Apie melą galima kalbėti tada, kai vaikas jau geba skirti realybę nuo savo fantazijų, o šis sugebėjimas atsiranda maždaug apie šeštuosius septintuosius gyvenimo metus. Ištrauka iš knygos „Mamos žinynas“, kuri skirta įvairaus amžiaus vaikus auginančiai šeimai. Visgi, nenorime auginti melagių vaikų, kažkaip negražu tai ir viskas, todėl šis straipsnis skuba pagalbon susirūpinusiems tėveliams, bandydamas atsakyti į klausimus kaip vaiko melą atpažinti ir neleisti jam per ilgų kojų užsiauginti.
Nuo kokio amžiaus vaikai pradeda meluoti?
Meluoti vaikai geba jau nuo ankstyvos vaikystės, sulaukę 2-3 metų. Jie išgalvoja nebūtus įvykius, bet juos mes dažniau vadiname fantazijomis, o ne melu. Nes tikrasis melas yra sąmoningas melas. Maždaug 4-5 metai yra tas pereinamasis laikotarpis, kada vaikas jau iš dalies suvokia, kad jo fantazija yra netikra. Tačiau ta riba tarp fantazijos ir tiesos yra labai trapi. Vaikas gali net ir pats tikėti savo istorija.
Pavyzdžiui, papasakoja draugams, kad keliavo į Disneyland'ą. Iki smulkiausių detalių kuria pasakojimą, o grįžęs namo toliau gyvena savo fantazijoje ir jam yra smagu. Ir tai yra raidos etapas, kuris labai svarbus pasaulio bei ribų suvokimui, ir jo nereikia nutraukti. Vaikui augant, tos fantazijos tolsta, o realybė artėja. Ir apytikriai 7-8 metų vaikai jau gali pilnai suvokti melą ir sąmoningai meluoti. Tai nereiškia, kad jie visiškai atsisakys fantazijų. Jie vis dar žais tuos žaidimus, fantazuos, ypač jei vaikas kūrybiškas, bet jie jau supras, kur yra fantazija, kur sąmoningas melas, o kur realybė.
Pagrindinės melo priežastys
Vaikai retai kada meluoja dėl kurios nors vienos priežasties. Neretai vaikai meluoja norėdami išsilaisvinti nuo nerimo ir baimės jausmo - toks būdas jų amžiuje yra natūralus. Tačiau kai vaikas susipainioja savo fantazijose ir tampa jų įkaitu, tėvams būtina tiesti pagalbos ranką. Vaikai meluoja stengdamiesi atitikti mūsų pageidavimus, duoti mums tai, ko mes tikimės.
Psichologai aiškina, kad meluodamas vaikas bando kompensuoti tam tikras šeimynines aplinkybes, kurios verčia jį išgyventi stiprius jausmus. Tokiu elgesiu jis bando kontroliuoti tai, kas jo kontrolei nepaklūsta. Tada jis sukuria alternatyvią realybę, kurią gali "tvarkyti" pats. Apgavystė ir dažnas melavimas nekyla iš niekur, todėl mums, suaugusiesiems, reikia susimąstyti, kodėl vaikai jų griebiasi. Kiekvienam vaikui svarbu žinoti, kad jis turi užnugarį, ir jaustis apgintam.
Dažniausios priežastys:
- Kai vaikas meluodamas siekia būti reikšmingas ir vertinamas, įgyti pripažinimą.
- Kai vaikas meluoja, siekdamas išvengti konkrečios pasekmės ar reakcijos.
Pavyzdžiui, vaikas gavo prastą pažymį ir iš patirties žino, kad tėvai pyks. Ką jis daro? Galvoja, kaip išvengti to pykčio ir pabando pameluoti. Jam pavyksta. Jis išvengia nenorimos reakcijos. Tai yra paskatinimas vaikui toliau meluoti.
Kaip reaguoti į melą?
Suvaldykite savo jausmus. Vaikas meluoja tam, kad apsaugotų suaugusiuosius nuo savo klaidų. Palaikykite gerą, artimą, pasitikėjimu paremtą ryšį su vaiku. Veiksmingiausia melo prevencija yra sąžiningi santykiai šeimoje. Melo ir tiesos suvokimas gimsta iš nuoširdaus tėvų ir vaiko bendravimo, iš vaiko jausmų pripažinimo.
Reikia elgtis nuoširdžiai, pasakyti, kad aš pykstu. Pyktis turi įvairias formas. Tarkime, vaikas gavo blogą pažymį, reikia taip ir pasakyti vaikui: man liūdna, esu piktas, kad gavai blogą pažymį, sėskime ir pakalbėkime, kas nutiko, gal galime pasistengti kartu ar tu vienas, kad kitą kartą situacija nepasikartotų. Tokius atveju vaikas supras, kad jo elgesys nėra tinkamas, bet jis dėl to nebus atstumtas. Jis matys, kad, nepaisant visko, tėvai vis tiek bando jį suprasti, priimti ir myli jį. Taip po truputį vyksta auklėjimo procesas.
