5 metų vaiko stiprus širdies plakimas: priežastys, simptomai ir gydymas

Padažnėjęs širdies daužymasis yra dažnas simptomas, dėl kurio žmonės kreipiasi į gydytojus. Nors įprastai žmogaus širdis plaka ritmingai ir nesukelia jokių nemalonių pojūčių, ramybės būsenoje atsirandantis intensyvesnis širdies daužymasis gali kelti nerimą ir diskomfortą. Šis simptomas gali būti įvairių veiksnių pasekmė - nuo nekenksmingų fiziologinių pokyčių iki rimtų sveikatos sutrikimų.

Daugeliui žmonių intensyvesnis širdies plakimas pasireiškia dėl streso, nerimo, didelio fizinio krūvio ar net per didelio kofeino vartojimo. Tačiau kai širdis ima stipriai daužytis be aiškios priežasties, ypač kai žmogus yra ramybės būsenoje, svarbu atkreipti dėmesį ir išsiaiškinti galimas priežastis. Hormoniniai pokyčiai, skydliaukės sutrikimai, elektrolitų disbalansas ar širdies ritmo sutrikimai taip pat gali būti tokio simptomo priežastis. Nors dažniausiai tai, kad žmogaus širdis daužosi ramybės būsenoje nėra pavojingas simptomas ir gali praeiti savaime, vis dėlto svarbu stebėti, ar simptomas kartojasi ir stiprėja. Laiku kreipiantis į gydytoją ir atlikus išsamų sveikatos patikrinimą, galima užkirsti kelią rimtesnėms sveikatos problemoms.

Galimos širdies daužymosi priežastys ramybės būsenoje

Širdies daužymasis ramybės būsenoje gali atsirasti dėl daugybės priežasčių - nuo nekenksmingų fiziologinių veiksnių iki rimtų sveikatos sutrikimų. Tad aptarkime kodėl žmogus gali jausti širdies plakimą net tada, kai jis yra ramybės būsenoje.

Fiziologinės priežastys

Fiziologinės priežastys yra vienos dažniausiai pasitaikančių, ir jos dažnai susijusios su mūsų gyvenimo būdu bei kasdienėmis situacijomis:

• Stresas ir nerimas. Streso metu organizme išsiskiria streso hormonai, kurie didina širdies susitraukimų dažnį, net jei žmogus yra ramybės būsenoje. Lėtinis nerimas ar panikos atakos taip pat gali sukelti padažnėjusį širdies daužymąsi.
• Dehidratacija. Kai kūne trūksta skysčių, sumažėja kraujo tūris, dėl ko širdžiai reikia dirbti intensyviau, kad kraujas tinkamai cirkuliuotų. Tai gali sukelti stipresnį širdies plakimą.
• Pervargimas ir miego stoka. Pervargimas daro įtaką hormonų balansui, todėl širdies daužymasis gali pasireikšti net ramybės būsenoje.
• Kofeino ar alkoholio vartojimas. Kofeinas ir alkoholis veikia centrinę nervų sistemą, skatina adrenalino išsiskyrimą, kuris, savo ruožtu, padidina širdies susitraukimų dažnį. Kai šių medžiagų vartojama per daug, širdies daužymasis gali pasireikšti net ir ramybės būsenoje.

Hormoniniai pokyčiai

Hormonų lygio svyravimai taip pat gali turėti įtakos širdies veiklai. Pavyzdžiui, menopauzė ir nėštumas pasižymi dideliais hormoniniais pokyčiais, kurie gali sukelti širdies plakimo dažnio padidėjimą ar kitus ritmo sutrikimus. Menopauzės metu sumažėja estrogeno lygis, o tai gali paveikti kraujagyslių ir širdies funkcijas. Širdies plakimo dažniui įtakos gali turėti ir skydliaukės sutrikimai. Skydliaukė kontroliuoja medžiagų apykaitą, o jos hormonai turi tiesioginį poveikį širdies veiklai.

