Neseniai į pasaulį atėjusio vaikelio kraujo grupės sužinojimas yra įprastas procesas. Kraujo grupė - mūsų tėvų ir senelių palikimas, užkoduotas genuose, ją atsinešame gimdami ir ji per visą gyvenimą nesikeičia, išskyrus labai retus atvejus sergant tam tikromis ligomis arba po kai kurių medicininių intervencijų, tačiau dažniausiai tai trunka tik tam tikrą laiko tarpą. Šis mūsų sveikatos parametras labai svarbus.
Daugeliui tėvelių atrodo, kad pagal žinomą kraujo grupę galima parinkti vaikui tinkamiausią mitybą, padėti įvertinti galimas ligas, kadangi spėjama, kad kartu su vieno iš tėvelių kraujo grupe taip pat galima paveldėti ir tam tikras ligas. Sakyti, kad viena grupė yra stipresnė nei kita - neįmanoma, kadangi skiriasi ne tik kraujo grupė, tačiau ir visas žmogaus organizmas. Tačiau ilgalaikiai tyrimai leido padaryti išvadas, kad tam tikrą kraujo grupę turintys asmenys dažniausiai serga tam tikromis ligomis. Pavyzdžiui, II kraujo grupę turintys asmenys kur kas dažniau serga skrandžio vėžiu. Tai - ne sutapimas. Internete galima rasti daugiau info apie konkrečias ligas.
Visgi, norime nuraminti, kai sužinoma, kad vaikas nepaveldėjo nei vienos iš tėvelių grupės - nuotaika subjursta ir kyla nepasitikėjimas tėvyste. Nereikėtų nustebti, o juolab suabejoti tėvyste. Pati dažniausiai kraujo grupė, kuriai tuo pačiu perpylimui tinka visos kitos - pirmoji. Trečią - 20 procentų ir pati rečiausia - ketvirta kraujo grupė, kuria gali pasigirti turintys vos 5 procentai žmonių. Pirmoji grupė yra pati paklausiausia, ji tinka visoms kitoms kraujo grupėms. Tuo tarpu ketvirtoji - pati rečiausia ir būtent jos dažniausiai pritrūksta medicinos įstaigose.
Kraujo Grupės ir Rh Faktorius
Kraujo grupės žinojimas šiais laikais yra būtinas. Kraujas skirstomas į grupes pagal raudonųjų kraujo kūnelių membranose randamus antigenus ir kraujo plazmos antikūnus. Antigenai, kurių yra daugiau nei 500 rūšių, suskirstyti į skirtingas kraujo grupių sistemas. Dažniausiai naudojamos dvi - ABO ir Rezus (Rh). Antigenai ir antikūnai atlieka svarbų vaidmenį imuninės sistemos gynybiniame mechanizme. Baltosios kraujo ląstelės gamina antikūnus, kurie atakuoja antigenus, jeigu palaiko juos svetimomis organizmui medžiagomis.
Naudinga įsiminti ne tik savo kraujo grupę, tačiau taip pat ir Rh faktorių, kurį yra naudinga žinoti, pavyzdžiui, kraujo perpylimo metu. Jeigu žmogaus faktorius yra Rh +, tai rodo, kad jo kraujyje yra antigenas. O jeigu žmogaus kraujas yra Rh - - tai rodo, kad jo eritrocitai neturi antigeno. Jeigu žmogaus kraujas pasižymi Rh - - tokiu atveju į jo organizmą negalima pilti net ir tos pačios grupės kraujo, kuri yra Rh +, kadangi tuomet žmogus gali susidurti su sveikatos problemomis. Rh faktorius dažniausiai nustatomas tuomet, kai moterys yra nėščia.
Pagal ABO sistemą išskiriamos O, A, B ir AB kraujo grupės. Jos priklauso nuo to, ar žmogaus kraujyje yra tam tikrų A ir B antigenų, o jų kraujo serume (plazmoje) antikūnų A ir B. O kraujo grupės žmogaus kraujyje nėra nei A, nei B antigenų ir yra abiejų tipų antikūnų. A kraujo grupės žmogaus kraujyje yra A tipo antigenų ir B tipo antikūnų, B kraujo grupės žmogaus kraujyje yra B tipo antigenų ir A tipo antikūnų. Pagal ABO sistemą kraujo grupės skirstomos į keturias (A, B, AB ir O), o pagal Rh - dar į dvi, Rh teigiamą ir Rh neigiamą. Taigi, iš viso žmonės gali turėti net aštuonių skirtingų grupių kraują.
