Dažnam mažyliui pažįstamas kojų skausmas, kuris neretai „nurašomas“ augimo skausmams. Tik ar visada šie skausmai tokie nekalti? Ir kuo jie skiriasi nuo kitų, apie rimtesnes bėdas įspėjančių skausmų?
Augimo skausmai: kada sunerimti?
Augimo skausmai dažniausiai kamuoja ikimokyklinukus, t. y. trejų-septynerių metų vaikus, nors gali skaudėti ir vyresniems (tiek berniukams, tiek mergaitėms). Skausmai vargina bangomis: paskauda savaitę ar dvi ir nurimsta keliems mėnesiams, bet gali kartotis ir trumpiau, skaudėti nereguliariai. Skausmai mažylį gali kamuoti kelerius metus, vėliau nurimsta, nors vaikas vis dar auga.
Laišką rašiusios Rimos vaikų istorijoje yra požymių, būdingų augimo skausmams. Tačiau vaikams neturėtų skaudėti nei dieną, nei ryte. Sustiprėjus rytiniams skausmams, jaunėlį būtų tikslinga nuvesti pas pediatrą, kad šis apžiūrėtų gerklę, ausis, atliktų kraujo tyrimus, būtų gerai apsilankyti ir pas stomatologą.
Kaip atskirti augimo skausmus nuo kitų?
Augimo skausmai:
- Prasideda tik naktį, tiksliau - pirmoje nakties pusėje, arba vakare, bet atsigulus į lovą.
- Ryte atrodo, tarsi naktį nieko ir nebuvo.
- Skausmų plotas būna gana didelis - skauda kelius, blauzdas.
- Skausmai trunka nuo 10 min. iki 2 val.
- Skausmas yra neaštrus, maudžiantis ir nesutelktas vienoje vietoje.
- Skausmai gali pasikartoti po kelių dienų, savaičių, mėnesių.
Kada kreiptis į gydytoją?
Visų pirma reikia atmesti visas kitas galimas kaulų, sąnarių ir raumenų ligas, o tik tada galima teigti, kad tai augimo skausmai. Todėl būtina ne tik išsiaiškinti skausmų pobūdį bei laiką, bet ir atlikti tyrimus. Yra buvę atvejų, kai atliktas kraujo tyrimas iš karto parodydavo uždegimą. Esant augimo skausmams tyrimai būna geri ir rodo, kad mažylis yra visiškai sveikas.
Pėdų deformacijos: priežastys ir požymiai
Vos tik gimus vaikui, jo pėdutės auga ir keičia formą labai sparčiai, todėl atsiranda rizika pėdų deformacijai - skausmingai ir diskomfortą keliančiai problemai. Pėdos formavimuisi įtakos turi ir aplinkos veiksniai, ir genetika.
„Gijos Klinikų“ ortopedo-traumatologo Gintaro Kušleikos teigimu, skirtingų pėdų deformacijos rūšių ir jų atsiradimo priežasčių egzistuoja labai daug, tačiau dažnu atveju šias problemas sieja vienas dalykas - jas būtina gydyti. „Pavyzdžiui, įgimtai pėdos patologijai (šleivapėdystė, įgaubta pėda, vertikalus šokikaulis ar kt.) - vienos atsiradimo priežasties nėra. Tam įtakos turi daug aplinkos bei genetinių veiksnių. Dažnai pėdos deformacija yra susijusi ir su įvairiomis neuroraumeninėmis ligomis, pavyzdžiui, cerebriniu paralyžiumi.
Pėdos deformacijos dažnis yra pastebimas nuo kelių iki keliolikos naujagimių iš tūkstančio gimusiųjų. Dažniausiai tokiai įgimtai patologijai reikia rimto ortopedinio gydymo ir stebėjimo“, - pasakoja G. Kušleika.
Kai kurias pėdos deformacijas, kaip teigia specialistas, galima pastebėti jau prenataliniame periode, atliekant vaisiaus echoskopinį tyrimą, kai kurios pamatomos iškart po gimimo, o kai kurios pasireiškia ir progresuoja vaikui augant bei vystantis: pradėjus tvirtai vaikščioti, stebint jo raidą pediatrui, gydytojui ortopedui arba prasidėjus didesniam fiziniam aktyvumui. Pagrindiniai pėdų problemų simptomai - skausmas, greitesnis nei bendraamžių pėdų nuovargis, nesimetriškas avalynės nunešiojimas.
Tad esant bent menkiausiam įtarimui, kad su pėdomis kažkas ne taip, pagrindinė tėvelių pareiga, G. Kušleikos teigimu, yra kuo greičiau kreiptis konsultacijos į gydytoją ortopedą. Jei visgi vaikui laiku nėra suteikiama pagalba, ši problema dar labiau paaštrėja - pėdų deformacija gali tapti netaisyklingos laikysenos ir kitų su judėjimu susijusių problemų priežastimi.
