6 metų vaiko enurezė: priežastys ir gydymas

Martynui - septyneri, tačiau jis turi „mažų vaikų bėdą“ - naktimis šlapinasi į lovą. Pasidomėkime, kokios priežastys ir kaip padėti vaikui.

Kas yra enurezė?

Nevalingas naktinis šlapinimasis į lovą, dar kitaip vadinamas naktine enureze, yra dažna vaikučių bėda. Ji dažniau kamuoja berniukus. „Įvairių šalių duomenimis, net 15 proc. penkiamečių-šešiamečių turi šį rūpestį. Tai nėra rimta liga, veikiau vėluoja vaiko branda ir įgūdžiai.

Naktinis ar dieninis nevalingas vaiko šlapinimasis laikomas normaliu reiškiniu, kol mažajam sukanka 5 m. Jeigu tokio amžiaus ar vyresnis mažylis vis dar šlapinasi į lovą, paprastai jam nustatoma enurezė.

Nuo penkerių metų šlapimo nelaikymas jau laikomas sutrikimu ir vadinamas enureze. Į kelnaites vaikas gali šlapintis tiek dieną, tiek naktį. Atitinkamai enurezė vadinama dienine arba naktine.

Taip pat enurezė gali būti pirminė ir antrinė. Pirminė enurezė - kuomet vaikas nuo gimimo be ilgesnės pertraukos šlapinasi naktimis į lovą ir sulaukęs penkerių toliau šlapinasi. Pirminė enurezė pasitaiko dažniausiai.

Enurezė - tai šlapimo nelaikymas (arba nevalingas šlapinimasis) vyresnių nei 5 metų amžiaus vaikų.

Enurezė - tai visiškas pasišlapinimas netinkamoje vietoje ir netinkamu laiku: naktinė enurezė, dieninė enurezė arba taip atsitinka ir dieną, ir naktį.

Statistika

Pagal statistiką, apie 30 % 4,5 m. amžiaus vaikų šlapinasi į lovą. 21 % tai daro retai - rečiau nei du kartus per savaitę, o 8 % dažnai. Tarp penkiamečių sergančių enureze yra maždaug 15-20 %, tarp septynmečių - 7-10 %, o tarp dešimtmečių - apie 2,5 %. Kartais problema lieka aktuali net paaugliams ar suaugusiesiems - enurezė vargina 0,5-2 % vyresnių nei 15 m. asmenų.

Sulaukus penkerių, pirminė enurezė nustatoma apie 15-20 procentų vaikų. Tarp septynmečių pirmine enureze serga 10 procentų vaikų.

Naktį arba dieną nevalingai pasišlapina 82 procentai dviejų metukų, 49 procentai - 3 metukų, 26 procentai - 4 metukų vaikų. Nors sulaukę 4 metukų jau 74 procentai vaikų išlieka sausi, tačiau vis tiek šis skaičius yra pakankamai didelis.

Iš tiesų naktinė enurezė kamuoja dvigubai daugiau berniukų, negu mergaičių.

Kada kreiptis į gydytoją?

Pasak gydytojos, į medikus verta kreiptis tada, kai į lovą šlapinasi vyresnis negu penkerių metų vaikas. Jeigu šlapią lovytę radote tik kartą, nerimauti neverta: greičiausiai vaikas tądien buvo pavargęs ar prieš atsiguldamas išgėrė daugiau negu įprastai skysčių. Problema yra tada, kai vaikas šlapinasi po kelis kartus per savaitę ar kasdien - ir tai nuolat kartojasi.

Vaikui augant kartais tai praeina savaime, tačiau gali būti, kad naktinis šlapimo nelaikymas yra rimtų inkstų ar šlapimo takų ligų požymis. Taip pat ši bėda gali byloti apie cukrinį diabetą, kai pradėjęs daugiau gerti vaikas ima šlapintis į lovą“, - sako prof.

„Tėvai kartais nedrįsta kreiptis į gydytojus, nes tai atrodo ne taip svarbu ir „garbinga“, kaip, pavyzdžiui, širdies skausmas. Vaiką prižiūrintis šeimos ar vaikų ligų gydytojas irgi dažnai neskiria dėmesio šiai problemai. O vaikui augant ir jo negydant bėda tampa rimtesnė ir vis sunkiau pagydoma“, - apgailestauja pašnekovė.

