Gyvūnai, kurie dauginasi lytiškai, lytinės ląstelės susitinka įvairiausiai būdais, tai vadinama gyvūnų apvaisinimu.
Apvaisinimo tipai
Sužinosime, kokie yra apvaisinimo tipai ir aptarsime kiekvieną iš jų. Pamatysime, kokiam apvaisinimo tipui priklauso įvairūs gyvūnai.
Išorinis apvaisinimas
Išorinis apvaisinimas vyksta vandenyje. Žiuželių pagalba, labai judrūs spermatozoidai prie kiaušialąsčių ir abiejų ląstelių branduoliai susilieja.
Žuvų išorinis apvaisinimas
Varlių išorinis apvaisinimas
Varliagyvių patelių kiaušintakiais slinkdamos kiaušaląstės apsidengia drebutine danga, kuri vandenyje išbrinksta. Išnerštos kiaušinėlių krūvos vadinamos kurklais.
Vidinis apvaisinimas
Sausumos gyvūnų - vorų, paukščių, žinduolių kiaušialąstė apvaisinama patelės organizmo viduje, tai vaidinama vidiniu apvaisinimu. Organizmo viduje apvaisintas kiaušinėlis patenka laukan ir vystosi išorėje (vabzdžių, paukščių) arba lieka gimdoje, kol susiformuoja jauniklis (placentinių žinduolių). Organizmai, kuriem būdingas vidinis apvaisinimas, turi susirasti partnerį ir susiporuoti.
Paukščių vidinis apvaisinimas
Raganosio vidinis apvaisinimas
Lietuvoje gyvena 12 rūšių varliagyvių: dviejų rūšių tritonai ir 10 rūšių beuodegės varlės. Kiekvieną pavasarį į kūdras, seklius ežerėlius susirenka neršti sausumoje peržiemoję paprastieji ir skiauterėtieji tritonai. Visi jie 10-14 cm ilgio, patinėlis ant nugaros ir uodegos turi po skiauterę, kuri per nerštą padidėja. Patelės ant uodegos irgi turi skiauterę, tik mažesnę.
Štai keletas Lietuvoje aptinkamų varliagyvių rūšių:
- Europinė medvarlė
- Raudonpilvė kūmutė
- Žalioji rupūžė
- Česnakė
- Mažoji kūdrinė varlė
Skiauterėtasis tritonas yra didžiausias iš Europoje gyvenančių tritonų. Suaugusių tritonų kūno ilgis siekia 60-74 mm, uodegos ilgis 41-60 mm. Jų oda stambiai grūdėta, nugaros pusė dažniausiai juoda arba tamsiai ruda su dėmėmis, o pilvas ryškiai geltonas ar oranžinis su juodomis dėmėmis. Lytinis dimorfizmas ryškiausias veisimosi laikotarpiu - patinams išsivysto nugaros skiauterė su pažemėjimu ties uodegos pamatu, taip pat išryškėja sidabriškai melsva juosta šonuose. Patelių skiauterė mažiau pastebima.
Skiauterėtieji tritonai dalį gyvenimo praleidžia sausumoje, dalį - vandenyje. Iš žiemojimo vietų į nerštavietes jie pradeda migruoti balandžio pradžioje. Veisimuisi renkasi įvairius stovinčio vandens telkinius - kūdras, griovius, karjerų balas, senvages - dažnai šalia medžiais apaugusių sklypų.
Tritonų gyvenimo ciklas suskirstytas į nesiveisimo (sausumos) ir veisimosi (vandens) periodus. Rudenį ir žiemą jie daugiausia praleidžia sausumoje, tačiau pavasarį, kai dirvos temperatūra pasiekia 5 °C, pradeda judėti veisimosi kryptimi. Patinai pirmieji užsiima poravimuisi tinkamas vietas, o tuoktuvių metu vilioja pateles skiautere ir ritualiniais judesiais. Apvaisinimas yra vidinis - patinas padeda spermatoforą, kurį patelė įtraukia į savo kloaką. Patelės sudeda apie 200-300 kiaušinėlių, kuriuos priklijuoja po vieną arba mažomis grandinėmis ant vandens augalų lapų apatinės pusės.
Lervos išsirita po maždaug 3 savaičių, jų ilgis būna 10-12 milimetrų. Metamorfozė baigiasi po 10-14 savaičių, todėl liepos-rugpjūčio mėnesiais jauni tritonai išlipa į sausumą. Sausumoje jie praleidžia 3-5 metus, kol tampa lytiškai subrendusiais. Per šį laikotarpį jie nuo veisimosi telkinio nutolsta ne daugiau kaip 500 metrų.
Suaugę skiauterėtieji tritonai ir jų lervos yra plėšrūs. Jie dažniausiai minta dugno gyvūnija, pavyzdžiui, dėlėmis, sraigėmis, vandens asiliukais, kartais ėda ir kitų tritonų lervas. Lietuvoje skiauterėtųjų tritonų populiacijos nėra gausios, tačiau tikslių duomenų apie jų bendrą populiacijos dydį vis dar trūksta. Daugelyje šiuo metu žinomų radaviečių sąlygos nėra pakankamai palankios formuotis gausioms populiacijoms.
Pagrindinės šios rūšies nykimo priežastys yra nerštaviečių nykimas arba jų būklės pablogėjimas, sausumos buveinių susiskaidymas ir prastas buveinių mozaikiškumas. Neigiamą poveikį taip pat daro tarša, invazinių žuvų ir vandens paukščių buvimas nerštavietėse.
| Metai | Kategorija |
|---|---|
| 1991 | Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą |
| 1992-2003 | 4 (I) |
| 2003-2007 | 3 (R) |
| 2007-2019 | 4 (I) |
| Nuo 2019 | VU (Pagal IUCN kategorijas) |
žymės:
Panašus:
- Kaip pastatyti vaikišką namelį: žingsnis po žingsnio instrukcija ir idėjos
- Kaip užmigdyti kūdikį be ašarų: patarimai tėvams
- Kaip pripratinti vaiką prie darželio: patarimai tėvams
- Gyvūnų Globos Namai Naujojoje Vilnioje: Kaip Suteikti Pagalbą ir Rasti Namus Beglobiams
- Atraskite Vaikų Vasaros Stovyklų Finansavimo Paslaptis: Kaip Savivaldybės Kovoja su Socialine Atskirtimi