„Netaisyklinga pėdos padėtis, forma, netaisyklingas jos statymas turi įtakos ir netaisyklingos laikysenos formavimuisi, kitų sąnarių skausmams, kadangi neproporcingai pasiskirsto žmogaus svorio sukuriama apkrova, tenkanti pėdoms. Ilgainiui „kenčia“ kelių, klubų sąnariai, taip pat ir stuburas“, - aiškina G. Kušleika.
Kaip parinkti tinkamą avalynę?
Jei pėdų problemos nėra įgimtos, tuomet pagrindinė tėvelių užduotis, ortopedo-traumatologo teigimu, yra kokybiškos ir patogios avalynės parinkimas. „Idealūs batukai vaikams iki 3-4 metukų turėtų būti pagaminti iš orui laidžių medžiagų, lengvu, minkštu ir lanksčiu padu. Batuko vidus turėtų būti maždaug 1-1,5 cm ilgesnis už pėdutę, o noselė kiek aukštesnė ir platesnė, kad nespaustų pirštukų ir nevaržytų judesių. Batukai taip pat turėtų būti tvirtai prigludę ties keltimi ir laisvi priekyje, kulnas gerai fiksuotas, o priekinė bato dalis platesnė ir nevaržanti pirštukų judesių“, - pasakoja G. Kušleika.
Specialistas taip pat ragina vengti avalynės siauru priekiu, per ankštų ar per plačių batų. Specialistas taip pat primena neturėti tuščių iliuzijų, jog nepatogus batas „prasinešios“. „Batai turi būti patogūs iš karto. Jei avalynė per ankšta, tai ji spaudžia pirštus, formuoja netaisyklingą pėdos padėtį, trukdo pėdai augti ir vystytis. Jei per plati - vaikui sunkiau vaikščioti, didesnė tikimybė paslysti, užkliūti ir pargriūti. Per dideli batai taip pat gali nutrinti kulniukus. Svarbu ir tai, kad avalynė patikimai užsifiksuotų, nesmukčiotų ir pėda joje neslidinėtų. Guminiai botai, guminės šlepetės, lakiniai batai nėra geriausi pėdučių draugai, nes skatina kojas prakaituoti, todėl juos avėti reikėtų kuo trumpiau“, - teigia ortopedas-traumatologas.
Kada reikalinga ortopedinė avalynė?
Dažnai pasitaiko ir tokių atvejų, kai patys tėvai imasi pirkti ortopedinę avalynę, net nepaklausę gydytojo rekomendacijų. Tačiau G. Kušleikos teigimu, pirmiausiai reiktų suprasti, kad ortopedinis batas nėra panacėja ir jo tikslingumą nurodo gydytojas ortopedas.
„Ortopedinė avalynė neteikia jokios garantijos, kad nešiojant ją, pėdos taps lyg iš vadovėlio. Kai kuriais atvejais net nebūtina specialiai gaminama avalynė, o visiškai pakanka avalynės su ortopediniais, geriausia - individualiais vidpadžiais, palaikančiais pėdos skliautus. Tačiau svarbu pažymėti, jog ortopediniai įdėklai nesuformuos pėdos skliautų, jie tik apsaugos pėdas nuo per didelio nuovargio.
Traumos: kaip jų išvengti?
Ortopedai-traumatologai pastebi, kad prasidėjus mokslo metams, kurį laiką yra fiksuojamas didesnis vaikų traumų skaičius - vaikams pradėjus lankyti būrelius, kūno kultūros pamokas, šiek tiek padidėja ir vaikų kojų, pėdų traumų skaičius. „Šios traumos labiau siejamos su padidėjusiu fiziniu aktyvumu nei su pėdų deformacijomis. Lygiai taip pat kojų traumų pagausėja žiemos sezonu, kuomet vaikai gali čiuožinėti slidėmis ar rogutėmis, taip pat vasarą, kuomet šokinėja ant batutų, laksto su paspirtukais ar kitaip užsiima intensyvia fizine veikla“, - sako „Gijos Klinikų“ ortopedas-traumatologas G. Kušleika.
Dažniausiai tokiu metu pasitaikančios traumos: blauzdos, čiurnos traumos, rečiau - pėdos kaulų lūžiai, taip pat dažni čiurnos raiščių patempimai, kelio sąnario raiščių plyšimai. Netinkami batai, pasak specialisto, gali padidinti traumos riziką.
„Jei batai bus smukčiojantys, slidžiu ar labai kietu padu, o aktyviame sporte - be tvirtesnio užkulnio, vaikas gali patirti traumą. Žinoma, traumų riziką sumažinti gali ne tik tinkamai parinkta avalynė, bet ir protingas savo gebėjimų įvertinimas prieš imantis tam tikrų išbandymų, trenerių parinktas adekvatus krūvis“, - teigia ortopedas-traumatologas.