Enurezės priežastys

Enurezės priežasčių gali būti įvairių, norint nustatyti tikslią, būtini medicininiai tyrimai.

• Sutrikusi hormono vazopresino gamyba. Šis hormonas atsakingas už išskiriamo šlapimo kiekio mažinimą. Jeigu organizme stinga vazopresino, naktį nesulėtėja šlapimo susidarymas ir šlapimo pūslė yra perpildoma. Hormono gamyba dažniausiai sutrinka dėl nesubrendusios nervų sistemos. Net 80-90 % vaikų, sergančių pirmine enureze, stinga vazopresino.
• Nebrandi nervų sistema taip pat neleidžia susiformuoti normaliam šlapinimosi refleksui. Ankstyvame amžiuje, kai šlapimo pūslė prisipildo, nugaros smegenys siunčia signalą nervų sistemai, kad ši atpalaiduotų šlapimo pūslę, ir tuomet mažylis nevalingai pasišlapina. Vėliau šlapinimosi refleksas pradeda priklausyti nuo smegenų kamiene ir žievėje esančių nervų centrų, leidžiančių sąmoningai kontroliuoti šlapinimosi procesą.
• Naktį neužtenka antidiurezinio hormono (ADH), kuris mažina šlapimo gamybą naktį.
• Naktį nepabunda, kai reikia šlapintis.
• Šeimose. Iš tiesų tai paveldima. Jei vienas tėvų šlapinosi vaikystėje, tikimybė, kad taip nutiks vaikui, yra 45 proc. Jei ir tėtis, ir mama (arba jų abiejų giminėse) turėjo šią bėdelę, tikimybė padidėja net iki 80 proc. Kitaip sakant, 3 iš 4 jų vaikų šlapinsis naktį.
• Psichologinės priežastys. Nevalingą šlapinimąsi gali paskatinti dažnai patiriamas stresas ar kokie nors psichologiniai sukrėtimai, sužadinantys itin intensyvias emocijas.
• Vaikų naktinis šlapimo nelaikymas yra paveldimas ir genetika -viena iš pagrindinių vaiko pirminės enurezės išsivystymo priežasčių. Vaikams, kurių nė vienas iš tėvų nesišlapino į lovą, tikimybė susirgti šia liga yra apie 15 procentų. Jeigu vienas iš tėvų šlapinosi į lovą, tikimybė padidėja iki 44 procentų. Tuo tarpu jeigu abu tėvai šlapinosi į lovą - yra 77 procentai tikimybės, kad jų vaikui išsivystys naktinė enurezė.

Enureze sergantys vaikai nevienodi, jų sutrikimą galėjo lemti skirtingos priežastys. Be jau minėtų fiziologinių priežasčių, turi reikšmės ir šeimos aplinka, dieta, higienos įgūdžių formavimas ir kt.

Pastaraisiais metais tyrimai patvirtina, kad „šlapia lova” retai būna tik dėl psichologinių problemų. Psichologinės problemos atsiranda dėl jau esamos „bėdos“, kai mažėja vaiko savigarba, atsiranda gėdos ir kaltės jausmas. Todėl gydymas reikalingas dar ir tam, kad būtų atstatyta normali vaiko psichologinė būsena.

Šlapimo nelaikymas dėl šlapimo takų infekcijos, stuburo smegenų patologijos, įgimtos ir paveldimos inkstų ligos, cukrinio ir necukrinio diabeto, epilepsijos ar miego sutrikimų dažniausiai pasitaiko antrinės enurezės atveju.

Pirminė enurezė paprastai nesivysto vien tik dėl psichologinių problemų. Atlikti tyrimai parodė, kad emocinės ir elgesio problemos yra daugiau pirminės enurezės pasekmė. Tačiau dėl traumuojančių psichologinių dalykų (patiriamo streso) pirminės enurezės epizodai gali padažnėti.

Vaikui stresą gali kelti įvairūs įvykiai jo gyvenime. Pavyzdžiui, persikraustymas gyventi ir mokytis į kitą vietą, patyčios mokykloje, artimo žmogaus mirtis, tėvų skyrybos.

Viena iš dieninės enurezės formų yra „juoko“ enurezė (lot. enuresis risoria). Ji pasireiškia tuo, kad vaikas šiek tiek pasišlapina ar pilnai pasišlapina, kai stipriai juokiasi, kosti. Ši enurezės forma paprastai praeina su amžiumi ir brendimu. Atliekant medicininius tyrimus gydytojai fiziologinių pakitimų neranda.

Diagnostika

Pirmiausia tėvai turi kreiptis į vaiką prižiūrintį mediką. Kokie tyrimai skiriami tokiam vaikui? Pirmiausia įprastas šlapimo tyrimas, kruopšti fizinė vaiko apžiūra ir labai gerai surinkta anamnezė (vaiko vystymosi ir gyvenimo istorija). Naktiniam šlapinimuisi įtakos gali turėti padidėję adenoidai, įgimti stuburo slankstelių pažeidimai. Kartais gali būti skiriami urodinaminiai šlapimo tyrimai, kai įvedus kateterį elektrodais fiksuojama, kaip vyksta visas šlapinimosi procesas.

Jei vaikas šlapinasi naktimis, geriausia yra išsamus pokalbis. Jokūbas ir jo tėveliai neseniai iš gydytojo gavo šlapinimosi dienyną, kurį kasdien kruopščiai pildo. Pasak pašnekovės, jis teikia išties daug informacijos.

„Siūlome dienyną vesti savaitgalį, kai visi namie, vaikas nelanko darželio ar mokyklos. Jį pildyti būtina bent dvi dienas, o gerai būtų ir savaitę. Dienyne pažymima, kiek ir kada vaikas gėrė; kada ir po kiek šlapinosi; ar jam skaudėjo šlapinantis; ar kelnės sušlapo naktį ir pan. Atnešus užpildytą dienyną, dažnai paaiškėja, kad vaikai skysčių geria mažai (o tai klaida) arba skysčiai geriami netolygiai: darželyje ar mokykloje jų gaunama nedaug, daugiausia išgeriamas vakare. Iš dienyno galima spręsti apie vaiko šlapimo pūslės tūrį.

Maždaug 4-5 m. vaikas turėtų per dieną šlapintis 6-7 kartus.

Naktinė enurezė būna kelių rūšių: kai vargina tik naktinis šlapimo nelaikymas (monosimptominė) ir kai, be naktinio šlapimo nelaikymo, yra taip pat ir kitų apatinių šlapimo takų šlapinimosi sutrikimų požymių (nemonosimptominė). Labai dažnai tėvams atrodo, kad yra tik monosimptominė naktinė enurezė, bet po pokalbio ir užpildžius dienyną paaiškėja kiti dalykai.

Prieš nustatant enurezę, būtina vaiką ištirti, ar jis neserga jokia liga.

Gydymo būdai

Svarbiausia - problemos neignoruoti. Nors enurezę vaikas gali išaugti savaime, verčiau to nelaukti ir problemą spręsti anksčiau. Pirmiausia atliekama išsamių medicininių tyrimų, siekiant išsiaiškinti konkrečią enurezės priežastį. Būtent ją ir reikia šalinti. Priklausomai nuo priežasties gydymas gali būti įvairus - medikamentinis, chirurginis (retai, kai būna fizinių anomalijų), psichoterapija, specialių šlapinimosi sulaikymo refleksą ugdančių treniruoklių taikymas ar kt.

Besšlapinančiam į lovą vaikui gydytojas gali skirti gydymą vaistais. Jų yra keletas rūšių - vieni kompensuojami, kiti - ne.

Kitas būdas - elektriniai žadintojai. Tai tokie prietaisai, kurie reaguoja į drėgmę. Pradėjęs naktį šlapintis vaikas pažadinamas. Ilgainiui jis išmoksta pabusti anksčau - tada, kai prisipildo pūslė.

Gydytoja A.Jankauskienė įspėja, kad gydant naktinį vaikų šlapinimąsi greito rezultato tikėtis neverta. Tai kelių mėnesių darbas ir vieno universalaus gydymo būdo visiems nėra. Kartais tenka derinti kelis vaistus ir būdus. Svarbu, kad tėvai kruopščiai ir nuosekliai laikytųsi medikų rekomendacijų, nenustotų vaiko gydę, nors ja, atrodytų, nepagerėjo.

Ar efektyvūs alternatyvūs gydymo būdai, tarkim, akupunktūra ar kiti, moksliškai nėra įrodyta.

Enurezė gali būti gydoma vaistais ir šlapinimosi sulaikymo refleksą ugdančiais treniruokliais. Gydymas vaistais gana efektyvus (apie 60-70 proc.), tačiau kai kuriems vaikams vaistai gali sukelti šalutinius poveikius ir nemažai daliai vaikų nutraukus gydymą vaistais, enurezės simptomai atsinaujina.

Reikia prisiminti, kad vaiko organizmas yra labai jautrus ir kartais vaistų netoleruoja. Gydymo laikotarpis paprastai trunka iki 3 mėnesių. Svarbu žinoti, kad nėra garantijos dėl vaistų efektyvumo. Vartojant vaistus, problema gali išnykti, bet nustojus juos vartoti, vėl atsinaujinti.

Vienas iš sėkmingų metodų, naudojamų gydant enurezę, yra garso signalus skleidžiantys šlapinimosi sulaikymo treniruokliai - drėgmės aliarmai. Jie skirti vaiko šlapinimosi refleksui suformuoti, kai nervų sistema dar nėra pakankamai subrendusi ir nesiunčia nervinio impulso į šlapimo pūslę.

Tai nedideli įrenginiai, turintys drėgmei jautrų įklotą, kuris tvirtinamas prie kelnaičių ar pižamos. Vaikui pasišlapinus, pasigirsta garsinis signalas ir/arba vibracija. Šio prietaiso pagalba nustatomas labai tiksli šlapinimosi pradžia ir iš karto duodamas signalas smegenims „noriu šlapintis, reikia pabusti ir nueiti į tualetą“.

Refleksas formuojasi ne iš karto, pokyčiai pastebimi maždaug po dviejų savaičių, o šlapinti į lovą vaikas nustoja per keletą (paprastai iki 12) savaičių. Vėliau vaikas pradeda atsibusti ir atsikelti kelias sekundes anksčiau už garsinį signalą, nes pradeda jausti šlapino pūslės prisipildymą ir jo smegenys pradeda „žinoti“, kad neatsibudus, šlapimo pūslės raukas atsidarys, pradės bėgti šlapimas ir pasigirs signalas.

Ką daryti tėvams?

Pirmas svarbus žingsnis, kaip jau minėjome, suteikti vaikučiui paramą, parodyti supratimą ir paaiškinti, kad šlapinimasis į kelnaites yra laikinas sutrikimas ir šį sutrikimą turi daug vaikų. Jokiu būdu vaiko nebarti ir nebausti. Tai padės sumažinti emocines problemas ir pagerins vaiko vidinę savijautą.

Tėvams svarbu žinoti, kad naktinis šlapinimasis vyksta nevalingai ir čia nėra vaiko kaltės. Klaidinga galvoti ar sakyti, kad šie vaikai yra tinginiai, kurie dėl tingėjimo nenueina į tualetą. Tai ne tik klaidinga, bet ir labai destruktyviai veikia vaiką, nes jis pradeda kaltinti save.

Vaikų baudimas, gąsdinimai, nuolatiniai pykčiai tik dar labiau sutrikdo vaiką ir neleidžia jam pasveikti. Priešingai - vaikas šeimoje turi jaustis saugus ir mylimas.

Svarbu tinkamai paaiškinti mažyliui apie jo problemą. Priklausomai nuo vaiko amžiaus, galima paaiškinti paprastai, akcentuojant, kad su tokia problema susiduria daug vaikų. Vyresniems vaikams galima papasakoti išsamiau. Vaikui palengvėja, kai sužino, kad čia nėra jo kaltės, o už tai atsakingi organizmo ypatumai.

Nupiešus šeimos medį, vaikui galima paaiškinti susirgimo tikimybę ir papasakoti, kaip su tuo susidūrė ir tvarkėsi tėvai bei seneliai.

Visada pravartu tėvams kreiptis pagalbos į specialistą. Jis gali vaikui ir visai šeimai suteikti profesionalią pagalbą. Specialistas pirmiausia su vaiku užmegs gerą terapinį ryšį, įvertins jo psichologinę būklę ir nustatys enurezės psichologines priežastis. Po to, naudodamas įvairius terapinius metodus, padės vaikui tvarkytis su problema, kylančiais sunkiais išgyvenimais, patars, kaip geriau prisitaikyti esamoje situacijoje.

Patarimai tėvams:

• Dvi valandas prieš miegą vaikui neduoti gerti daug skysčių.
• Kartu su mažyliu tėvams rekomenduojama sudaryti mažylio šlapinimosi kalendorių. Jis padeda ir vaikui, ir medikams. Jeigu vaikas ryte atsikelia sausas, piešia besišypsantį veidelį (saulutę). Atsikėlęs šlapias - piešia liūdną veidelį (debesėlį su lietumi). Stebint kalendorių gerai matosi pagerėjimai, kuriuos matydamas vaikas įgyja daugiau pasitikėjimo.
• Kadangi naktinis šlapimo nelaikymas gali atsirasti ar pablogėti dėl išgyvenamo streso, svarbu užtikrinti vaiko ramybę.
• Naktį žadinti miegantį vaiką nepatartina dėl kelių priežasčių. Pirma, vaikui neleidžiama išsimiegoti. Pažadintas jis gali nesiorientuoti aplinkoje ir laike, išsigąsti, sutrikti.
• Prieš einant miegoti nueiti į tualetą.
• Dieną skatinti vaiką sąmoningai šiek tiek pakentėti, kai pajuntamas noras šlapintis.
• Vengti psichologinės įtampos. Kuo mažiau streso vaikas patirs, tuo ramiau ir nesišlapindamas į lovą miegos. Svarbu, kad mažasis šeimos narys turėtų laiko mėgstamai veiklai, draugams.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar sauskelnės skatina enurezę?

Pačios sauskelnės tiesiogiai neskatina enurezės. Svarbu žinoti, ar vaikas jaučia, kai prisišlapina į sauskelnes, ar ne. Jeigu nejaučia arba jaučia, bet vis tiek nori jas dėvėti, tai toks vaiko elgesys iš tiesų nutolina prašymąsi ant puoduko ir trukdo normaliam šlapinimosi refleksui susiformuoti bei skatina enurezę.

Nuo kokio amžiaus mokyti prašytis ant puoduko?

Patartina vaiką mokyti prašytis ant puoduko kuo anksčiau. Galima pradėti nuo vienerių metų. Paprastai vaikai sėdi ant puoduko sulaukę 1,5-2 metų. Jei pratinimą prie puoduko vaikas priima agresyviai, perlaužti vaiką per prievartą anksčiau laiko nėra reikalo. Palaukite, kol vaikas emociškai bus pasiruošęs.

Enurezės statistika pagal amžių

Amžius	Procentas vaikų, patiriančių enurezę
2 metai	82%
3 metai	49%
4 metai	26%
5 metai	15-20%
7 metai	7-10%
10 metų	2.5%
Virš 15 metų	0.5-2%

žymės: #Vaiko

Panašus:

• Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
• Stalo žaidimai vaikams nuo 4 metų: geriausi pasirinkimai ir patarimai
• Žaidimai vaikams nuo 8 metų: lavinantys, smagūs ir įtraukiantys
• 5 metu vaiko spaudimas: norma ir nukrypimai
• Neįtikėtina Svarainių Arbatos Nauda Nėštumo Metu – Sužinokite, Kaip Ji Gali Pagerinti Jūsų Sveikatą!
• Neįtikėtina Asta Stašaitytė-Masalskienė kelionė nuo biografijos iki televizijos žvaigždės!