Enurezė - nevalingas šlapinimasis - gali tapti rimtu išbandymu mažyliui ir tėvams. Naktinis ar dieninis nevalingas vaiko šlapinimasis laikomas normaliu reiškiniu, kol mažajam sukanka 5 m. Jeigu tokio amžiaus ar vyresnis mažylis vis dar šlapinasi į lovą, paprastai jam nustatoma enurezė.
Pagal statistiką, apie 30 % 4,5 m. amžiaus vaikų šlapinasi į lovą. 21 % tai daro retai - rečiau nei du kartus per savaitę, o 8 % dažnai. Tarp penkiamečių sergančių enureze yra maždaug 15-20 %, tarp septynmečių - 7-10 %, o tarp dešimtmečių - apie 2,5 %. Kartais problema lieka aktuali net paaugliams ar suaugusiesiems - enurezė vargina 0,5-2 % vyresnių nei 15 m. asmenų.
Enurezės tipai
Enurezė skirstoma į pirminę ir antrinę. Pirminė pasitaiko dažniau ir diagnozuojama tuomet, kai vaikas nuo pat gimimo be didesnių pertraukų šlapinasi į lovą ir nenustoja sulaukęs penkerių metų ar daugiau. Antrine enureze vadinamas toks nevalingas šlapinimasis, kai vaikas kurį laiką (bent 6 mėn.) nustoja šlapintis į lovą, o vėliau vėl pradeda tai daryti. Ši ligos forma sudaro apie ketvirtadalį susirgimų.
Enurezė gali būti dieninė ir naktinė. Jis taip pat žinomas kaip naktinė enurezė. Į lovą šlapinasi apie 20-25 % 4-5 m. amžiaus vaikų.
Priežastys
Enurezės priežasčių gali būti įvairių, norint nustatyti tikslią, būtini medicininiai tyrimai.
- Sutrikusi hormono vazopresino gamyba. Šis hormonas atsakingas už išskiriamo šlapimo kiekio mažinimą. Jeigu organizme stinga vazopresino, naktį nesulėtėja šlapimo susidarymas ir šlapimo pūslė yra perpildoma. Net 80-90 % vaikų, sergančių pirmine enureze, stinga vazopresino. Hormono gamyba dažniausiai sutrinka dėl nesubrendusios nervų sistemos.
- Nebrandi nervų sistema taip pat neleidžia susiformuoti normaliam šlapinimosi refleksui. Ankstyvame amžiuje, kai šlapimo pūslė prisipildo, nugaros smegenys siunčia signalą nervų sistemai, kad ši atpalaiduotų šlapimo pūslę, ir tuomet mažylis nevalingai pasišlapina.
- Psichologinės priežastys. Nevalingą šlapinimąsi gali paskatinti dažnai patiriamas stresas ar kokie nors psichologiniai sukrėtimai, sužadinantys itin intensyvias emocijas. Enurezė vaikams gali atsirasti dėl įvairių psichologinių priežasčių, patiriamo intensyvaus streso, dėl traumuojančių įvykių, gyvenimo pokyčių.
Stresą vaikams gali kelti daugybė įvykių, pvz., darželio ar mokyklos lankymo pradžia, patyčios, patiriamas smurtas, tėvų skyrybos, persikraustymas gyventi ir mokytis į kitą vietą, artimo žmogaus mirtis. Enurezė gali atsirasti, jei vaikas patiria daug neigiamų emocijų, jaučia bendravimo, šilumos stoką šeimoje.
Jei vienas tėvų šlapinosi vaikystėje, tikimybė, kad taip nutiks vaikui, yra 45 proc. Jei ir tėtis, ir mama (arba jų abiejų giminėse) turėjo šią bėdelę, tikimybė padidėja net iki 80 proc.
Ką daryti?
Svarbiausia - problemos neignoruoti. Nors enurezę vaikas gali išaugti savaime, verčiau to nelaukti ir problemą spręsti anksčiau. Pirmiausia atliekama išsamių medicininių tyrimų, siekiant išsiaiškinti konkrečią enurezės priežastį. Būtent ją ir reikia šalinti.
Tėvai galėtų padėti vaikams būdami supratingi, ramūs ir kurdami vaikui saugią emocinę aplinką. Jokiu būdu negalima smerkti, kaltinti, gėdinti, pykti ant vaiko ar jį bausti. Svarbu pasistengti suprasti, kaip jis jaučiasi, pasikalbėti su juo apie šią problemą, nuraminti, kad jis dėl to nekaltas, kad šią bėdą patiria daug vaikų. Svarbu paaiškinti tinkamai pagal vaiko amžių. Tėvai gali teikti nuolatinį padrąsinimą, emocinę paramą ir viltį vaikui, kad kartu jie būtinai išspręs šią nemalonią problemą.
Visada pravartu tėvams kreiptis pagalbos į specialistą. Jis gali vaikui ir visai šeimai suteikti profesionalią pagalbą. Specialistas pirmiausia su vaiku užmegs gerą terapinį ryšį, įvertins jo psichologinę būklę ir nustatys enurezės psichologines priežastis. Po to, naudodamas įvairius terapinius metodus, padės vaikui tvarkytis su problema, kylančiais sunkiais išgyvenimais, patars, kaip geriau prisitaikyti esamoje situacijoje.
Priklausomai nuo priežasties gydymas gali būti įvairus - medikamentinis, chirurginis (retai, kai būna fizinių anomalijų), psichoterapija, specialių šlapinimosi sulaikymo refleksą ugdančių treniruoklių taikymas ar kt.
Patarimai tėvams:
- Vesti šlapinimosi kalendorių. Jame žymėti, kada vaikas pabunda sausas, o kada prisišlapinęs.
- Dieną skatinti vaiką sąmoningai šiek tiek pakentėti, kai pajuntamas noras šlapintis.
- Vengti psichologinės įtampos. Kuo mažiau streso vaikas patirs, tuo ramiau ir nesišlapindamas į lovą miegos.
- Labai svarbu dažnai pagirti vaiką už jo tinkamą elgesį, pvz.: kalbėti sūnui, kad džiaugiatės, kai jis išlieka sausas visą dieną ir nesureikšminti „šlapių kelnių situacijos“.
- Susilaikykite nuo kritikos, žeminimo, vaiko tardymo (pvz.: kas penkias minutes klausinėti ar vaikas nenori į tualetą).
Jei vaikas gana savarankiškas, tėvams patartina išmokyti jį įvairių higienos įgūdžių: nusiprausti, pasikeisti apatinius, pasirūpinti suteptais drabužiais ir pan. Dažnai sakykite vaikui, kaip jį stipriai mylite.
Jei vaikas šlapinasi naktimis, geriausia yra išsamus pokalbis. Naktinio šlapinimosi gydymo sėkmė labai priklauso nuo visų: kompetentingo gydytojo, vaiko ligos istoriją žinančių tėvų ir vaiko noro.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
- Stalo žaidimai vaikams nuo 4 metų: geriausi pasirinkimai ir patarimai
- Žaidimai vaikams nuo 8 metų: lavinantys, smagūs ir įtraukiantys
- 5 metu vaiko spaudimas: norma ir nukrypimai
- Vaikų griežimas dantimis miegant: sužinokite priežastis, pavojus ir efektyviausius gydymo būdus!
- Palydimoji globa: viskas, ką privalote žinoti apie šią svarbią pagalbą