Hormonų Sutrikimai 4 Metų Vaikams: Priežastys ir Simptomai

Skydliaukė yra svarbi endokrininės sistemos dalis, gaminanti hormonus, kurie kontroliuoja daugybę mūsų organizme vykstančių procesų. Ši endokrininė liauka sintetina hormonus, kontroliuojančius medžiagų apykaitą (metabolizmą). Kai skydliaukės veikla sutrinka, gaminama per mažai arba per daug hormonų, todėl pradedami jausti nepageidaujami simptomai, atsiranda ligos.

Medžiagų apykaitą kontroliuoja hormonai tiroksinas (T4) ir trijodtironinas (T3), nurodantys kūno ląstelėms, kiek energijos reikia sunaudoti. Skydliaukės hormonų kiekį kraujyje „stebi“ ir kontroliuoja po smegenimis esanti hipofizė. Skydliaukės liga - sveikatos būklė, kuriai esant negaminamas reikiamas skydliaukės hormonų, palaikančių normalų organizmo funkcionavimą, kiekis.

Pagrindinės Skydliaukės Sutrikimų Rūšys

Pagrindinės skydliaukės sutrikimų rūšys yra hipertirozė (hiperaktyvi skydliaukė) ir hipotirozė.

• Kai jų gaminama per daug, kūnas energiją sunaudoja per greitai, kitaip tariant, skydliaukė yra hiperaktyvi. Tokia būklė vadinama hipertiroze.
• Priešinga būklė, kai skydliaukės hormonų gaminama per mažai, vadinama hipotiroze (miksedema). Jai esant, gali pasireikšti nuovargis, padidėti kūno svoris ir tapti sunku toleruoti žemą temperatūrą.

Skydliaukės ligomis gali sirgti visi: vyrai, moterys, kūdikiai, paaugliai ir pagyvenę žmonės. Jos gali būti paveldimos (dažniausiai hipotirozė) arba išsivystyti laikui bėgant (pavyzdžiui, moterims po menopauzės).

Kitos Skydliaukės Būklės:

1. Skydliaukės mazgai. Tai skydliaukėje esantys dariniai, kuriuos galima apčiuopti ir (arba) pamatyti ultragarsu. Nedideli mazgai paprastai nejuntami, tačiau jei skydliaukės mazgai yra dideli ar daugybiniai, jie gali būti matomi kaip kaklo deformacija arba sutrikdyti kvėpavimą, rijimą.
2. Poūmis tiroiditas. Viena iš dažniausių skausmą skydliaukėje sukeliančių priežasčių. Esant tokiai būklei, paprastai pasireiškia karščiavimas, silpnumas ir skausmai kakle, gali būti padidėjusi skydliaukė. Be to, daugeliu atveju ji būna itin skausminga.
3. Lėtinis autoimuninis tiroiditas. Iš pradžių dažniausiai nesukeliantis jokių simptomų. Visgi kartais pasireiškia nemalonūs pojūčiai kakle, skydliaukė būna standi ir nelygi.
4. Per didelis jodo kiekis. Kai organizme yra per daug jodo (mineralo, reikalingo skydliaukės hormonams gaminti), skydliaukė gamina daugiau hormonų nei reikia.
5. Skydliaukės uždegimas. Skydliaukės uždegimas gali sukelti ne tik hipertirozę, bet ir hipotirozę. Poūmis tiroiditas sergant juo gali sumažėti skydliaukės hormonų kiekis. Hašimoto tiroiditas (lėtinis limfocitinis tiroiditas) - autoimuninis susirgimas, kurį sukelia skydliaukės audinio uždegimas. Jis laikomas dažniausia hipotirozės priežastimi.
6. Pogimdyminis skydliaukės uždegimas. kuris pasireiškia moterims po gimdymo (maždaug 3-16 proc. gimdyvių). Tai autoimuninis tiroiditas, kuriuo sergant staigiai atsiranda tirotoksikozės simptomai, o skydliaukė yra neskausminga. Po to jos veikla trumpam normalizuojasi, vėliau sulėtėja ir vėl normalizuojasi (apie 80 proc. moterų) arba išlieka hipotirozė (apie 20 proc. Siekiant diagnozuoti tiroiditą atliekami skydliaukės tyrimai.
7. Įgimta skydliaukės hipofunkcija. Kartais skydliaukė jau nuo gimimo neveikia tinkamai. Tokia būklė pasireiškia maždaug 1 iš 4000 naujagimių. Jos negydant, ateityje vaikas gali turėti tiek fizinių, tiek psichinių problemų.
8. Struma (gūžys). Struma arba gūžiu vadinama padidėjusi arba išvešėjusi skydliaukė, atsirandanti ir esant normaliai hormonų gamybai (eutireozei). Tai viena iš labiausiai paplitusių endokrininių ligų.

Kitos Endokrininės Ligos

• Adisono liga. Adisono liga (lėtinis antinksčių žievės nepakankamumas) - tai endokrininis sutrikimas, atsirandantis dėl nepakankamos antinksčių žievės veiklos. Esant tokiai būklei, sumažėja kortizolio, aldosterono ir lytinių hormonų kiekis, o tai lemia įvairias sveikatos problemas.
• Akromegalija. Akromegalija - endokrininė liga, kurią sukelia sustiprėjusi posmegeninės liaukos (hipofizės), atsakingos už daugybės hormonų, lemiančių augimą, vystymąsi, lytinę brandą, reprodukcinę funkciją ir maitinimą krūtimi, veikla.
• Hipofizinis nanizmas. Hipofizinis nanizmas - endokrininė liga, kuri pasireiškia sulėtėjusiu arba sustojusiu augimu ir organizmo formavimusi dėl sumažėjusio augimo hormono išskyrimo hipofizėje. Tai liga, atsirandanti dėl įgimtos arba ankstyvoje vaikystėje pasireiškiančios skydliaukės hipofunkcijos. Sergant ja, sutrinka vaikų smegenų vystymasis ir centrinės nervų sistemos (CNS) veikla. Jeigu skydliaukės hipofunkcija prasideda vaikams iki 2 m. amžiaus, kol CNS dar nėra susiformavusi, sutrinka ir psichinė, ir fizinė raida, atsiranda sunkus protinis atsilikimas.
• Skydliaukės vėžys. Skydliaukės vėžys yra lėtai besivystantis, todėl dažniausiai nustatomas negreitai. Daugelį metų jis gali nesukelti jokių simptomų.

Skydliaukės vėžio tipai:

• Papilinis. Jis pasitaiko dažniausiai (60 proc. visų skydliaukės vėžio atvejų).
• Folikulinis. Jis nėra toks dažnas (20 proc. visų atvejų).
• Medulinis. Tai reta skydliaukės vėžio rūšis (10 proc. visų atvejų).
• Anaplastinis. Tai irgi reta skydliaukės vėžio rūšis.

Kaip Suprasti, Kad Sutriko Hormonų Veikla?

Hormonų veiklos sutrikimai gali pasireikšti įvairiais simptomais, priklausomai nuo to, kokie hormonai veikia netinkamai. Kadangi hormonai reguliuoja daugelį organizmo procesų, sutrikimai gali pasireikšti visose pagrindinėse kūno sistemose. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos galimus požymius:

• Nuovargis ir energijos trūkumas. Hormonai, tokie kaip skydliaukės hormonai ir kortizolis, reguliuoja energijos lygį. Skydliaukės hormonų trūkumas gali sukelti nuolatinį nuovargį ir vangumą, o per didelis kortizolio kiekis (dažnai dėl streso) gali išsekinti organizmą.
• Nuotaikos svyravimai ir emocinis nestabilumas. Estrogeno, progesterono, testosterono, kortizolio ir kitų hormonų disbalansas gali sukelti nerimo, depresijos ar dirglumo simptomus. Tai ypač pastebima, kai pasikeičia lytinių hormonų lygis, pvz., per menopauzę.
• Svorio pokyčiai. Staigūs svorio pokyčiai gali būti susiję su hormonų veikla. Pavyzdžiui, insulino, kortizolio ar skydliaukės hormonų pokyčiai gali lemti svorio padidėjimą arba sumažėjimą be akivaizdžios priežasties.
• Miego sutrikimai. Melatoninas, kortizolis ir kiti hormonai dalyvauja miego ir budrumo ciklo reguliavime. Hormonų disbalansas gali lemti nemigą ar sunkumus užmigti, o per mažas ar per didelis kortizolio lygis gali sukelti nemalonius miego sutrikimus.
• Odos pokyčiai ir aknė. Hormonai, tokie kaip androgenai (ypač testosteronas), gali turėti įtakos riebalinių liaukų veiklai, todėl jų perteklius gali skatinti aknę ir odos riebalavimąsi.
• Plaukų slinkimas arba per didelis plaukuotumas. Per didelis androgenų kiekis gali lemti plaukų slinkimą arba netinkamą plaukų augimą (hirsutizmą), o skydliaukės hormonų disbalansas dažnai sukelia plaukų slinkimą.
• Virškinimo sutrikimai. Hormonai, tokie kaip kortizolis ir estrogenai, gali turėti įtakos žarnyno veiklai. Hormoninis disbalansas gali sukelti vidurių užkietėjimą, pilvo pūtimą ar kitus virškinimo simptomus.
• Menstruacijų sutrikimai ir nevaisingumas. Estrogeno ir progesterono disbalansas dažnai pasireiškia menstruacijų sutrikimais arba ciklo pokyčiais. Dėl to gali kilti nevaisingumo problemų arba pasireikšti policistinių kiaušidžių sindromas.
• Kaulų sveikatos problemos. Estrogeno sumažėjimas (ypač per menopauzę) yra svarbus veiksnys, prisidedantis prie osteoporozės - kaulų masės mažėjimo, dėl kurio kaulai tampa trapūs.

Kaip Diagnozuoti Hormonų Sutrikimus?

Jei pacientas pajunta simptomus, kurie gali rodyti hormonų disbalansą, pirmiausia svarbu pasitarti su endokrinologu, šeimos gydytoju ar kitu specialistu. Gydytojas gali rekomenduoti konkrečius tyrimus, priklausomai nuo simptomų ir sveikatos būklės. Kraujo tyrimai dažniausiai yra pagrindinis būdas hormonų kiekiui organizme nustatyti.

Pagrindiniai Hormonų Tyrimai:

• Gliukozės tyrimas ir Gliukozės tolerancijos testas (GTT). Padeda nustatyti gestacinį diabetą, prediabetą arba cukrinį diabetą.
• Skydliaukės hormonai. TSH (skydliaukę stimuliuojantis hormonas), T4 (tiroksinas) ir T3 (trijodtironinas) koncentracija parodo skydliaukės funkciją. Antikūnų tyrimai gali parodyti autoimuninę ligą.
• Lytiniai hormonai. Estrogeno, progesterono, testosterono tyrimai padeda įvertinti reprodukcijos sveikatą ir nustatyti su menstruaciniu ciklu ar vaisingumu susijusius sutrikimus.
• Streso hormonai. Kortizolis, kuris išskiriamas reaguojant į stresą, yra vertinamas tiek kraujo, tiek seilių ar šlapimo tyrimuose.
• Prolaktino tyrimas. Yra vertinga priemonė vertinant hormonų būklę ir hipofizės sveikatą, ypač kai yra simptomų, susijusių su reprodukcine sveikata.
• Augimo hormonas ir IGF-1 (insulino panašus augimo faktorius-1). Šie tyrimai naudojami norint įvertinti augimo sutrikimus.

Kada Atlikti Hormonų Tyrimus?

Hormonų tyrimai dažniausiai atliekami tada, kai pasireiškia simptomai, rodantys galimą hormonų disbalansą, pavyzdžiui:

• Staigūs svorio pokyčiai be akivaizdžios priežasties.
• Nuolatinis nuovargis, energijos trūkumas.
• Menstruacijų ciklo sutrikimai, nevaisingumas.
• Sunkumai užmigti arba miego kokybės pablogėjimas.
• Plaukų slinkimas arba odos problemos, kurios atrodo susijusios su hormonais.

Sveikatos Sutrikimai, Kuriuos Gali Sukelti Sutrikusi Hormonų Gamyba

Hormonų disbalansas gali lemti įvairius sveikatos sutrikimus, nes hormonai reguliuoja daugumą pagrindinių organizmo funkcijų.

• 1 ar 2 tipo cukrinis diabetas. Insulino disbalansas, paprastai dėl nepakankamo jo gamybos ar atsparumo, lemia diabeto vystymąsi. Tai sutrikdo organizmo gebėjimą reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje, dėl ko gali kilti sunkių komplikacijų (pvz., širdies ir kraujagyslių ligų, inkstų pažeidimas).
• Skydliaukės ligos.
  • Hipotirozė - nepakankama skydliaukės hormonų gamyba sukelia simptomus, tokius kaip nuovargis, svorio augimas ir lėta medžiagų apykaita.
  • Hipertirozė - per didelė hormonų gamyba gali sukelti svorio mažėjimą, padidėjusį širdies ritmą, prakaitavimą ir nervingumą.
  • Greivso liga ir Hašimoto tiroiditas yra autoimuninės ligos, kurias sukelia imuninės sistemos atakos prieš skydliaukės audinius.
• Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS). Hormonų, ypač androgenų, disbalansas lemia kiaušidžių funkcijos sutrikimą, menstruacijų nereguliarumą ir gali sukelti nevaisingumą. PKS taip pat siejamas su atsparumu insulinui ir padidėjusia 2 tipo diabeto rizika.
• Osteoporozė. Estrogeno (moterims) arba testosterono (vyrams) trūkumas gali sukelti kaulų tankio mažėjimą, dėl ko kaulai tampa trapūs ir atsiranda didesnė lūžių rizika.
• Antinksčių ligos.
  • Adisono liga - antinksčiai negamina pakankamai kortizolio ir aldosterono, o tai gali sukelti silpnumą, nuovargį, odos pigmentaciją ir svorio kritimą.
  • Kušingo sindromas. Per didelis kortizolio kiekis sukelia svorio augimą, riebalų kaupimąsi pilvo srityje, aukštą kraujospūdį ir kaulų silpnumą.
  • Padidėjęs kortizolio kiekis dėl lėtinio streso gali sukelti svorio augimą, miego sutrikimus, aukštą kraujospūdį ir imuninės sistemos nusilpimą.
• Augimo sutrikimai. Augimo hormono trūkumas gali lemti sulėtėjusį augimą vaikams arba raumenų masės mažėjimą ir nuovargį suaugusiesiems. Per didelis augimo hormono kiekis sukelia gigantizmą vaikams arba akromegaliją suaugusiesiems.
• Reprodukcinės sveikatos sutrikimai. Moterims estrogeno ir progesterono disbalansas gali sukelti menstruacijų nereguliarumą, nevaisingumą ar menopauzės simptomus. Vyrams testosterono trūkumas gali lemti sumažėjusį lytinį potraukį, raumenų masės praradimą ir energijos trūkumą.
• Akromegalija ir gigantizmas. Dėl per didelio augimo hormono gamybos gali atsirasti akromegalija suaugusiesiems arba gigantizmas vaikams. Šios ligos gali sukelti sąnarių skausmus, fizinės išvaizdos pokyčius ir organų disfunkciją.

Hormonų Pusiausvyros Sutrikimų Gydymas

Hormonų pusiausvyros sutrikimų gydymas priklauso nuo to, kuris hormonas yra paveiktas ir kokia yra pagrindinė priežastis. Gydymo tikslas yra atkurti hormonų balansą, palengvinti simptomus ir užkirsti kelią komplikacijoms.