Paveldimas ir rezus faktorius, vadinamas Rh. Jeigu žmogaus kraujyje yra tam antigenų D, jis bus Rh teigiamas, o jei jų nėra - Rh neigiamas. Yra atvejų, kai motina ir tėvas turi teigiamą Rh, o vaikas - neigiamą. Tai visada stebina tėvus ir neretai dėl to kyla daug klausimų, abejonių ir įtarimų. Svarbu žinoti, kad šis kraujo požymis perduodamas genetiniu lygmeniu. Priežastis slypi tame, kad vienas iš vaiko senelių turėjo neigiamą Rh faktorių. Baltymų trūkumas eritrocituose buvo dominuojantis ir buvo perduotas anūkams.
Pagal naujausią statistiką, O Rh teigiamą kraujo grupę turi apie 33 proc. Europos gyventojų, A Rh teigiamą - 35 proc., B Rh teigiamą - apie 12 proc., AB Rh teigiamą - apie 5 proc. O Rh neigiamą - 5,9 proc., A Rh neigiamą 6,2 proc., B Rh neigiamą 2,1 proc., AB Rh neigiamą - 0,9 proc. Kituose žemynuose kraujo grupių paplitimas gana stipriai skiriasi priklausomai nuo šalies ir nuo joje vyraujančios rasės. Vidutiniškai Rh faktorių turi apie 85 proc. pasaulio žmonių ir jų kraujo grupė yra užrašoma kaip Rh teigiama, likę 15 proc. Iš maždaug 7,9 bilijonų pasaulio populiacijos, gyvenančios 195 šalyse ir 7 žemynuose, labiausiai paplitęs O Rh teigiamos grupės kraujas (daugiau nei 39 proc.) Daugiausiai ją turinčių gyventojų gyvena Pietų Amerikoje (net 70 proc.), Kanadoje ir JAV. Rečiausia kraujo grupė visame pasaulyje yra AB Rh neigiama, ją turi vos 0,4 proc. asmenų, daugiausiai jų Europoje.
Kraujo Grupių Paveldėjimo Principai
Jeigu tėvų kraujo grupės skirtingos, vieno A, o kito B, vaikas gali paveldėti iš vieno A, o iš kito B, tada jo kraujo grupė bus AB. Jei jis paveldės B genus iš abiejų tėvų, turės B kraujo grupę, o jei abu A - grupę A. O grupės kraujas neturi specifinių antigenų, tad jei iš mamos paveldėsite A grupę, o iš tėvo O, jūsiškė bus A. Tas pats ir su B grupe. Įmanoma, kad dviejų žmonių, kurių kraujo grupės A arba B palikuonio kraujo gupė bus O. Taip atsitinka tais atvejais, kai tėvai yra O grupės geno nešiotojai.
Tėvai dažnai klausia, ar vaikai paveldi tėvų kraujo grupes? Kodėl šeimoje gimsta vaikas, kurio kraujo grupė nesutampa su tėvų, pavyzdžiui, mamos kraujas III grupės, tėvo II, o vaiko - IV. Kaip tai suprasti? Iš tikrųjų vaikai paveldi tėvų kraujo grupes, bet paveldėjimo mechanizmas yra sudėtingas. Tokiu pat principu, žinant kokios kraujo grupės yra mama ir tėvas, sužinoma kokią kraujo grupę vaikas gali paveldėti. Vaiko kraujas gali būti ne tik kaip tėvų, bet ir kaip senelių, prosenelių ir proprosenelių. Pasirinkti genų kombinacijų neįmanoma.
