Vieni iš bendrųjų vaiko teisių apsaugos principų yra tai, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Abiejų tėvų pareiga yra vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu.
Vaiko Teisė Į Būstą Nutraukus Santuoką
Siekiant užtikrinti vaiko teisę į būstą, Civiliniame kodekse yra nustatytas nepilnamečio vaiko teisės išlikimas naudotis vieno iš tėvų gyvenamąja patalpa, kai vaiko tėvai nutraukia santuoką.
Uzufrukto Nustatymo Klausimai
Spręsdamas uzufrukto nustatymo klausimą, teismas išsiaiškina, ar uzufrukto nustatymas visiškai atitinka nepilnamečių vaikų interesus, ar vaikų interesai nebūtų geriau apsaugoti kitais būdais (pvz., priteisiant išlaikymą), ar tas būstas buvo naudojamas kaip šeimos turtas, ar sutuoktinis, su kuriuo gyventi lieka vaikai, neturi kitos gyvenamosios patalpos arba pakankamai finansinių išteklių ar materialinių galimybių tokiai patalpai įsigyti.
Pirma, kai prašoma nustatyti uzufruktą tik į dalį kitam sutuoktiniui priklausančios gyvenamosios patalpos, būtina atsižvelgti į tai, kad kitam sutuoktiniui išlieka teisė gyventi jam priskirtoje būsto dalyje, t.y. atitinkamomis buto dalimis buvę sutuoktiniai turės naudotis bendrai. Antra, nustačius uzufruktą yra suvaržoma savininko nuosavybės teisė. Jeigu kitas sutuoktinis, su kuriuo lieka gyventi vaikas, turi asmeninės nuosavybės teise priklausančią gyvenamąją patalpą, uzufrukto nustatymui ne visada yra objektyvi būtinybė.
Pažymėtina, kad įprastinė vaiko gyvenamoji aplinka yra svarbus veiksnys, sprendžiant dėl uzufrukto nustatymo, tačiau šio veiksnio reikšmę konkrečiu atveju lemia būsimų pasikeitimų masto ir galimos neigiamos įtakos vaiko tolesnei raidai, jo vystymuisi įvertinimas. Esminiu gyvenamosios aplinkos pasikeitimu, nenustačius uzufrukto, gali būti laikomas sutuoktinio, su kuriuo nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, išvykimas iš šalies, taip vaikui netenkant galimybės gyventi jam įprastoje kultūrinėje aplinkoje, persikėlimas gyventi į atokias vietoves ir dėl to sumažėjusios ugdymo, pomėgių lavinimo galimybės ir pan., t. y. Tais atvejais, kai sutuoktiniai kreipiasi į teismą dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių sutikimu, nepriklausomai nuo to, ar pridedamoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių nustatyta vaiko teisė į uzufruktą, ar ne, teismas ex officio turi įvertinti tokios vaiko teisių užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą konkrečioms bylos aplinkybėms.
Pažymėtina ir tai, kad nepilnamečių vaikų interesas turi prioritetą prieš tėvų kreditorių interesą.
Vaiko Išlaikymas Po Skyrybų
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d. nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 2 d., įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, CK 3.192-3.203 str., įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Tėvai, siekdami garantuoti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, nuo 2013-01-01 d. Vyriausybės 2012-06-20 d. nutarimu nr. 718 yra patvirtinta minimalus mėnesinis 1 000 Lt dydžio darbo užmokestis. Šią sumą vaikui turi suteikti abu tėvai skirtingomis arba vienodomis proporcijomis (t. y. po 500,00 Lt kiekvienas arba kitokia proporcija). Nuo įvardinto orientacinio kriterijaus nukrypstama tais atvejais, jeigu nepilnamečiams vaikams nustatyti specialūs poreikiai, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį (leidžiančią užtikrinti vaikui ne tik minimalių poreikių tenkinimą), nepilnamečių vaikų išskirtinius poreikius ir kt. svarbias aplinkybes.
Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę.
Įstatymai neriboja tėvams galimybės, tam esant sąlygoms, savo vaikų poreikių maksimaliam patenkinimui gera valia teikti ir didesnį išlaikymą, nei nustatyta teismo sprendimu.
LR CK 3.201 str. nustatytais pagrindais, padidėjus vaikų poreikiams ar iš esmės pasikeitus šalių materialinei padėčiai, pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį išlaikymo dydis ir forma gali būti peržiūrimi. Tačiau teismo sprendimas, gali būti pakeistas pakeičiant (sumažinant ar padidinant) teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės pasikeičia (sumažėja ar padidėja) vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja ar pagerėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis.
Apibendrinant Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, išlaikymo dydžio priteisimo nepilnamečiams vaikams klausimu, galima pagrįstai teigti, jog priteisiamo išlaikymo dydis per mėnesį vienam vaikui turėtų būti artimas ½ daliai minimalios mėnesinės algos, ir tik esant specialiems vaiko poreikiams ar labai gerai turtinei tėvų padėčiai būtų galima nukrypti nuo šios sumos.
žymės: #Vaiko
Panašus:
- Kaip Teismai Vertina Abiejų Tėvų Pareigą Rūpintis Vaiko Auklėjimu – Svarbiausi Atvejai ir Sprendimai
- Meilė, džiazas ir velnias: tėvų ir vaikų santykių labirintai
- Tėvų skyrybos vaikams: kaip padėti išgyventi?
- Berimas ant sėdmenų vaikui: sužinokite pagrindines priežastis, simptomus ir efektyviausius gydymo būdus!
- Atraskite Santaros Klinikų Akušerijos Skyrių: Paslaugos, Profesionalus Personalas ir Tikri Atsiliepimai!