Gydymas ir kineziterapija
Apsilankius pas ortopedą ir nustačius nedidelę pėdos deformaciją, dažniausiai yra paskiriama kineziterapija. Kaip pasakoja „Gijos Klinikų“ kineziterapeutas Vainius Petrauskas, net pusę jo pacientų sudaro įvairaus amžiaus vaikai. „Priklausomai nuo amžiaus, mažiausieji (4-7 m.) atvyksta dėl netaisyklingos kelių formos, pilnapadystės ar šleivapėdystės. Vyresni (12-16 m.) - po traumų, taip pat dėl anksčiau minėtų priežasčių. Dažniausios procedūros, taikomos vaikams, yra masažai ir mankštos“, - teigia V. Petrauskas.
Tad pati geriausia prevencija, pasak jo, yra kuo anksčiau pradėti mankštinti kojytes, jas treniruoti, judėti, aktyvinti pado skliautą specialiais pratimais, vaikščioti ant sensorinio ortopedinio kilimėlio ar basomis ant įvairių paviršių.
„Dėl reikalingų mankštų geriausia pasitarti su ortopedu, o tada kreiptis į kineziterapeutus, kurie paskirs tinkamiausius pratimus pagal kamuojančias pėdų problemas“, - sako specialistas.
„Gijos Klinikose“, kaip pasakoja pašnekovas, taip pat yra atliekama ir naujos kartos kompiuterinė 3D judesio analizė, skirta nuodugniai išanalizuoti žmogaus judesius nuo smulkiausių pėdos judesių iki viso judėjimo mechanizmo. „Ši viso žmogaus kūno vertinimo analizė atliekama ir vaikams. Jos metu galima geriau įžvelgti netaisyklingų judesių algoritmą. Remiantis rezultatais, vaikams yra skiriama individuali mankšta, skirta stiprinti silpnąsias kūno vietas. Mankštintis galima namuose arba klinikoje kartu kineziterapeutu. Taip pat gali būti skiriamos ir kitos profilaktinės priemonės: ortopediniai įdėklai į batus ar ortopedinė avalynė. Po kurio laiko galima atlikti pakartotinę kompiuterinę 3D judesio analizę, siekiant įvertinti progresą“, - pasakoja V.
Kitos galimos kojų skausmų priežastys
Skausmo be priežasties nebūna. Tačiau kojų skausmus sukelia ne tik augimas. Tai gali būti ir neramių kojų sindromas (lėtinė jutiminė-motorinė liga, pasireiškianti intensyviu, nenugalimu noru judinti kojas ir nemaloniais ar skausmingais jų pojūčiais esant ramios būsenos). Dažnai tas noras judinti kojas pasireiškia miegant, tik miegant paprastai nebūna nemalonių pojūčių.
Labai stiprus skausmas gali būti vienas infekcijos požymių (kaulų osteomielito ar streptokokinės anginos), jį taip pat gali sukelti lūžęs ar skilęs kaulas (nors trauma ir būtų palyginti nedidelė bei sunkiai įtariama), besivystantis auglys, leukemija, jaunatvinis reumatoidinis artritas ar kitos sąnarių ligos. Vaikams kojas gali skaudėti ir susirgus blauzdikaulio šiurkštumos ar kulnakaulio osteochondroze.
Su kuo galima supainioti augimo skausmus?
Kartais augimo skausmai painiojami su kitais skausmais. Kuo šie skausmai skiriasi?
- Ūmus sąnario uždegimas. Skausmas dažniausiai prasideda ryte. Paprastai tai būna dėl patirtos traumos, todėl ne tik kankina skausmas, bet ir būna patinę. Ištinęs ir paraudęs sąnarys neretai įspėja apie infekciją. Gali varginti gerklės ar ausų uždegimas, patinti kiti sąnariai. Pūlingajam uždegimui būdinga dar ir tai, kad mažylis karščiuoja.
- Kojų raumenų traukuliai (mėšlungis). Jie dažniausiai ištinka ryte arba aktyviai judant. Sutraukus mėšlungiui matyti, kad raumuo yra kietas ir sutrauktas, o mėšlungio spazmas trunka neilgai - apie minutę, yra labai stiprus ir jaučiamas vienoje vietoje.
- Plokščiapadystės sukeliami skausmai. Jie prasideda ilgiau vaikštant. Skauda pėdas, ir skausmas kyla iki kelių.
- Osteochondrozės sukeliami skausmai. Tuomet skauda konkrečią kojos vietą. Jeigu tai blauzdikaulio šiurkštumos osteochondrozė, skaudės blauzdikaulį žemiau girnelės, jei kulno, skaudės kulną, ypač vaikštant basomis.