Jei pyksite, vaikai tikrai suras būdų, kaip išvengti tų nenorimų reakcijų. Melas vengiant bausmės. Griežtai auklėjamas vaikas, kuris yra baudžiamas už kiekvieną nusižengimą, daug greičiau išmoksta meluoti. Vaiko negalima bausti už menkiausią prasižengimą, nes negaudamas tinkamo paaiškinimo, patarimo ar pagalbos vaikas niekada nenorės prisipažinti, jog padarė kažką netinkamo.
Ką daryti išsiaiškinus, kad vaikas meluoja?
- Nebauskite ir nebarkite vaiko už melavimą: tokiu atveju jis pradės jaustis blogas ir toliau bijos pasakyti tiesą, ypač kai bus ką netinkamo padaręs, nes baiminsis vėl būti nubaustas.
- Pasikalbėkite su vaiku apie tai, kas yra tiesa, melas, sąžiningumas, pasakykite, jog norėtumėte ir jus pradžiugintų tai, kad jis sakytų jums tiesą. Toks jūsų pasakymas turėtų vaikui parodyti, kad teisybė jums yra svarbiau nei elgimasis pagal jūsų norus ir nurodymus (o jei kažkas neišeina - tada tenka meluoti).
- Negėdinkite vaiko ir nevadinkite melagiu. Tokie žodžiai ilgainiui gali tapti vaiko savasties (to, kaip vaikas save suvokia) dalimi, o jūs juk nenorite, kad jis manytų ir jaustųsi esąs melagis. Geriau paprasčiausiai konstatuokite: „Tu ketinai nusiplauti rankas, bet jos vis dar sausos. Grįžk į vonią ir nusiplauk”.
- Atspindėkite vaiko jausmus: „Gerai, kad pasakei, kaip iš tikrųjų buvo.
- Nesudarykite vaikui sąlygų meluoti. Jeigu matote, kad jis kažko nepadarė, pvz., nesutvarkė kambario - neklauskite: „Ar sutvarkei kambarį?” Geriau sakykite tiesiai: „Matau, kad tavo kambarys dar nesutvarkytas.
- Pasiūlykite sprendimą, kuris vaikui parodytų, jog sakyti tiesą gali būti naudinga: „Jei tu norėjai eiti į kiną vietoj būrelio, galėjai man pasakyti: būtume galėję susitarti, kad nueisi kitą dieną arba būčiau tave nuvežusi, kad spėtum, iškart po būrelio”.
Kaip atpažinti melą?
Net ir gana patyrusį melagėlį dažniausiai išduoda jo kūno kalba: šalin nusukamas žvilgsnis ar mirksėjimas, bandymas ranka prisidengti burną kalbant ar veido, nosies dažnas lietimas, trypčiojimas ir rankose laikomų daiktų sukiojimas, lūpų laižymas, paraudimas ir pakitusi balso intonacija, greitakalbė ar didelės pauzės, slepiamos rankos, delnai-tokie yra tipiški melavimo požymiai. Kūnas išsiduoda, nes jo šeimininkas žino, jog elgiasi netinkamai ir bijo būti sugautas meluojant. Ta baimė ir pasireiškia per įvairias kūno reakcijas.
Tėvų pavyzdys
Būkite vaikui pavyzdys. Vaikas „pagauna” net ir pačius smulkiausius prasižengimus, kai jūs pameluojate, pvz., kad neisite pas giminaičius todėl, kad kas nors serga (nors iš tikrųjų neserga) arba kai elgetai pasakote, kad neturite pinigų, nors po kelių minučių nusiperkate kavos. Tėvai dažniausiai meluoja, nes bando apsaugoti savo atžalas nuo blogos ar skausmingos informacijos, nenori išreikšti savo nepritarimo ar nepasitenkinimo, o kartais ima meluoti tik todėl, kad nori priversti savo mažuosius kažką daryti. Deja, toks elgesys ugdo netinkamą elgesį ir nepasitikėjimą vyresniais.
Pamatinius tokio vertinimo kriterijus vaikai perima iš tėvų, todėl labai svarbu, kad suaugusiųjų elgsena taip pat vadovautųsi nuosekliais moraliniais principais. Tad tėvų vaidmuo, padedant vaikui susigaudyti elgesio modelių įvairovėje, tampa labai svarbus.
Svarbu:
- Patys nepažeidinėkite šeimoje vaikui nustatytų taisyklių, pavyzdžiui, paisykite principų nežiūrėti televizoriaus valgant, neišmėtyti daiktų ir pan.
- Nežadėkite vaikui to, ko nesate pajėgūs išpildyti, pavyzdžiui, nebūtų tinkama vaikui žadėti kelionės į Mėnulį, jei tik jis suvalgys savo košę.