Iš kartos į kartą paveldimos vienokios ar kitokios savybės. Galimos įvairios paveldėjimo kombinacijos. Žmogaus kraujo grupės susiformavo jo, kaip gamtos dalies, kitimo - evoliucijos - eigoje. Dabar bandoma kai kurias žmogaus savybes sieti su kraujo grupėmis. Šiuo metu asmeniškai netikiu dietomis pagal kraujo grupes, nes trūksta patikimų mokslinių tyrimų, įrodančių, kad tik dieta pagal kraujo grupę iš esmės pakeistų žmogaus gyvenimą. Žmogaus gyvenimą lemia labai daug veiksnių. Deja, taip nėra. Dabar internete, spaudoje daug informacijos įvairiausiais klausimais - ne tik apie kraujo grupes ir dietas.
Kraujo Grupių Paplitimas Pasaulyje
Azijoje daugiau nei kitose pasaulio dalyse yra turinčių B grupės kraują. Europos gyventojai pirmauja pagal A Rh teigiamos grupės kraujo statistiką - ją turi 35 proc.
Tyrimais įrodyta, kad O grupės žmonės rečiau linkę sirgti tromboze ir kasos vėžiu. Pastebėta, kad antros kraujo grupės žmonės dažniau serga skrandžio opalige, pirma kraujo grupė siejama su skrandžio vėžiu, tačiau kol kas trūksta moksliškai pagrįstų įrodymų, kad taip iš tiesų yra. AB kraujo grupės turėtojai gali susidurti su padidėjusia kognityvinių sutrikimų (susilpnėjusia atmintimi, sunkumais įsimenant) rizika. O kraujo grupę turintys asmenys 23 proc. O neigiamą kraują, kuriame nėra nei A, nei B, nei Rh antigenų turintys asmenys yra universalūs donorai, nes jų kraujas tinka bet kurios kraujo grupės savininkams. Dėl to šios grupės donorinio kraujo visame pasaulyje labiausiai trūksta. AB kraujo grupę turintiems žmonėms galima perpilti bet kokios rūšies kraują, nes šios grupės kraujyje jokių antikūnų nėra.
Pacientams, kurių Rh faktorius neigiamas, gali būti perpiltas tik Rh neigiamas kraujas. A grupės kraują galima perpilti pacientams, kurių kraujo grupė yra A arba AB. B grupės - turintiems B arba AB. Jeigu perpilamas netinkamos grupės kraujas, pavyzdžiui, turinčiam B grupės antigeną donoro kraujas su antigenu A, A tipo antikūnai, esantys šio asmens kraujo plazmoje ima atakuoti antigeną A, esantį perpiltame kraujyje, nes laiko jį svetima organizmui medžiaga. Šio proceso metu perpilto netinkamo kraujo ląstelės sunaikinamos, jos pradeda irti. Dėl to kraujas gali sutirštėti, iškyla rizika, kad ims formuotis kraujo krešuliai, kurie gali užkimšti kraujagysles. Taip pat galimos alerginės reakcijos, gali prasidėti tokios pavojingos komplikacijos kaip inkstų nepakankamumas, dažnai pažeidžiami kiti gyvybiškai svarbūs organai, dėl to gali ištikti mirtis. Įtakos turi ir koks kiekis kraujo perpiltas, jei jis didesnis, reakcija būna audringesnė.
Rh Faktoriaus Svarba Planuojant Nėštumą
Planuojančioms šeimos pagausėjimą poroms svarbi ne kraujo grupė, o Rh faktorius. Jeigu ir moters, ir vyro Rh yra vienodi - arba abu teigiami, arba abu neigiami, jokių problemų neiškils. Pavojaus nėra ir kai tėvo Rh faktorius yra neigiamas, o motinos - teigiamas. Bet jei tėvo Rh yra teigiamas, o motinos - neigiamas, tuomet besilaukianti moteris gali patirti įvairius sveikatos sutrikimus, gali iškilti grėsmė kūdikio gyvybei.
