Vaiko emocijos - tai natūralios, dažniausiai trumpalaikės ir dėl konkrečios priežasties kylančios vaiko organizmo reakcijos į situaciją. Ar žinojote, kad žmogaus veidas geba sukurti virš 7000 veido išraiškų ir egzistuoja dešimtys įvairių emocijų?
Vaiko emocinė raida
Vaiko emocijos bei vaiko emocinė raida pradeda skleistis nuo mažumės, todėl jau kūdikystėje galime pradėti lavinti vaikų emocinį raštingumą. Tam tinkami įvairūs būdai: apibūdinti emocijas žodžiais ir pavaizduoti veido išraiškomis, paprastais ir vaikui suprantamais žodžiais pasakoti, kokios vaiko emocijos yra patiriamos skirtingose situacijose, palaipsniui lavinti jų atpažinimo ir įvardinimo įgūdžius bei savo pavyzdžiu rodyti kaip įvairios vaiko emocijos gali būti išreikštos tinkamai.
Nuo maždaug 1,5 metų iki 4-5 metų ypač sparčiai vystosi vaiko emocinė raida, taigi vaikai ima aktyviau dalyvauti šiame mokymosi procese ir patys. Šiuo laikotarpiu atsiranda daugiau aplinkybių, kada galime įtvirtinti teorines žinias praktinėse situacijose.
Pirminės ir antrinės emocijos
Galite pastebėti, kad kūdikiams iki vienerių metų reiškiasi pirminės vaikų emocijos: pasitenkinimas, susidomėjimas, džiaugsmas, pyktis, liūdesys, baimė, neviltis, distresas, pasibjaurėjimas.
Antrinės vaikų emocijos pradeda reikštis 1-2 gyvenimo metais: gėda, pasididžiavimas, sumišimas, kuklumas, drovumas, kaltė, pavydas, dėkingumas, panika.
Emocinio lavinimo priemonės
Vaikiškos knygos - tai vienas pagrindinių įrankių, padedančių tėvams vaiką supažindinti su įvairiomis emocijomis. Galite rasti knygų, apžvelgiančių tiek pagrindines emocijas vienoje vietoje, tiek po atskirą knygą kiekvienai emocijai.
Vienos populiariausių knygų vaikams Lietuvoje apie emocijas - Trace Moroney knygelių serija.
Vaikus taip pat labai sudomina interaktyvios knygelės. Viena tokių, kurioje derinama situacija prie vaiko emocijos - „Jausmų karuselė“ (Edita Kazakevičienė).
Taip pat galite rasti knygelių su judančiais elementais bei atvartėliais - „Emocijos: pajudink ir pažadink“.
Vaikų emocijų kortelės ir plakatai taip pat gali būti puiki pagalbinė priemonė mokantis atpažinti emocijas ir jas reguliuoti. Galima ieškoti vienodų veidelių, juos aptarinėti, įvardinti tėvams savo emociją ir paprašyti vaikus parodant pirštu į kortelę papasakoti apie savo šiuo metu jaučiamą ar išgyvenamą emociją. Galima aptarti, kaip elgtis jaučiant intensyvius jausmus, kad padėti juos išgyventi sau komfortiškiau ir nekeliant grėsmės fiziškai sau bei kitiems.
Ašaros ir pykčio priepuoliai - vaiko isterijos
Nuo 1 metų pradeda stipriai reikštis vaiko savarankiškumas. Vaikas žengia pirmuosius žingsnius, geba atitolti nuo tėvų, jau gali bandyti tam tikras užduotis atlikti savarankiškai (apsiauti batus ar užsidėti kepurę).
Nebūtinai visi vaiko bandymai yra sėkmingi, tačiau noras atlikti viską pačiam vis stiprėja. Gana dažnos situacijos, kuomet vaikui nepavyksta pasiekti norimo tikslo (pvz., apsiauti bato), tenka nutraukti mėgiamą veiklą (pvz. Nustoti žaisti ir ruoštis miegui) ar tėvai atitraukia mažylį nuo tam tikro pavojingo veiksmo (pvz. Neleidžia pačiam lipti stačiais laiptais).
Tokiose ir panašiose situacijose vaikas gali kristi ant žemės, spardytis, rėkti ir verkti dėl patirtos nesėkmės ar nutrauktos veiklos. Raidos atžvilgiu - tai visiškai normali ir dažnai pasitaikanti tokio amžiaus vaikų reakcija.
Tarp tėvų šios intensyvios emocijos dažnai dar yra žinomos, kaip pykčio priepuoliai vaikui ar vaiko isterijos priepuoliai.
Ką daryti, kai vaikas „isterikuoja“?
Kai kyla vadinamos „vaiko isterijos”, svarbiausia ne pulti moralizuoti vaikui, kad to daryti negalima, slopinti ar nukreipinėti šias emocijas, o padėti jam išgyventi emociją kartu, tinkamais būdais ir sugrįžti į glaudų ryšį: „Suprantu tave“, „Suprantu, kad tau pikta“, „Man irgi būtų pikta, esu šalia, girdžiu tave“, „Ar nori, kad apkabinčiau tave?“, „Kaip galime išleisti šį jausmą? Patrepsėkim, pakvėpuokim, pakumščiuokim pagalvę“.
Tuo metu, kai vaikas yra pagautas itin stipraus įkarščio, labai tikėtina, kad jis negirdės tėvų prašymų arba jie net paaštrins situaciją. Todėl kartais tik nurimus emocijai galime su vaiku aptarti vadinamos vaiko isterijos įvykį plačiau.
Norintiems išmokti lengviau išgyventi vaiko emocijas ir geriau suprasti verksmo psichologiją, gali patikti knyga „Ašaros ir pykčio priepuoliai“ (Aletha Solter).
Svarbu tinkamai įvertinti ir vaiko amžiaus aspektus. Pavyzdžiui, tėvai pasakoja, kad 1 metų vaikas „isterikuoja“ ir paanalizavus situaciją, paaiškėja, kad labai dažnai egzistuoja gana paprasta priežastis - nepatenkinti fiziologiniai poreikiai.
Todėl prieš ieškant gilesnių pykčio protrūkio priežasčių pirmiausia reikia įsitikinti ar yra atliepti būtinieji poreikiai ir ar vaikas nejaučia alkio, miego trūkumo, per intensyvios stimuliacijos, dėmesio trūkumo ir pan. Atliepus šiuos poreikius ar išsiaiškinus, kad jie yra patenkinti, galima ieškoti tolimesnių priežasčių, kodėl įvyko vadinamos vaiko isterijos.
Taip pat svarbu paminėti, kad vaiko emocijų protrūkiai gali pasireikšti po įtemptos dienos, kai vaikas eina į darželį, buvo šventėje, ar kitoje veikloje ir po dienos grįžta namo sudirgęs.
Klausimai ir atsakymai apie pykčio priepuolius
- Kokiame amžiuje prasideda pykčio priepuoliai? Stipresnis pyktis pradeda reikštis 1 - 4 metų vaikams, vieniems vaikams tai gali būti kartas per savaitę, o kitiems ir keli kartai per dieną.
- Ką reiškia „trejų metų krizė“? Vadinamoji „trejų metų krizė“ gali pasireikšti ir anksčiau, ir vėliau, tai priklauso nuo konkretaus vaiko. Šiuo etapu vaikai mokosi pažinti savo ir kitų ribas, todėl dažnai jas nori patikrinti.
- Dėl kokių priežasčių kyla pykčio priepuoliai? Priežasčių gali būti labai daug. Visų pirma, maži vaikai ne visada gali aiškiai išsakyti, ko jie nori, todėl kai kiti jų nesupranta ir negali patenkinti jų poreikių, mažyliai pradeda pykti.
- Ar įmanoma išvengti pykčio priepuolių, nuo ko jie priklauso? Pykčio priepuolių išvengti neįmanoma, tai yra vaikų vystymosi dalis, todėl galima tik dirbti su priepuolių intensyvumo ir dažnumo mažinimu bei kaip mes patys reaguojame į protrūkius.
- Kaip vaikas elgiasi pykčio priepuolio metu? Vaikai gali kristi ant žemės ir verkti, klykti, rėkti, pradėti mėtyti ar laužyti daiktus.
- Kaip elgtis tėvams prasidėjus vaiko „ožiukams“? Sumažinti vaiko pykčio priepuolio pasireiškimo galimybę padeda žinojimas, kokiomis situacijomis jis paprastai reiškiasi, tarkim, jei vaikas parduotuvėje dažniausiai pratrūksta, nes nenuperkamas žaisliukas, tai svarbu iš anksto susitarti, ką vaikelis galėtų įsigyti sau arba tiesiog vengti tam tikrų parduotuvių.
- Kaip tėvams nederėtų elgtis prasidėjus vaiko staigiam įniršiui? Tėvai neturėtų juoktis ir šaipytis iš vaiko rodomų emocijų, gėdyti vaiko.
- Kaip reaguoti į aplinkinių spaudimą, kai nepažįstami žmonės pradeda auklėti ar mokyti vaiką? Ne visada aplinkiniai būna neteisūs, kartais pasitaiko gerų pavyzdžių, kaip galima nukreipti vaiko dėmesį ir jį nuraminti.
- Kas vyksta, kai vaiką ištinka pykčio priepuoliai? Pykčio priepuoliai registruojami ne tik emociniu ir kognityviniu lygiu, bet taip pat ir fiziniu bei neurologiniu.
- Ar visi tantrumai vienodi, kai kalbame apie vaiko amžių? Pykčio priepuolių būna įvairių dydžių ir formų. Tai gana dažnai sutinkamas reiškinys, ypač tarp vaikų iki 3 metų.
- Kas turi įtakos tantrumams atsirasti? Pyktis, kaip ir bet kuri kita emocija, neatsiejamas nuo vaiko temperamento, nes pastarasis lemia, kaip greitai ir kaip stipriai mes reaguojame į tam tikrus pokyčius aplinkoje, jausmų bangas viduje.
- Kaip reikėtų elgtis, kai vaiką ištinka pykčio priepuolis? Pirmiausia tėvus ir pedagogus raginu suvokti savo kartais nerealius lūkesčius vaikų atžvilgiu.
- O jei tantrumas taip įsisiautėjo, kad apskritai nebežinia, ką daryti? Priminkite sau, kad tai nėra asmeniška. Ši būsena - vaiko, ne jūsų. O kaip jūs reaguosite - tai jau yra apie jus.
Ribų nustatymas
Kai vaikas pradeda tyrinėti pasaulį, dėl jo paties ir kitų saugumo labai svarbu tinkamai nubrėžti ribas. Liberalus auklėjimas, kai vaikui leidžiama viskas ir jo augimas paliekamas visiškai savieigai, yra toks pat žalingas kaip ir visiška vaiko kontrolė, kai neleidžiama rinktis beveik nieko, todėl kaip ir visur, taip ir nustatant ribas, idealus variantas yra aukso viduriukas.
Kitaip tariant, nereikia persistengti nustatant nereikalingas ribas, tačiau nereikia varžytis ir drąsiai nustatyti tas, kurios yra iš tiesų būtinos - negali būti kompromisų, kai ribos reikalingos dėl pačių vaikų gyvybės ir sveikatos saugumo, kitų vaikų ir asmenų saugumo bei gerovės, tačiau būtina gerai apgalvoti tas, kurios labiau patogios mums, tėvams, nei reikalingos patiems vaikams.
Kaip ribas nustatyti išliekant besąlygiškai mylintiems?
Jei jau atsitiko (o tikrai atsitiks šimtus kartų!), kad brėžiant vieną ar kitą ribą, susilaukėte tikro mažylių (ir didesnių vaikų) emocijų „uragano“, žemiau pateiksiu esminius principus, kaip jį išgyventi greičiau ir produktyviau, t.y. kad vaikas net ir labiausiai stresinėje situacijoje jaustų jūsų besąlyginę meilę, empatiją ir supratimą.
- Kalbėkite vaiko akių lygyje.
- Ramus tonas.
- Neignoruoti vaiko isterijos.
- Vaiko jausmų pripažinimas.
- Leisti emociją - drauskite veiksmą.
- Leisti verkti.
- Neginčyti emocijos.
- Negąsdinti vaiko.
- Leisti vaikui rinktis.
žymės: #Vaiko
Panašus:
- Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
- Stalo žaidimai vaikams nuo 4 metų: geriausi pasirinkimai ir patarimai
- Žaidimai vaikams nuo 8 metų: lavinantys, smagūs ir įtraukiantys
- Sužinokite, kaip tiksliai skaičiuojama nėštumo trukmė – svarbiausi faktai ir patarimai!
- Neįtikėtini gimdos pokyčiai nėštumo metu – sužinokite, kas vyksta jūsų kūne!