Prasižengęs vaikas patenka į nemalonią padėtį, iš kurios jam norisi kuo greičiau ištrūkti. Veiksmingas pramogų ir malonumų draudimas. Tai ne pasaulio pabaiga. Svarbu, kad melas netaptų "patologija": kai vaikas meluoja dažnai, susijaudinęs, jo apgaulė beveik nesusijusi su kokia nors nauda ar bandymu išvengti bausmės.
Kaip patrumpinti melo kojas?
- Reaguokite susidūrus su tikru melu, parodant jog toks elgesys nepriimtinas.
- Reaguokite ne kaltinimu, pykčiu, o tiesos ir galimų elgesio pasekmių įvardijimu.
- Visada atsižvelkite į situaciją ir pabandykite suprasti melo priežastis.
- Nuo mažens ugdykite vaiko meilę tiesai, parodant jog tai yra pasirinkimas, kuris jei ne iš karto, tai ilgainiui apsimoka, nes sukuria patikimumo įvaizdį, būtiną draugiškiems santykiams.
- Patys vertinkite ir sakykite vaikui tiesą, net jei tai jums asmeniškai nenaudinga.
- Aptarkite su vaiku įvairias elgesio situacijas skiriant tyčinį, kenkiantį kitiems, savanaudį melą ir tiesos nutylėjimą siekiant apsaugoti kitą, nepakenkti, neįžeisti.
- Kai vaikas išdrįsta sakyti tiesą, būtinai tuo pasidžiaukite dar prieš reikšdami nepasitenkinimą vaiko poelgiu, parodykite jog tai tiesiogiai susiję su elgesio pasekmėmis, sumažindami bausmę ir pasiūlydami kitas problemos sprendimo išeitis.
- Mokykite vaiką suprasti, įvertinti kitų žmonių melavimo priežastis reklamoje, politikoje, kasdienybėje.
- Mažesniam dėl populiarumo konkuruojančiam vaikui, įvardinkite jo stipriąsias puses, pabrėždami jog kiekvienas esame kažkuo ypatingi skirtingai ir tuo galime pasidžiaugti, kai bendraamžiai giriasi savo pasiekimais.
Baltasis melas
Itin paplitęs „baltasis“, arba pateisinamas, melas. Meluojama sakant komplimentus, siekiant „šventu“ melu apsaugoti artimą asmenį. Tačiau reikėtų prisiminti, kad dažniausiai vaikas meluoja norėdamas išvengti nemalonumų. Tad svarbu, kad suaugusieji neįsiveltų į jėgos žaidimą, kurio metu bet kokia kaina siekiama išgauti vaiko prisipažinimą, o pasistengtų į šią problemą pažvelgti iš esmės.
Nereikėtų akcentuoti vaikams, kad vienas melas yra geras, o kitas - blogas. Kai vaikas vyresnis - galima, bet mažesni 5-6 ir net 10 metų vaikai nelabai suvokia, kodėl meluoti negerai, bet mama telefonu kalba ir sako, kad dirba, nors sėdi ir televizorių žiūri. Bus per daug sudėtinga vaikui paaiškinti taip, kad jis suprastų. Geriausia rodyti pavyzdžiu ir akcentuoti pasitikėjimą. Taip, melas yra netinkamas ir jis griauna pasitikėjimą.
Svarbu: Bet kuriuo atveju reikia mokyti vaikus sakyti tiesą, bet yra situacijų, kai netinkamai išsakyta tiesa gali įžeisti. Mes nenorime įžeisti kažkokio žmogaus, todėl norėdami pasakyti tiesą, mes turime pasirinkti tam tikrus žodžius. Mes apeiname tą melą. Bet akcentuojame, kad tai tiesa. Ir aptarti tą reikia su vaiku.
Dažniausias to pavyzdys, kai vaikas gauna dovaną. Ir jam ji nepatinka. Vaikas gali pasakyti: man nepatinka. Ir nereikia versti jo meluoti. Bet galima pasakyti, ačiū, aš labai vertinu, kad dėl manęs stengeisi. Tai apie tokias situacijas su vaiku galima po truputį kalbėti ir mokyti taktiškumo, diplomatiškumo tam tikrose situacijose. Be to, pasakyti, kad tiek melas, tiek tiesa gali žeisti.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
- Stalo žaidimai vaikams nuo 4 metų: geriausi pasirinkimai ir patarimai
- Žaidimai vaikams nuo 8 metų: lavinantys, smagūs ir įtraukiantys
- 5 metu vaiko spaudimas: norma ir nukrypimai
- Užkietėję Viduriai Kūdikiui: Kaip Atpažinti ir Greitai Palengvinti Vaiko Sunkumus!
- Vaikų nervų sistemos ligos: kaip atpažinti, ką daryti ir efektyviausias gydymas