Tėvystės fenomenu ir jo aspektais nuolat domisi viso pasaulio mokslininkai. Nagrinėjant tėvystės problemas atlikta begalė sudėtingų, naudingų ir svarbių tyrimų. Jų išvadų pagrindu nustatyta, kad svarbiausios užduotys, kurias savo šeimose tėčiai laiko prioritetais yra rūpinimasis šeimos buitimi ir jos materialine gerove, tuo tarpu meilė savo vaikams ir jų auklėjimas nueina į antrą planą.
Apie brandžią tėvystę galime spręsti iš vyro meilės savo žmonai ir vaikams bei lygiaverčio santykio su motina, auklėjant vaikus. Brandus tėtis rodo meilę savo vaikams; nepaisant darbų krūvio, bendrauja ir bendradarbiauja su jais; įteigia jiems vertybių ir moralės normas; savo vaikams yra ne tik gyvenimo etikos, bet ir elgesio nuolatinis pavyzdys.
Be abejo, brandus tėtis turi rūpintis ir šeimos materialine gerove bei šeimos buitimi, tačiau tai pagal tėvystės hierarchiją nėra pats pagrindinis dalykas. Kiekvienoje šeimoje tėtis turi įvykdyti be galo sunkią užduotį. Pagrindiniai jos tikslai yra tėčio buvimas šeimoje, aktyvus bendravimas ir bendradarbiavimas su jos nariais, domėjimasis savo vaikais, jų laisvo laiko kantrus organizavimas, kalbėjimas su jais, rūpinimasis buities sąlygomis (šeimos ekonomika), pareigų, užtikrinančių buitį, atlikimas, supratingumas, tolerancija bendravime, pagalba sunkumuose, vaiko apdovanojimas šiluma, meile ir empatija, mokėjimas nustatyti pareigas ir jų atlikimo priežiūra, buvimas autoritetu, pavyzdžio rodymas, tam tikras griežtumas, kurie taip pat neužbraukia draugiškumo vaikui, pedagoginių žinių tobulinimas, vaiko psichikos saugojimas ir vystymas, rūpinimasis vaiko lavinimu, rūpinimasis auklėjimu ir pasidalijamasis tomis pareigomis su žmona.
Dauguma tėčių išgyvena kaltės jausmą dėl laiko stokos ar negalėjimo dalyvauti vaikų auklėjime. Tada, savo nebuvimą kompensuoja dovanomis: perka brangius žaislus, kompiuterinę techniką, prabangius rūbus, duoda dideles sumas kišenpinigiams… Tačiau, nors vaikai nuoširdžiai džiaugiasi dovanomis, jos niekada nepakeis ir neatstos tikro, šilto, kupino meilės jausminio ryšio su tėčiu ir mama.
Kai tėtis prastą emocinį kontaktą su vaikais kompensuoja pinigais ir dovanomis, vaikas gali tapti gobšus, tingus, neturintis tikslų. Ypač sūnūs ilgisi tėčio kontakto, žvilgsnio, šypsenos, gero žodžio, palaikymo, apkabinimo. Jeigu sūnus žino, kad yra tėčio mylimas, tada jam nebaisūs tėčio griežtesni priminimai ar kartais griežtesnis tėčio balso tonas. Geras, pilnavertis bendravimas su tėčiu berniukams yra svarbus kaip jų vyriškumo patvirtinimas ir pavyzdys.
Nesant tokio bendravimo berniukai bandys tėčio dėmesį pritraukti blogu elgesiu, pykčiu, agresija. Vaikas tokį bendravimą su tėčiu priima kaip egzaminą, dresūrą ar manipuliaciją. Dažnai būna, kad tėtis savo reikalavimuose ar patarimuose būna visiškai teisus, tačiau be jausminio ryšio su vaiku, ir jo pamokymus vaikas priimami neigiamai.
Tarp sūnaus ir tėčio būtinai turi atsirasti pasitikėjimas. Kartais supykęs tėtis savo susierzinimą vaiku gali išreikšti pasijuokdamas iš vaiko. Vaikas tuo metu jaučiasi pažemintas. Pajuoka - per stipri priemone mažiems vaikams. Mergaitėms taip pat reikalingi draugiški santykiai su tėčiu.