Kai būsimosios mamos Rh neigiamas, jos organizme nėra specifinio Rh antigeno. O vaisiaus organizme jų gali būti, jeigu jis paveldėjo iš tėvo. Tokia tikimybė nemaža - siekia apie 50 proc. Jeigu jų kraujas susimaišo, taip gali atsitikti persileidimo metu, nutraukiant nėštumą, patyrus pilvo traumas ar atliekant kai kurias procedūras nėščiajai. Tada Rh antigenai patenka į mamos kraują ir jos organizmas pradeda gaminti su jais kovojančius antikūnus, kurie lieka organizme. Tačiau antrojo ir vėlesnių nėštumų metu, jei vaisiaus kraujas ir vėl bus Rh teigiamas, šie antikūnai iš mamos kraujo per placentą prasiskverbia į vaisiaus kraujotaką ir ima naikinti jo eritrocitus, dėl to gali išsivystyti vaisiaus mažakraujystė. Atsiranda ir vidaus organų pakenkimų, gali imti kauptis skysčiai, sutrikti širdies, veikla, netgi gali būti pažeistos smegenys. Tai gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą. Planuojat nėštumą svarbu ne tik žinoti savo kraujo grupę, bet ir pasirūpinti savo širdies ir kraujagyslių veikla.
Siekiant išvengti netinkamo kraujo perpylimo, kiekvieną kartą prieš donorui duodant kraują jo kraujo grupė yra nustatoma iš naujo. Be to, prieš perpilant kraują yra iš naujo nustatoma tiek kraujo gavėjo kraujo grupė, tiek perpilamo kraujo grupė.
Genetinės Konsultacijos Svarba
Visos žmogaus ligos vienaip ar kitaip susijusios su paveldėjimu. Genetinis konsultavimas tikslingas, jei šeimoje gimė vaikas, sergantis paveldimąja liga arba turintis kokią nors įgimtą raidos anomaliją, jei toks žmogus pats rengiasi kurti šeimą, jei kas nors iš pradedančiojo šeiminį gyvenimą giminių serga paveldimąja liga arba turi įgimtą raidos anomaliją.
Genetinė konsultacija yra įstaiga, kurioje gydytojai genetikai arba genetikai konsultantai konsultuoja asmenis dėl paveldimų ligų, įtarus, kad jie ar jų šeimos nariai serga ar gali sirgti tokia liga. Daugelyje Europos šalių genetinės konsultacijos yra medicininės (arba žmogaus) genetikos centrai arba klinikos, kurios yra vienas iš universitetinių ligoninių padalinių. Lietuvoje pirmoji genetinė konsultacija įsteigta 1971 m. Šiuo metu pagrindinė genetinio konsultavimo paslaugas teikianti įstaiga mūsų šalyje yra Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Medicininės genetikos centras, kuriame šeimas konsultuoja gydytojai genetikai, genetinius diagnostinius tyrimus atlieka medicinos genetikai.Gydytojai genetikai dirba ir kai kuriose kitose didžiosiose Lietuvos ligoninėse. Nuo 2010 m. Vilniuje pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje privati Genetikos klinika.
Genetinių konsultacijų metu pateikiama informacija apie medicininius ir socialinius paveldimosios ligos ar įgimtos raidos anomalijos padarinius, reprodukcijos pasirinkimo galimybes, paaiškinama, kokia tikimybė, kad ligą ar anomaliją paveldės palikuonys, kokios galimybės ją gydyti, ar galima ją nustatyti dar iki vaiko gimimo. Visa tai ypač svarbu žinoti jaunuoliams, dar tik ketinantiems kurti šeimą, - jie turi aiškiai suvokti, kas jų laukia ir kokia didelė atsakomybė kurti šeimą ir pradėti gyvybę.
Jei paveldimosios ligos rizika šeimoje iš tikro esti didelė, reikia prisiminti, kad reprodukcijos galimybių yra ir daugiau, o gydytojai genetikai tokioms šeimoms turėtų išaiškinti konkrečias jos pasirinkimo galimybes. Jei moteris dėl genetinių priežasčių negali pastoti, galima apvaisinti in vitro. Tuomet, prieš implantuojant jai zigotą, pirmosiose dalijimosi stadijose būtina nustatyti, ar tikrai ši zigota neturi kokios nors genetinės anomalijos. Jei tokios procedūros dėl moralinių įsitikinimų yra nepriimtinos, o pagimdyti sveiko vaiko neįmanoma arba rizika pagimdyti ligotą vaiką labai didelė, šeima gali pasirinkti įvaikinimą. Prieš įvaikinant vaiką, reikia ištirti, ar jis neserga genetine liga.
Šeimos Genealogijos Sudarymas
Norint įsitikinti, ar šeimoje konkretus požymis yra paveldimas, analizuojama tos šeimos arba visos giminės genealogija. Kiekvienas šeimos gydytojas turėtų mokėti braižyti šeimos genealoginį medį ir analizuoti paciento genealogiją. Genealogija sudaroma laikantis tam tikrų taisyklių. Duomenys apie šeimą pradedami rinkti nuo probando - asmens, kuris pirmasis iš šeimos kreipėsi į gydytoją ar genetiką. Dažniausiai genealoginiai duomenys kaupiami vienam požymiui ar ligai analizuoti. Tuo pat metu tirti kelis požymius labai sudėtinga: tada daug sunkiau nustatyti požymio paveldėjimo tipą.
Braižant genealoginį medį, naudojami tam tikri simboliai. Labiausiai paplitusi tarptautinė genealogijos simbolių sistema. Genealoginį medį nesunku nubraižyti ir ranka, tačiau darbą labai palengvina įvairios specialios kompiuterinės programos. Kiekvieno genealoginio medžio sudedamoji dalis yra visų šeimos ar giminės narių, susijusių su tiriamąja liga, duomenų aprašas: pavardė, vardas, tėvo vardas; gimimo data: metai, mėnuo, diena; tautybė; gimimo vieta. Labai svarbu surinkti kuo išsamesnius duomenis apie visus genealogijos narius, neatsižvelgiant į tai, ar jie gyvi ar mirę. Visus šiuos duomenis patogiausia pateikti lentelėje.
Genealogija pradedama nuo probando, kuris genealoginiame medyje pažymimas rodykle ties kairiuoju apatiniu jo simbolio kampu. Klausinėjant probandą, surenkami duomenys apie jo vaikus, paskui apie sibsus (brolius ir seseris). Surašomi anketiniai kiekvieno asmens duomenys. Vaikai ir sibsai genealoginiame medyje žymimi iš kairės į dešinę pagal gimimo eilę. Kiekvienos kartos individai išdėstomi vienoje eilėje. Toliau renkami duomenys apie motinos gimines. Giminėmis laikomi individai, turintys bent vieną bendrą protėvį. Kuo daugiau giminės kartų pavyks aprėpti, tuo tikslesnių genetinės analizės išvadų galima tikėtis. Baigus braižyti genealoginį medį, kartos pažymimos romėniškais skaitmenimis (pirmoji karta yra viršutinė). Kiekvienas individas genealoginiame medyje turi savo kodą, kurį sudaro kartos numeris ir individo toje kartoje eilės numeris. Įvairių kartų individai numeruojami iš kairės į dešinę arabiškais skaitmenimis pradedant nuo 1.
Sudarius tokį apytikslį genealoginį medį, reikia pakviesti konsultacijai kitus šeimos ir giminės narius, kad būtų galima juos apžiūrėti asmeniškai ir prireikus patikslinti genealogiją. Apžiūrėjus bei apklausus visus gyvus asmenis (o apie mirusiuosius surinkus prieinamus duomenis) ir sukaupus visus bendruosius duomenis, baigiama braižyti genealoginį medį ir sudarinėti genealogiją. Tada pereinama prie šeimos (giminės) genetinės analizės.
Šeimos Genetinė Analizė
Analizuojant sudarytą genealogiją, aiškinamasi: ar tiriamasis požymis paveldimas (galima įtarti, kad požymis paveldimas, jei jį turi kas nors iš probando giminių); kaip tiriamasis požymis perduodamas iš kartos į kartą; kokios lyties asmenys (vyrai ar moterys) turi tokį požymį; iš tėvo ar iš motinos požymis perduodamas sūnums ar dukterims. Iš gautų duomenų galima spręsti apie konkrečius paveldėjimo mechanizmus ir g...
Panašus:
- Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
- Ar bendras kraujo tyrimas parodo nėštumą? Išsiaiškinkime!
- Kraujo tyrimas kūdikiui: svarbiausios normos ir lengvai suprantama interpretacija
- Alyvuogių Aliejaus Stebuklai Kūdikių Odai: Natūralus Priežiūros Paslaptis
- Benamis Vaikas Prasanti Aukos Lietuvoje: Šokiruojantis Teismo Procesas Ir Socialinės Problemų Analizė