Gydymo Būdai:

1. Hormonų pakaitinė terapija: Kai kurie hormonų sutrikimai, tokie kaip hipotirozė ar menopauzės simptomai, gydomi papildant trūkstamus hormonus.
2. Vaistai, reguliuojantys hormonų veiklą: Antitiroidiniai vaistai naudojami hipertirozei gydyti, nes mažina skydliaukės hormonų gamybą. Insulinas ir kiti cukraus kiekį reguliuojantys vaistai naudojami diabetui gydyti. Kušingo sindromo atveju gali būti skiriami vaistai, mažinantys kortizolio gamybą arba jo poveikį organizmui.
3. Gyvenimo būdo pokyčiai: Hormonų pusiausvyrą gali pagerinti mitybos, fizinio aktyvumo ir streso valdymo pokyčiai. Sveika, subalansuota mityba ir reguliari mankšta gali padėti valdyti insulino ir kortizolio lygius.
4. Chirurginis gydymas: Kai kuriais atvejais hormoninius sutrikimus sukelia navikai, todėl gali prireikti juos pašalinti chirurginiu būdu.
5. Radioaktyviojo jodo terapija: Hipertirozės ar skydliaukės navikų atveju gali būti taikoma radioaktyviojo jodo terapija, kuri sunaikina per daug aktyvias skydliaukės ląsteles. Tai dažnai padeda sumažinti per didelę hormonų gamybą.

Problemos Atstatant Hormonų Pusiausvyrą

Yra atvejų, kai sunku arba neįmanoma visiškai atkurti hormonų pusiausvyros. Tokios situacijos paprastai kyla dėl lėtinių, negrįžtamų ligų, organų pažeidimų ar genetinių sutrikimų, dėl kurių organizmas nebegali natūraliai gaminti arba reguliuoti hormonų.

Pagrindiniai Atvejai Ir Galimi Jų Padariniai:

• Negydytas arba blogai kontroliuojamas diabetas. Negydytas diabetas žymiai padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, įskaitant hipertenziją, infarktą, insultą ir periferinių arterijų ligą.
• Skydliaukės ligos. Tokios kaip Hašimoto tiroiditas, yra autoimuninė liga, kuri dažniausiai sukelia negrįžtamą skydliaukės audinio pažeidimą, todėl ilgainiui atsiranda hipotirozė.
• Antinksčių ligos. Tokios kaip Adisono liga, kai antinksčiai nebegamina pakankamo kortizolio ir aldosterono kiekio, o tai gali sukelti nuolatinį nuovargį, elektrolitų disbalansą ir net gyvybei pavojingas Adisono krizes.
• Skydliaukės arba antinksčių pašalinimas. Jei dėl vėžio ar kitų būklių reikia chirurgiškai pašalinti skydliaukę arba antinksčius, organizmas nebegalės gaminti atitinkamų hormonų. Tokiais atvejais būtina nuolatinė hormonų pakaitinė terapija. Nepakankama hormonų kontrolė gali sukelti energijos stoką, svorio pokyčius ir kitus ilgalaikius simptomus.
• Hipofizės nepakankamumas. Gali atsirasti dėl trauminio pažeidimo, naviko ar chirurgijos, organizmas praranda gebėjimą reguliuoti hormonų gamybą. Tai gali lemti įvairius hormoninius sutrikimus ir paprastai reikia skirti pakaitinius hormonus.

žymės: #Vaiku #Vaikui

Panašus:

• Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
• Stalo žaidimai vaikams nuo 4 metų: geriausi pasirinkimai ir patarimai
• Žaidimai vaikams nuo 8 metų: lavinantys, smagūs ir įtraukiantys
• Nepraleiskite! Visas Dūseikių Socialinės Globos Namų Informacijos Vadovas
• Neįtikėtini Sveikos Gyvensenos Patarimai Tėvams, Kuriuos Turite Žinoti!