Mat berniukams tėvas būtinas kaip vyriško elgesio modelis, kurį jis pamėgdžioja. Mergaitės vystymesi tėvas taip pat atlieka labai svarbų vaidmenį. Mergaitė nemėgdžioja tėvo, tačiau jo padrąsinimai, paskatinimai suteikia daugiau pasitikėjimo savimi. Tėvas padeda mergaitei suprasti, kad ji yra graži ir protinga.
Kai mergaitė taps vyresne, tėvas turi parodyti, kad jis vertina savo dukros nuomonę, o kai kada net aptarti su dukra savo reikalus. Šiuos tėvo komplimentus mergaitė įsidėmi ilgam. Mokydamasi vertinti tėvo vyriškąsias savybes, mergaitė ruošiasi išeiti į pasaulį, kurio pusę sudaro vyrai. Vyrų tipas, kurį ji pasirinks į draugus ar partnerius tapdama mergina, o ypač tą, kurį pamils, jos gyvenimas ištekėjus, daugeliu atvejų bus nulemti tais santykiais, kuriuos ji patyrė ir išgyveno vaikystėje su tėvu.
Klaidingas yra įsitikinimas, kad su savo problemomis ir gyvenimo sunkumais vaikas turi susidoroti pats arba palaikymo reikalams užtenka tik mamos. Tėčio buvimas šalia vaiko, kai tas kenčia, gal ir yra mažiau šiltas negu mamos, tačiau yra nemažiau svarbus. Būtent tėtis gali padėti jam pasipriešinti sunkumams ir įveikti visas kliūtis. Kiekvienam vaikui, sunkioje akimirkoje svarbi yra būtent tėčio rodoma užuojauta, šiluma, empatija ir palaikymas.
Vaikui tėčio palaikymas yra ypač svarbus labai sunkiose momentuose: ligoje, depresijoje, kai nesiseka mokykloje, kai įsimyli, kai yra bejėgis, netektyje… Tokiose akimirkose mamos ir tėčio užuojauta ir palaikymas skiriasi. Mamytė į palaikymą įdeda daug nuoširdumo ir meilės, kurių pagrindas yra jausmai ir emocijos. Jos užuojauta turi savyje daug gailesčio, nes ji nori apsaugoti savo atžalą ne tik nuo kančios, bet ir nuo visų sunkumų. Taip atsitinka dėl to, kad mamytę ir vaiką jungia labai stiprus jausminis ryšys.
Būtent dėl šitos priežasties mamos buvimas šalia turi būti papildytas tėčio buvimu. Tėtis labiau negu mama moka motyvuoti vaiką mokinimuisi. Tik tėtis (tai būdinga vyrams) konkrečiai apibrėžia savo reikalavimus, mokina vaiką ieškoti kelių jas įvykdyti ir susidoroti su problemomis. Tėtis sėkmingiau, negu mama, moka nustatyti tikslą ir siekti jo.
Tik svarbu, kad tėtis būtų nuoširdus ir darytu tai be agresijos, žeminimų, pravardžiavimų, ramiai ir kantriai paaiškinant vaikui visus jo resursus. Jau minėjome, kad tėvas yra ypač svarbus berniuko vystymuisi. Psichologijoje yra tokia sąvoka - identifikacija. Tai yra, iš kurio tėvo (motinos ar tėvo) vaikas nori imti pavyzdį, kurį jis yra labiau linkęs pamėgdžioti, kuris iš tėvų jam yra didesnis autoritetas.
Įrodyta, kad labiau išreikštos identifikacijos laikotarpis su tos pačios lyties tėvu berniukams yra 5-7 m., mergaitėms 3-8 m. Šių laikų problema ta, kad berniukus augina ir ugdo moterys, pradedant namais ir baigiant ugdymo įstaigomis. Juk tam, kad tapti tikru vyru, sūnus turi turėti pavyzdį, iš kurio mokytųsi vyriško elgesio. Visa tai berniukui gali duoti dėmesingas ir mylintis tėvas.
Berniukas, kuris nejaučia tėvo palaikymo dėl to, kad jo nemato namuose, arba tėvo išvis nėra šeimoje, mokosi iš motinos elgesio modelio. Taigi, jeigu jūsų sūnus dabar yra ikimokyklinio amžiaus, pasistenkite būti jam labai dėmesingas, nes būtent šiuo laikotarpiu formuojasi lytinė identifikacija - sudėtingas procesas, kurio metu berniukas “nuskaito” ir įsisąmonina tėvo elgesį. Dažniau kalbėkitės su savo sūnumi apie kažką savo, eikite dviese pasivaikščioti, žaisti futbolą, pasiimkite sūnų į žvejybą.
