir dienos režimo, higienos laikymosi, fizinio aktyvumo, sveikatai palankios mitybos, palankių aplinkos sąlygų (apšvietimo, garsio (garso stiprumo), švaros ir tvarkos, tinkamų priemonių) darbui ir poilsiui.

Mityba

Mokomasi paaiškinti, kokį vaidmenį atlieka vanduo, maisto medžiagos (baltymai, angliavandeniai ir riebalai), vitaminai ir mineralinės medžiagos (kalcis) užtikrinant sveikatai palankią mitybą. Virškinimas ir mityba. [...] Apibūdinama sveikatai palanki mityba, kaip kiekvieno asmens individualius būtinųjų maisto medžiagų ir energijos poreikius tenkinantis maisto racionas.

Aplinkosauga

Paaiškina nepalankių aplinkos veiksnių, kenksmingų medžiagų poveikį sveikatai. Aplinkosauga. [...] aiškinamasi, kaip klimato kaita veikia [...] žmogaus sveikatą.

žymės:

Panašus: