Dėl savo judrumo vaikams dažnai pasitaiko traumos. Dažnos mamos gyvenime nutinka tai, ko labiausiai ir bijomės - rodos, lyg brangakmenį saugome mažulėlį kūdikį, o jis staiga ima ir nukrenta. Tikriausiai nėra metuose dienos, kai į priėmimo skyrių neatvyktų vaikas su galvos sumušimu ar žaizda, todėl ši tema ypač aktuali visiems tėvams ir pabandysiu apžvelgti svarbiausius aspektus bei pasidalinti rekomendacijomis, kaip to būtų galima išvengti.
Pacientai, patyrę galvos traumas, sudaro beveik penktadalį visų traumatologo konsultuotų pacientų priėmimo-skubios pagalbos skyriuje. Iš jų apie 22 proc. - kūdikiai susižeidžia nukritę nuo vystymo stalo ar lovos, kiek vyresni krenta mokydamiesi vaikščioti, ar jau vėliau įvairių nuo baldų namuose. Dauguma vaikų iki 1 metų amžiaus patiria galvos traumas buityje, krisdami iš aukščio, o vyresni vaikai (1-2 metų amžiaus) daugiausia bėgdami ir griūdami.
Anot jo, dėl galvos traumos į priėmimo-skubios pagalbos skyrių dažniausia kreipiamasi dėl kūdikių ir vaikų iki 3 metų amžiaus, ar vyresnių nei 16 metų. Amžiaus vidurkis - 7 metai.
Galvos traumos simptomai ir pavojai
„Susižeidus galvą dažniausiai pacientai skundžiasi skausmu, tačiau šalia gali būti visa puokštė įvairių simptomų: pykinimas, vėmimas, vietinis paraudimas, patinimas, nubrozdinimas, hematoma, sąmonės praradimas, jautrumas garsams ar šviesai, mieguistumas, vangumas, keistas elgesys, pusiausvyros sutrikimas, dvejinimasis akyse, nerišli kalba ir t.t. Visada labai svarbu įvertinti traumos mechanizmą ir aplinkybes, nuo kokio aukščio krito, ant kokio pagrindo, kaip viskas įvyko ir kokia paciento būklė po traumos. Susidaužus galvomis darželyje mažai tikėtina, kad atsiras smegenų sukrėtimo simptomatika, tačiau tai labai tikėtina iškritus pro antro aukšto langą ant kieto pagrindo“.
Labai svarbu, nuo kokio aukščio nukrito kūdikis. Jeigu nuo nedidelio aukščio, pavyzdžiui, nuo neaukštos lovos, kurios aukštis 40 -50 cm, ir jeigu ant kilimo, greičiausiai nieko blogo. Kas kita, jei vaikas nukrito nuo 80- 100 cm aukščio vystymo stalo ant plytelių.
Jeigu nukritęs kūdikis verkia, o paėmus ant rankų nurimsta po kažkiek laiko (15 -20 minučių), galima manyti, kad jis išsigando ir todėl verkė. Tačiau jei kūdikis iš karto neverkė, buvo tyla, tik paėmus ant rankų po kiek laiko ėmė verkti, tai jau ne itin geras požymis, galintis reikšti, kad buvo sutrikusi vaiko sąmonė.
Jei po nukritimo vaikas praranda sąmonę, vemia ar itin pasikeičia elgesys (nevaikšto ar šlubuoja, nesėdi ar ryškėja kiti neurologiniai simptomai), reikėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją. Kadangi, kaip supratau, vaikučiui smegenų sutrenkimo ar sukrėtimo simptomai nepasireiškė, tolesnės neigiamos pasekmės mažai tikėtinos.
„Galvos sumušimas tai gali būti tiesiog paprastas paviršinis galvos sumušimas, kai nėra jokių simptomų ar tiesiog kraujosrūva odoje, dauguma tokių pacientų išleidžiami gydytis namo. Būtina paminėti ir kaukolės skliauto lūžius, kurie vaikų amžiuje dažniausiai linijiniai ir gali būti įvykęs lūžis be smegenų sukrėtimo diagnozės bei atvirkščiai, viskas priklauso nuo simptomatikos ir tyrimų duomenų.“
Po nukritimo apžiūrėkite galvytės vietą, ant kurios jis nukrito. Namų sąlygomis galima rankšluostį sušlapinti ir uždėti ant skaudamos vietos. Tačiau jeigu iš burnytės pasirodė kraujas, arba jis bėga iš nosies, jeigu pastebite kažkokio sekreto iš ausyčių, tai negeras ženklas, galintis byloti apie skilusį kaukolės kaulą.
Vis dėl to geriausiai nepalikti vaiko be priežiūros: nei ant pervystymo stalo, nei ant lovos, nei lovytėje, nei ant kėdutės, nei vežimėlyje, nei ant sofos.
Pirmoji pagalba nukritus kūdikiui
Pirmiausia reikia pačiai mamai nusiraminti ir įvertinti aplinkybes: nuo kokio aukščio nukrito kūdikis, ar jis atsitrenkė į ką nors aštraus - baldo kampą, aštrų daiktą, į kurį jis galėjo atsitrenkti ir susižeisti. Ypač reikia būti budrioms mamoms, kurių vaikučiai iki pusės metų ar metų. Vyresnis vaikas apibūdina savo būklę, jei kalba, pasakys, ką skauda, arba parodys pirštu. Mažas kūdikis nepasakys, kaip jaučiasi, viską turi pastebėti mama.
Kiekvienas vaiko kritimas yra individualus, tačiau bet kokiu atveju tinka pirmoji pagalba:
- Jei nėra pabrinkimo, esant tik minkštųjų audinių pažeidimams, ant traumuotos vietos galima uždėti rankšluostį, sumirkytą šaltame vandenyje arba užšaldytos mėsos gabalą, suvyniotą į rankšluostį.
- Esant aukščiau išvardintiems smegenų sutrenkimo simptomams, reikia nedelsiant kviesti greitąją pagalbą. Venkite bet kokio nešiojimo ir kitų sutrenkimų - paguldykite vaiką ant nugaros.
- Jei vaikas užmigo po nukritimo, nereikia manyti, kad miegas jį išgydys. Kai kuriais atvejais tiesiog būtina galvos operacija.
„Pirmoji pagalba pagalba susitrenkus susideda iš sutrenktos vietos šaldymo, nuskausminamųjų (Paratemolio ir Ibuprofeno). Tuomet rekomenduojama ramybė, poilsis: neleisti žaisti judrių žaidimų, žiūrėti televizoriaus, naudotis kompiuteriu, planšete ar telefonu, skaityti. - kūdikis yra jaunesnis nei 6 mėn. Būtina prisiminti, kad yra normalu, jog po traumos vaikas išvemia vieną kartą, tačiau jeigu pykinimas tęsiasi, vėmimas kartojasi, tuomet reiktų atvykti į gydytojo apžiūrai. Mitas, kad negalima leisti užmigti po galvos traumos, nes jeigu vaikas nebuvo praradęs sąmonės, nėra kitų simptomų, tuomet natūralu, kad vaikas nori pailsėti po traumos sukelto streso, tačiau jį būtina stebėti, ar neatsiranda smegenų sukrėtimo simptomų ir vengti papildomų dirgiklių pirmą parą po traumos“.
Skambinkite 112, jeigu vaikui pasireiškia bent vienas iš šių simptomų:
- Įtariate, kad gali būti rimtai pažeistas kaklas, galva, nugara, dubens kaulai ar galūnės.
- Vaikas yra ar buvo praradęs sąmonę.
- Vaikui sunku kvėpuoti.
- Vaikas nekvėpuoja (jei mokate, atlikite dirbtinį kvėpavimą ir krūtinės paspaudimus).
- Pasireiškia traukuliai.
Jei vaikas nevemia ir nepasireiškia nė vienas iš minėtų simptomų, apžiūrėkite vaiką, ar nėra matomų sužalojimų. Ant sumušimų uždėkite šaltą kompresą ar į rankšluostį įvynioto ledo. Leiskite vaikui pailsėti tiek laiko, kiek jis nori. Patariama artimiausias 24 val. stebėti vaiką, ar neatsiranda neįprastų simptomų ar elgesio pokyčių: vaikas tampa labai mieguistas, jam sunku pabusti; labai lengvai susierzina ir nuliūsta; pradeda vemti; skundžiasi galvos, kaklo ar nugaros skausmu; skundžiasi kitų kūno dalių didėjančiu skausmu; negali normaliai paeiti; sutrinka rega.
Jei yra sumušta galva, vaiko negalima raminti jį sūpuojant, siūlant atsigerti ar pan. Svarbu kuo greičiau pasikonsultuoti su gydytoju. Jei yra žaizda, būtina pirmiau ją apvalyti, tik tuomet dėti šaltą kompresą. Žaizdas rekomenduojama plauti švariu tekančiu vandeniu. Nerekomenduojama duoti vaikui vaistų, kol jo neapžiūrėjo sveikatos specialistas. Jei vaikui yra sutrenktos smegenys, jis gali išlikti sąmoningas, tačiau ilgai ir nepertraukiamai verkti, būti neramus, blogai miegoti, vemti, žindomi vaikai nenoriai ima krūtį. Tokiu atveju reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.
Nelaimingų atsitikimų prevencija
Daugiausia vaikų Lietuvoje miršta nuo traumų ir nelaimingų atsitikimų. Iš jų net 70 proc. sudaro buitinės traumos. Daugiausia nelaimingų atsitikimų, kuriuose nukenčia mažamečiai vaikai, įvyksta namuose, rašoma Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro pranešime spaudai.
Šiuo metu nukritimai yra pati dažniausia 0-4 metų amžiaus vaikų sužalojimų aplinkybė. Vystymo stalai kelia didelę riziką, jei vaikas paliekamas be priežiūros.
Kad būtų maksimaliai sumažinta nukritimų rizika, tėvai ar kiti vaikus prižiūrintys asmenys turėtų:
- Naudoti tik nesulūžusią ir tvarkingą įrangą: vežimėlius, vystymo stalus, maitinimo kėdutes ir kt.
- Pasirūpinti, kad visi baldai būtų stabilūs, stovėtų ant lygių paviršių.
- Atsisakyti vaikštynių.
- Vaiko lovytės dugną laikyti žemiausioje pozicijoje, lovytės kraštą visada pakelti vaikui esant lovytėje.
- Surinkti ir sudėti visus žaislus, kai baigiama žaisti. Ant grindų neturėtų būti pašalinių daiktų, išpilti skysčiai turėtų būti greitai išvalomi.
- Patartina vengti grindų ir laiptų vaškavimo ir kt., kad grindų danga nebūtų slidi.
- Nepritvirtintus kilimus ir kilimėlius patraukti arba pritvirtinti, vonioje naudoti neslystančius kilimėlius.
- Maudynių metu vaiką prižiūrėti ir būti ne toliau nei per ištiestos rankos atstumą nuo jo.
- Naudoti apsaugos priemones, tokias kaip apsauginiai varteliai, grotelės, stabdžiai, langų apsaugos ir kt. Apsauginius vartelius naudoti laiptų viršuje ir apačioje. Ant laiptų neturėtų būti pašalinių daiktų.
- Baldus laikyti toliau nuo langų, nepalikti vaikų vienų prie langų, verandose, balkonuose.
- Vaikui esant vežimėlyje, maitinimo kėdutėje, sūpynėse, visuomet jį prisegti saugos diržais.
- Dėti vaiką į nešiojamą automobilinę kėdutę ją padėjus ant žemės, o ne ant stalo ar kitų baldų.
- Vaikų žaidimų aikštelės turėtų būti padengtos smūgius sugeriančia danga - smėliu, specialia guma, medžio žieve ar kt.
žymės: #Kudiki
Panašus:
- Skubios priemonės, jei 8 mėnesių kūdikis nukrito nuo lovos – svarbiausi patarimai tėvams
- Kūdikių primaitinimas nuo 6 mėnesių: ką ir kaip duoti?
- Kūdikis sėdi: kada pradėti ir kaip padėti? Patarimai tėvams
- Nuoširdžiausi Sveikinimai Gimus Vaikui – Šilti Linkėjimai Naujai šeimai!
- Neįtikėtinos dovanos 10 metų vaikui – Gimtadienio stebuklai, kurie nudžiugins kiekvieną!