Nuo devynerių metų tėvo vaidmuo dar labiau tampa svarbus. Tėvas turi išmokyti sūnų, kaip elgtis su bendraamžiais, pastovėti už save ir apginti savo nuomonę. Ir būtent tėvas turėtų papasakoti savo sūnui apie fiziologinius pakitimus, kurie jo laukia. Kartais vaiko ir tėvo santykiai šiuo laikotarpiu pablogėja, nes paauglys stengiasi įrodyti visam pasauliui savo poziciją.
Tėvas turėtų tapti jam draugu, kuriuo pasitikima ir kurio patarimu klausomasi. Tokiu būdu Jūs palengvinsite gyvenimą ir sau, ir savo vaikui. Niekuomet neleiskite sau žeminti vaiko. Visuomenėje įsivyravęs stereotipas, kad tėvas šeimoje simbolizuoja jėgą ir saugumą, ir kada tėvo nėra, vaikas netenka apsaugos. “Nėra tėvo” - tai dar nereiškia, kad šeima yra nepilna ir mama viena auklėja vaiką.
Reikalas čia yra tame, kad tėvas šeimoje gali būti fiziškai, o psichologiškai jis yra vaiku ir nėra priimamas šeimos narių kaip reikšmingas asmuo. Štai ir gaunasi dvilypė situacija, kai šeimoje tėvas lyg ir yra, lyg ir nėra. Ir nėra vaikui pas ką kreiptis, kai jam baisu, kai reikia jį apginti. Mama - tai gerumas, švelnumas, šiluma, tėvas yra fizinė apsauga, racionalaus mastymo modelis.
Dar vienas dvilypumo pavyzdys, kuomet tėvas, auklėdamas savo vaiką, bando jam įdiegti vienus dalykus, o pats elgiasi priešingai. Arba kuomet tėvas namie elgiasi negarbingai, o darbe yra vertinamas kolektyvo ir vadovybės. Geras tėvas gali viską, ką gali ir vaiko motina, išskyrus maitinimą krūtine. Vaikas įgauna vertingiausią patirtį, kuomet gali nurimti tiek ant motinos, tiek ant tėvo rankų, jausdamas tėvo kaip ir mamos šilumą ir meilę.
Idealiu atveju tėvai yra pora, kur mama įkūnija vaikystę - jaukų ir šiltą pasaulį, kur viskas atspėjama ir pildosi visi norai, kur mažai reikalaujama ir visuomet padedama, o tėvas yra kito - suaugusiųjų pasaulio atstovas, kur kiekvienas žmogus atsako už save, kur yra nežinomybė, rizika ir sėkmė, kur yra meilė, nors ji ir skiriasi nuo motiniškos meilės kūdikiui.
Ar kada susimąstote, kaip kalbate su savo vaikais, kokius žodžius jiems ištariate? Galbūt dažnai Jūsų pokalbio metu nuskamba tokios frazės: „Esi blogas vaikas, nes…“; „Pažiūrėk, kaip tas berniukas/mergaitė gražiai elgiasi". Girdėdama tėvus taip kalbančius su savo vaikais, visada pagalvoju, kad tėvai vargu ar žino, kokia yra šių žodžių galia, kaip tie žodžiai veikia vaiką.
Tik atėję į šį pasaulį, gyvenimo kelio pradžioje, vaikai dar nežino, kas jie ir kokie jie esą. Augdamas ir vis sąmoningiau save suvokdamas, žmogus natūraliais būdais siekia save apibrėžti. Deja, visuomenėje paprastai nusistovėjęs dvejopas žmogaus įvertinimas - esi „geras“ arba „blogas“. Savaime aišku, niekas nenori būti „blogas“, visi trokšta būti „geri“, todėl iš visų jėgų stengiamasi realizuoti tai, kas gera. Maži vaikai dar nežino, kas yra gerai, o kas yra blogai. Šių sąvokų apibrėžimai paprastai formuojami šeimoje. Vaiko gėrio ir blogio suvokimas formuojamas ankstyvoje vaikystėje. Ar jis vertins save kaip „blogą“ ar kaip „gerą“ asmenybę, lemia tėvų auklėjimo metodai.