- Kraujo ligų sukelti galūnių auglių skausmai. Ligai būdinga tai, kad skauda pastoviai, nepaisant fizinio krūvio.
Postinfekcinis artritas ir miozitas
Pradėsiu nuo artritų. Taigi taip, vaikams artritų būna ir visai neretai. Jie skirstomi į ūminius ir lėtinius, sukeltus infekcijų (septinis), traumų, Laimo ligos ar imuninės sistemos sutrikimo (jaunatvinis idiopatinis artritas), bet visgi dažniausia artrito forma vaikams yra postinfekcinis artritas. Šis artritas prasideda praėjus 1-4 savaitėms po kvėpavimo takų, žarnyno ar šlapimo organų infekcijos.
Postinfekcinio artrito metu pažeidžiami čiurnos, kelio arba klubo sąnariai, rečiau pasireiškia kitų sąnarių uždegimas, daktilitas, periostitas ar entezitas. Uždegimas būdingas tik viename sąnaryje (monoartritas), pats sąnarys yra ribotų, skausmingų judesių ir gali būti patinęs. Vaikas iš tikrųjų šlubuoja, nenori minti, judinti pažeistos pusės kojos, asimetriškai ropoja. Šalia gali būti lengvas bendras negalavimas ar nedidelis karščiavimas.
Postinfekcinį artritą labai svarbu diferencijuoti nuo septinio artrito, traumos ar piktybinės kraujo ligos (retai, bet būna ir taip). Tam svarbu surinkti tikslią anamnezę, atlikti visapusišką vaiko apžiūrą ir atlikti bendrą kraujo tyrimą bei uždegiminius rodiklius CRB, ENG. Postinfekcinio artrito atveju rodikliai gali būti normalūs arba pakitę nežymiai ir nespecifiškai.
Instrumentinė diagnostika, t.y. rentgenograma ir sąnario ultragarsinis tyrimas diagnozę patikslina, tačiau ne visais pirminio vizito atvejais yra būtini. Postinfekcinio artrito gydymas prasideda šeimos gydytojo, vaikų chirurgo ar pediatro kabinete, skiriant nesteroidinį vaistą nuo uždegimo, dažniausiai „seną, gerą“ ibuprofeną 5-7 dienoms. Jeigu po savaitės simptomai neišnyksta, vaistą galima pratęsti iki 2 savaičių. Galiausiai, artritui užsitęsus, vaikas turi būti siunčiamas vaikų reumatologo konsultacijai dėl kitokios kilmės artrito įtarimo.
Tuo metu postinfekcinis miozitas pasireiškia sergant arba prasirgus ūmine virusine kvėpavimo takų infekcija. Virusai gali būti įvairūs - adenovirusas, enterovirusas, tačiau išskirčiau gripo virusą kaip sunkesnės miozito formos sukėlėją. Serga įvairaus amžiaus vaikai, kiek dažniau pradinukai. Postinfekcinio (tiksliau - virusinio) miozito metu, be virusinės kvėpavimo takų infekcijos simptomų, dažniausiai atsiranda abiejų kojų silpnumas, skausmas, dažniausiai blauzdų. Raumenys gali tapti jautrūs prisilietimui, patinti. Kojų silpnumas gali būti toks intensyvus, kad vaikas negali atsistoti, paeiti.
Gydytojo apžiūros metu bendrai vertinama vaiko būklė, taip pat - raumenų jėga, neurologinė sistema. Atliekamas bendras kraujo tyrimas, CRB, kreatinkinazės koncentracija kraujyje, bendras šlapimo tyrimas, pagal galimybes tikslinamas sukėlėjas. Nekomplikuotas virusinis miozitas praeina savaime maždaug per savaitę ir specialaus gydymo neturi. Svarbu daug ilsėtis, gerti pakankamai skysčių, esant karščiavimui ar skausmui gerti nesteroidinius vaistus nuo uždegimo. Svarbu sekti šlapinimo kiekį ir spalvą. Sunkus virusinis miozitas gydomas stacionare, sekant kraujo rodiklius ir siekiant užkirsti kelią komplikacijos - rabdomiolizės - vystymuisi. Vienas iš būdų, kaip išvengti virusinio miozito - kasmet skiepytis nuo gripo.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
- Stalo žaidimai vaikams nuo 4 metų: geriausi pasirinkimai ir patarimai
- Žaidimai vaikams nuo 8 metų: lavinantys, smagūs ir įtraukiantys
- Skubios priemonės, jei 8 mėnesių kūdikis nukrito nuo lovos – svarbiausi patarimai tėvams
- Forlax Vaikams: Svarbiausia Vartojimo Instrukcija ir Patarimai Tėvams