Sveikatos problemos

Kai kurios sveikatos būklės ir ligos taip pat gali sukelti širdies daužymąsi ramybės būsenoje:

• Elektrolitų disbalansas. Kalio, magnio, kalcio ir kitų elektrolitų trūkumas arba perteklius gali paveikti širdies raumens darbą, todėl atsiranda nereguliarus arba stipresnis širdies plakimas.
• Širdies ritmo sutrikimai. Kai kuriais atvejais širdis daužosi ramybės būsenoje ir dėl tam tikrų širdies ritmo sutrikimų, pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimo. Tai būklė, kai širdies plakimas yra nereguliarus ir dažnas.
• Anemija. Sumažėjęs raudonųjų kraujo kūnelių arba hemoglobino kiekis gali lemti, kad širdis turės intensyviau dirbti, siekdama aprūpinti audinius deguonimi. Tai gali sukelti stipresnį širdies plakimą.
• Kitos ligos. Plaučių problemos, tokios kaip astma ar lėtinė obstrukcinė plaučių liga, taip pat gali sutrikdyti deguonies tiekimą, dėl ko žmogaus širdis ima dirbti stipriau.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nors širdies daužymasis ramybės būsenoje ne visada reiškia rimtą sveikatos problemą, tam tikrais atvejais būtina kreiptis į gydytoją.

• Dažni arba ilgalaikiai intensyvaus širdies plakimo epizodai. Jei intensyvus širdies daužymasis kartojasi dažnai arba trunka ilgą laiką, tai gali būti ženklas, kad širdies ritmas sutrikęs. Tokiais atvejais rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją, kad būtų atlikti būtini tyrimai.
• Gretutiniai simptomai. Jei širdies daužymasis yra susijęs su kitais simptomais, tokiais kaip dusulys, galvos svaigimas, skausmas krūtinėje ar sąmonės praradimas, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Šie simptomai gali rodyti rimtesnes problemas.
• Nereguliarus širdies plakimas. Jei širdies plakimas yra ne tik pagreitėjęs, bet ir nereguliarus (pavyzdžiui, juntami permušimai), tai gali būti širdies ritmo sutrikimo požymis.
• Turimos širdies ligos. Jei asmuo jau turi širdies ar kraujagyslių sistemos sutrikimų, širdies daužymasis ramybės būsenoje gali būti ženklas, kad liga progresuoja. Tokiu atveju reikalinga gydytojo konsultacija ir išsamus širdies funkcijos tyrimas.
• Vaistų ar papildų vartojimas. Kai kurie vaistai ar maisto papildai gali sukelti širdies daužymąsi kaip šalutinį poveikį. Jei širdies plakimas atsiranda po naujo vaisto ar papildo vartojimo, rekomenduojama kreiptis į gydytoją ir aptarti galimus pakeitimus.

Taigi, jei širdies daužymasis kelia nerimą ar nėra aiškios priežasties kodėl jis atsiranda, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju, kad pastarasis skirtų reikiamus tyrimus ir nustatyti tikslią priežastį. Gydytojas gali paskirti elektrokardiogramą, kraujo tyrimus ar kitus tyrimus, kurie padės nustatyti, ar yra rimtesnių sveikatos problemų.

Vaikų aritmijos

Su vaikų aritmijomis - širdies elektrinės sistemos veiklos sutrikimais - dažniausiai pirmieji susiduria mažųjų pacientų šeimos gydytojai. Šių sutrikimų etiologijų įvairovė yra labi didelė - galimi įvairūs variantai nuo nekenksmingo trumpalaikio širdies veiklos ritmo sutrikimo iki piktybinių, gydymui atsparių aritmijų. Plati klinikinių simptomų įvairovė, dažnai priklausanti ir nuo paciento amžiaus, lemia tai, kad siekiant tikslios diagnozės ir efektyvaus gydymo būtinas išsamus paciento ištyrimas, atidžiai įvertinant anamnezę, atliekant klinikinį ištyrimą, paskiriant atitinkamus laboratorinius ir instrumentinius tyrimus.

Didelė dalis aritmijų vaikystėje yra laikinos, nesukelia sunkesnių klinikinių simptomų, todėl tikslų vaikų sergamumą nustatyti sunku. Nustačius širdies ritmo sutrikimą, būtina nuodugniai ištirti, nes ir besimptomės, ir savaime praeinančios aritmijos ilgainiui gali lemti sunkius sveikatos sutrikimus.

Normali elektrinės širdies sistemos veikla

Sveikų žmonių, tarp jų ir vaikų, organizme širdies susitraukimus lemia elektriniai impulsai, nervų galūnėlėmis perduodami širdies raumenims. Kiekvieno susitraukimo pradžioje šis signalas susiformuoja dešiniajame prieširdyje esančių nervinių ląstelių grupėje - sinoatrialiniame mazge (SA mazge). Iš čia jis keliauja į prieširdžius ir lemia ten esančių raumenų susitraukimą - taip prieširdžiai susitraukia ir kraujas patenka į skilvelius. Elektrinis signalas tada pasiekia kitą nervinių ląstelių grupę, esančią tarp prieširdžių ir skilvelių, t. y. atrioventrikulinį mazgą (AV mazgą). Iš ten jis Hiso pluoštais plinta į skilvelių raumenis, sukelia jų susitraukimą ir taip lemia kraujo išstūmimą į didįjį bei mažąjį kraujo apytakos ratus. Šių signalų perdavimo ir širdies susitraukimų dažnis tiesiogiai priklauso nuo žmogaus amžiaus; normalus vaikų pulsas yra greitesnis nei suaugusiųjų ir vidutiniškai siekia 90-100 dūžių per minutę. Normalus reguliarus širdies ritmas vadinamas sinusiniu. Sutrikus elektrinei širdies sistemos veiklai, išsivysto įvairių tipų ritmo sutrikimų - aritmijų.

Sinusinė tachikardija

Sinusine tachikardija vadinamas ritmas, kai SA mazge impulsai kyla dažnesniu nei vaiko amžiui būdingu maksimaliu greičiu:

• >160 k./min. - jaunesniems nei 2 metų vaikams
• >140 k./min. - 2-12 metų vaikams
• >100 k./min. - paaugliams ir suaugusiesiems

Visa kita elektrinės širdies sistemos veikla nebūna sutrikusi.

Dažniausios sinusinės tachikardijos priežastys yra fiziologinės. Širdies ritmas greitėja fizinio krūvio metu, susijaudinus ar išsigandus. Šiuo atveju padažnėjęs širdies ritmas nėra pavojingas sveikatai ir į normos ribas grįžta pašalinus jį sukėlusį dirgiklį. Sinusinę tachikardiją gali lemti ir organinės ligos - tireotoksikozė, lėtinės ar ūminės plaučių ligos, širdies veiklos nepakankamumas, intoksikacija kenksmingosiomis medžiagomis (nikotinu, alkoholiu, kava), kt. Kartais širdies ritmas dažnėja ir vartojant tam tikrus medikamentus (pvz., prednizoloną, atropiną). Labai dažnai šio tipo tachikardija išsivysto vaikui sukarščiavus ir / ar netekus skysčių, taip pat jaučiant bet kokio pobūdžio skausmą.

Sinusinei tachikardijai būdinga tai, kad ji išsivysto ir išnyksta ne staiga, o palaipsniui - pagal šį požymį ją galima atskirti nuo supraventrikulinės tachikardijos (SVT).

Diferencijuojant sinusinės tachikardijos priežastis, svarbu atkreipti dėmesį į gretutinius požymius ir simptomus:

• karščiuojant vaikui ir temperatūrai esant daugiau nei 37 °C, su kiekvienu papildomu laipsniu širdies ritmas pagreitėja papildomais 10 dūžių per minutę. Temperatūrai nukritus, širdies veikla turėtų vėl tapti normali;
• išsausėjusios gleivinės atspindi dehidrataciją ir hipovolemiją - vaikui kuo skubiau būtina atkurti prarastus skysčius;
• jei vaikas atrodo išbalęs, pavargęs, neturi jėgų, reikėtų neatmesti anemijos galimybės. Šiuo atveju svarbu atsižvelgti, ar šie požymiai išsivystė staiga ar palaipsniui, nustatyti tikslią anemijos priežastį. Laiku pakoreguota anemija apsaugo augantį organizmą nuo ilgalaikių neigiamų padarinių;
• padažnėjęs kvėpavimas (tachipnėja), karkalai plaučiuose ir hepatomegalija gali būti širdies nepakankamumo požymiai;
• dažni galvos skausmai, prakaitavimas, drebulys, oro trūkumas, blyškumas gali būti feochromocitomos požymiai. Šiuo atveju tikslinga būtų siųsti pacientą konsultuotis su gydytoju endokrinologu;
• širdies ritmui ne tik padažnėjus, bet ir pakitus, tikėtina kardiologinė patologija. Pavyzdžiui, duslūs ir silpnai girdimi širdies tonai yra perikardo tamponados požymiai, ūžesiai - struktūrinės širdies ligos požymis.

Pastebėjus, kad vaiko širdies ritmas yra padažnėjęs ir atmetus galimas fiziologines to priežastis, iš pradžių svarbiausia atmesti skubias ir sunkias būkles (pvz., širdies tamponadą, sepsį), o vėliau - nuodugniai ištirti dėl galimų lėtinių patologijų.

Supraventrikulinė paroksizminė tachikardija

Paroksizminė tachikardija - staiga prasidėjęs ir taip pat greitai pasibaigęs širdies ritmo padažnėjimo priepuolis. Jo trukmė gali būti įvairi - nuo kelių padažnėjusių širdies susitraukimo ciklų iš eilės iki kelias dienas užsitęsusio priepuolio. Dažniausiai šie priepuoliai nėra susiję su fiziniu krūviu ir pasireiškia ramybėje.

Pagal ektopinio automatizmo židinio vietą gali būti skiriamos kelios supraventrikulinių paroksizminių tachikardijų rūšys:

• sinusinė (automatinė, reziprokinė);
• prieširdinė (automatinė ektopinė, reciprokinė, prieširdžių plazdėjimas, prieširdžių virpėjimas);
• AV jungties (automatinė, reciprokinė);
• dalyvaujant papildomiems (anomaliems) laidumo pluoštams (anterodrominė, ortodrominė).

Vaikams dažniausios atrioventikulinės reciprokinės (grįžtamojo sužadinimo) supraventrikulinės paroksizminės tachikardijos, įskaitant ir Wolffo-Parkinsono-Whiteʼo (WPW) sindromą. Ši būklė išsivysto, kai tarp skilvelių ir prieširdžių susiformuoja papildomų elektrinio laidumo pluoštų, kuriais cirkuliuoja impulsai, aplenkdami AV mazgą ir sukeldami pagreitėjusius širdies raumens susitraukimus.

Klinikiniai SVT simptomai priklauso nuo paciento amžiaus:

• naujagimiams ir kūdikiams būdingas blyškumas, neramumas, greitas susierzinimas, melsva odos spalva (cianozė) ir problemos maitinant. Dažnai šie simptomai gali būti neryškūs ir sunkiai pastebimi, todėl tachikardija ilgą laiką lieka pastebėta. Dėl to neretai nustatant diagnozę kūdikiams būna išsivystę širdies nepakankamumo simptomai - pagreitėjęs kvėpavimas, nuovargis maitinimo metu, prastas svorio augimas ir kt. Šio amžiaus vaikams SVT priepuolio metu širdies ritmas gali siekti 220-280 k./min.;
• vaikams ir paaugliams dažniausiai pasireiškianys SVT simptomai yra širdies permušimai (palpitacijos), diskomfortas krūtinėje, nuovargis ir galvos svaigimas. Pasireiškus alpimo epizodams, padidėja staigios mirties rizika. SVT priepuolio metu šios amžiaus grupės pacientams širdis susitraukia 180-240 k./min. greičiu.

Kadangi SVT metu širdies ritmas padažnėja nenuspėjamais priepuoliais, gali būti sunku šį sutrikimą užfiksuoti atliekant standartinę EKG - siekiant nustatyti tikslią diagnozę, gali būti rekomenduojamas ilgalaikis širdies ritmo stebėjimas ligoninėje arba ambulatoriškai.

Esant sunkiai ūminei vaiko būklei ir nestabiliai hemodinamikai, siekiant atkurti sinusinį širdies ritmą, gali būti rekomenduojama atlikti sinchronizuotą kardioversiją. Esant stabiliai hemodinamikai, pirmiausia atliekami n. vagus mėginiai. Jeigu šie mėginiai buvo neefektyvūs, taikoma medikamentinė terapija adenozinu (antrojo pasirinkimo vaistai - prokainamidas, amiodaromas ar verapamilis).

Ilgalaikis tolesnis gydymas priklauso nuo paciento amžiaus ir būklės:

• kūdikiams iki 1 metų rekomenduojamas profilaktinis gydymas beta blokatoriais, nes nepageidaujami jų reiškiniai yra gerokai mažesni nei kitų vaistų grupių;
• vyresnius nei 1 metų vaikus, kuriems pasireiškė pirmas SVT epizodas ir klinikiniai simptomai nebuvo sunkūs, galima stebėti neskiriant medikamentinio gydymo. Šiuo atveju vaikų tėvai ir patys vaikai (jei pajėgia suprasti) yra išmokomi skaičiuoti vaiko pulsą bei taikyti vagus mėginius, jei priepuolis pasikartotų;
• Vyresniems nei 1 metų vaikams, kuriems SVT priepuoliai kartojasi ir / ar pasireiškia sunkūs klinikiniai simptomai, rekomenduojama tolesnių priepuolių prevencija. Vaikams, kurie sveria <15 kg, skiriamas gydymas beta blokatoriais. ≥15 kg sveriančiam vaikui kaip pirmojo pasirinkimo gydymas rekomenduojama kateterinė abliacija.

Dalis vaikų ilgainiui išauga SVT priepuolius, tačiau svarbu atsiminti, kad jų pasikartojimo rizika yra gana didelė. Vadinasi, siekiant išvengti sunkių ūmių būklių ir komplikacijų, būtinas ilgalaikis vaiko būklės stebėjimas ir tinkamas prevencinis gydymas.

Bradikardijos

Bradikardija - tai klinikinė būklė, kai širdies susitraukimų dažnis yra retesnis, nei būdinga tam tikram amžiaus tarpsniui:

• <100 k./min. - naujagimiams ir kūdikiams
• <80 k./min. - vaikams iki 6-7 metų
• <70 k./min. - mokyklinio amžiaus vaikams
• <60 k./min. - paaugliams

Širdies susitraukimų dažnis gali sulėtėti dėl elektrinės sistemos sutrikimų, įvairių išorinių veiksnių ar širdies savireguliacijos sistemos sutrikimų. Dažniausiai pasireiškia sinusinė bradikardija, kurios metu sinusiniame mazge generuojami impulsai rečiau, negu turėtų būti, arba AV mazgo blokados, kai elektrinių impulsų sklidimas būna sulėtinamas ar visiškai blokuojamas AV mazge arba Hiso pluošte.

Dažniausios vaikų bradikardijos priežastys yra 3:

• padidėjęs vagus aktyvumas. Šis nervas yra parasimpatinės nervų sistemos dalis, todėl hipervagotonija lemia sinusinio mazgo aktyvumo sumažėjimą ir sulėtėjusį elektrinio impulso sklidimą per AV mazgą;
• yra daug vaistų, kurių vartojimas lėtina širdies susitraukimų dažnį, tiesiogiai veikdami sinusinį ar AV mazgą (pvz., beta blokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai, kt.) arba netiesiogiai veikiant nervinę sistemą (pvz., opioidai). Kai kurie vaistai veikia abiem šiais keliais (pvz., klonidinas);
• įgimtosios širdies ydos operacija. Kai kuriems pacientams, kuriems diagnozuota įgimtoji širdies yda, bradikardija pasireiškia dar prieš atliekant operaciją, tačiau korekcinių operacijų ar kateterizacijos metu įvykę autonominės širdies sistemos pažeidimai yra vieni dažniausių bradikardijos priežasčių.

Besimptomė sinusinė bradikardija vaikams yra dažnas atsitiktinis radinys - nesant jokių gretutinių patologijų, joks tolesnis ištyrimas ar gydymas nėra reikalingas, kol vaikas jaučiasi gerai.

Klinikiniai bradikardijos simptomai dažnai būna nespecifiniai:

• naujagimiai ir kūdikiai atrodo apatiški, letargiški, prastai valgo. Esant sunkiai būklei, kai kritiškai sumažėja smegenų perfuzija, gali pasireikšti traukulių epizodai;
• vyresni vaikai ir paaugliai skundžiasi galvos svaigimu, silpnumu, sumažėjusia fizinio krūvio tolerancija, taip pat kai kada gali būti stebimos sinkopės.

Nustačius simptominę bradikardiją, tolesnis gydymas priklauso nuo šią būklę sukėlusios priežasties. Esant įgimtajai širdies ydai, rekomenduojama chirurginė jos korekcija. Jeigu priežasties pašalinti neįmanoma, ilgalaikiam gydymui dažnai rekomenduojamas širdies stimuliatoriaus implantavimas. Prietaisas taip pat gali būti implantuojantiems vaikams, turintiems širdies ydą, kurios neplanuojama koreguoti chirurginiu būdu. Šiai pacientų grupei būdinga didesnė rizika išsivystyti širdies nepakankamumui ar staigiai mirčiai, todėl ilgalaikis prevencinis gydymas rekomenduojamas net esant besimptomei bradikardijos formai.

Klinikinis paciento ištyrimas įtariant sutrikusį širdies ritmą

Anamnezė

Renkant išsamią ligos anamnezę, svarbiausia atsižvelgti į kitus klinikinius simptomus, kurie gali būti susiję su sutrikusiu širdies ritmu ir padėtų nustatyti jo priežastį. Svarbu atkreipti dėmesį į palpitacijas (jų dažnį, pobūdį, pasireiškimo aplinkybes), sinkopes (jų buvimas didina gyvybei pavojingų būklių tikimybę), krūtinės skausmą ir šeiminę anamnezę (staigių neaiškios mirties atvejų šeimoje buvimas didina genetinių kardiologinių ligų tikimybę).

Klinikinis ištyrimas

Svarbu išsamiai apibūdinti širdies ritmo sutrikimą, atsižvelgiant į jo santykį su kvėpavimo fazėmis (sinusinėms aritmijoms būdingas padažnėjęs širdies ritmas įkvepiant ir retesnis iškvepiant), izoliuotus papildomus ektopinius susitraukimus, taip pat širdies susitraukimų dažnį (vyrauja bradikardija ar tachikardija). Reikia nepamiršti ir kitų ištyrimo elementų, tokių kaip inspekcija, palpacija ir auskultacija (atkreipiant dėmesį į ūžesius ir papildomus tonus). Kardiologinio ištyrimo metu nustatyti pakitimai didina reikšmingų patologijų riziką.

EKG

Jei surinkus anamnezę ir atlikus klinikinį ištyrimą atmetama nepiktybinė širdies ritmo sutrikimo priežastis, diagnozei patikslinti būtina užrašyti 12 derivacijų EKG. Jei po šio tyrimo diagnozė vis dar lieka neaiški arba EKG stebimi reikšmingi pakitimai, pacientai turėtų būti siunčiami konsultuotis su gydytoju kardiologu. Specialistui rekomendavus, gali būti skiriami papildomi tyrimai:

1. Holterio stebėjimas
2. fizinio krūvio mėginiai
3. ultragarsinis širdies tyrimas
4. elektrofiziologiniai tyrimai

Tik nuodugniai ištyrus pacientą galima patikimai diferencijuoti tarp skirtingų aritmijų tipų ir spręsti dėl tolesnio gydymo skyrimo.

Preparatai širdžiai

Norint palaikyti sveiką širdies veiklą ir išvengti padažnėjusio širdies daužymosi ar kitų ritmo sutrikimų, gali būti naudinga vartoti tam tikrus preparatus ar maisto papildus, pavyzdžiui, širdies darbą gerinančius lašus. Bet nepamirškite, kad bet kokius papildus ar vaistus reikia vartoti tik pasikonsultavus su gydytoju, kad būtų išvengta nepageidaujamų reakcijų ar sąveikų su kitais vaistais.

• Magnis. Magnis yra esminis mineralas, kuris padeda reguliuoti širdies ritmą. Magnio trūkumas organizme gali sukelti aritmijas ir padažnėjusį širdies daužymąsi, todėl papildai su magniu gali padėti palaikyti tinkamą širdies funkciją.
• Kalis. Kalis taip pat yra svarbus elementas, kuris palaiko normalų širdies darbą. Kalis padeda reguliuoti kraujospūdį ir užtikrinti tinkamą širdies raumens veiklą. Šis elementas gali būti gaunamas ne tik su maistu (bananai, bulvės, avokadai), bet ir vartojant papildus. Per mažas ar per didelis kalio kiekis gali sukelti širdies ritmo sutrikimus, todėl nepaprastai svarbu palaikyti tinkamą jo lygį.
• Omega-3 riebalų rūgštys. Omega-3 riebalų rūgštys yra svarbios širdies sveikatai, nes jos padeda sumažinti uždegimą, reguliuoti kraujospūdį ir sumažinti širdies ritmo sutrikimų riziką. Omega-3 galima rasti žuvų taukuose arba augalinės kilmės aliejuose (pavyzdžiui, linų sėmenų).
• Širdies lašai. Taip pat yra ir širdies lašų, kurie gaminami žolelių, tokių kaip valerijonas, sukatžolė ar gudobelė pagrindu. Širdies lašai naudingi dėl savo raminamųjų savybių ir teigiamo poveikio širdies veiklai. Pavyzdžiui, Gudobelė ypač dažnai naudojama kaip natūralus preparatas širdies sveikatai palaikyti. Bet vis dėlto, žolelių preparatai gali sąveikauti su kitais vaistais, todėl prieš pradedant juos vartoti būtina pasitarti su gydytoju.

Nors papildai ir kiti preparatai gali būti naudingi, svarbu suprasti, kad maksimaliam rezultatui pasiekti būtina laikytis sveiko gyvenimo būdo, pasirūpinti subalansuota mityba, užsiimti reguliaria fizine veikla ir vengti streso. Tik visapusiškai rūpinantis savo sveikata galima užkirsti kelią ligoms ir palaikyti gerą širdies veiklą.

Kaip palaikyti širdies sveikatą?

Palaikyti širdies sveikatą yra be galo svarbu, siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių ligų bei užtikrinti gerą savijautą. Visų pirma, itin svarbi yra subalansuota mityba - rekomenduojama valgyti daug šviežių daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų, liesos mėsos, žuvies (ypač turtingos omega-3 riebalų rūgštimis) ir vengti perdirbtų, riebaluose keptų maisto produktų bei cukraus. Fizinė veikla taip pat yra būtina širdies sveikatai - reguliari mankšta, pasivaikščiojimas, bėgimas, plaukimas bent keletą kartų per savaitę, padeda stiprinti širdies raumenį, reguliuoti kraujo spaudimą ir tuo pačiu palaikyti sveiką kūno svorį.

Be to, stresas taip pat gali padidinti širdies ligų riziką, todėl reikėtų praktikuoti atsipalaidavimo technikas, tokias kaip joga, meditacija ar kvėpavimo pratimai. Ir žinoma, vengti žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas ir per didelis alkoholio vartojimas. Be šių gyvenimo būdo pokyčių, svarbu ir reguliariai tikrinti savo sveikatą. Reguliarūs tyrimai gali padėti laiku pastebėti tam tikrus pakitimus ir užkirsti kelią galimoms problemoms. Kai kuriais atvejais gydytojai gali rekomenduoti vartoti papildus, tokius kaip omega-3 riebalų rūgštys, magnio, kalio ar kofermento Q10 papildai, kurie palaiko širdies ir kraujagyslių funkciją.

žymės: #Vaiku #Vaikui

Panašus:

• Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
• Stalo žaidimai vaikams nuo 4 metų: geriausi pasirinkimai ir patarimai
• Žaidimai vaikams nuo 8 metų: lavinantys, smagūs ir įtraukiantys
• 5 metu vaiko spaudimas: norma ir nukrypimai
• Sužinokite, kada laikas nutraukti žindymą – ekspertų patarimai ir svarbiausi ženklai
• Kaip Išlaikymo Priteisimas Nuo Vaiko Gimimo Datos Gali Pakeisti Jūsų Gyvenimą – Svarbiausi Patarimai!