Tačiau, nors šiais laikais viso pasaulio psichologai, sociologai ir pedagogai pateikia aibę naujausių auklėjimo metodų, pastebiu, jog tėvai laikosi senų, dar jų tėvų šeimose taikytų auklėjimo būdų. Liūdniausia, kad šiandien, kaip ir prieš dvidešimt ar trisdešimt metų, tėvai naudoja vieną pavojingiausių metodų - manipuliavimą kaltės jausmu. Metodo esmė - vaikams peršamos elgesio taisyklės ir nurodomos moralės normos, kurių vaikai privalo laikytis, jeigu nenori būti nubausti.
Tokiu būdu Jūs, tėveliai, siekdami vaikų paklusnumo, galite nepastebėti, kad Jūsų vaikas praranda savo individualumą, savarankiškumą ir gebėjimą džiaugtis. Yra žinoma sena tiesa: to, kas yra blogai, ir to, kas yra gerai, vaikai mokosi apdovanojami ir baudžiami. Nuostabu, jeigu Jūs, brangieji tėveliai, gebate savo vaikams tinkamai paaiškinti, kaip reikia elgtis ir kodėl reikia taip elgtis, jeigu Jūsų veiksmai yra nuoseklūs, tada Jūsų atžalos augs pasitikinčios savimi, savarankiškos individualybės.
Tačiau kartais pasitaiko, kad dėl tėvų nežinojimo, kaip ir ką reikia daryti, ir troškimo, kad vaikai elgtųsi taip, kaip jie (tėvai) nori arba jiems yra patogu, tėvai gali prarasti savitvardą, jaučiasi bejėgiai ir supyksta. Tada valingai ar nevalingai prisiminę jų pačių vaikystėje naudotą (jų tėvų) manipuliavimo kaltės jausmu metodą (moksliškai yra įrodyta, kad manipuliavimas kaltės jausmu yra viena pykčio išraiškų), tėčiai ar mamos pradeda kaltinti vaiką už jo blogą elgesį. O vaikai jaučiasi blogiausiai, kada tėvų meilė priklauso nuo jų (vaikų) elgesio.
Dažnai tėvai, užuot parodę ir paaiškinę vaikams, kaip reikia tinkamai elgtis, kritikuoja savo vaikus. Tiesiog visada norėdami savo vaikui pasakyti: „Nedaryk man gėdos…“, „Aš tavimi nepatenkinta…“, „Tu blogai elgiesi…“, „Pažiūrėk, į ką tu panaši…“, „Tau niekas nepavyksta…“, žinokite, kad galite savo vaikui pakenkti, nes jis, mylėdamas Jus, iš visų jėgų stengsis parodyti esąs geras ir vertas Jūsų meilės.
Tokie ištarti žodžiai skatina vaiko silpnumą, bejėgiškumą, nepasitikėjimą savimi (vaikas gali išmokti nuolat būti priklausomas nuo kitų žmonių ir jų nuomonės), o kaltės jausmas tampa neatsiejama vaiko asmenybės dalimi. Kadangi vaikams elgesio pavyzdys yra jų tėvai, todėl jie iš tėvų išmoksta kaltinti kitus. Mieli tėveliai, būkite atsargūs, nes manipuliavimo kaltės jausmu metodas neigiamai veikia asmenybės vystymąsi: formuoja kaltės jausmą, menkina pasitikėjimą savimi, apriboja laisvę ir gebėjimą siekti savo laimės.
Esu tikra, kad Jūsų vaikai yra verti Jūsų meilės vien tik dėl to, kad jie yra, kad jie Jus myli ir kad savaime yra geri.
žymės: #Vaiku
Panašus:
- Vaiku Svorio Lentelės: Kaip Stebėti Vaiko Augimą
- Kačerginės vaikų sanatorija "Žibutė": apgyvendinimas, procedūros, atsiliepimai
- Meilė, džiazas ir velnias: tėvų ir vaikų santykių labirintai
- Neįtikėtinos 6 mėnesių kūdikio užimtumo idėjos, kurios paliks jus be žado!
- Geriausi privatūs vaikų darželiai Antakalnyje – išsamūs atsiliepimai ir patikima apžvalga