Žmogaus rankos smegenų pagalba leidžia valdyti aplinką ir sąveikauti su ja bei vykdyti įprastą kasdienę veiklą, kaip, pvz., durų atvėrimas ir t. t. Rankos taip pat veikia kaip sensorinės sistemos organas, suteikia lytėjimo pojūtį, padeda atlikti kompleksinius judesius be regėjimo pagalbos. Todėl jos yra labiausiai pažeidžiama žmogaus kūno dalis. Kasdienėje žmogaus veikloje traumų pasitaiko gana dažnai.
Dilbio kaulų lūžiai
Dilbio kaulų distalinės dalies lūžis - tai vieno iš dviejų kaulų (stipinkaulio ar alkūnkaulio) ar jų ylinių ataugų lūžiai arba šių lūžių kombinacija. Iš visų dilbio kaulų lūžių dažniausiai pasitaiko stipinkaulio apatinės dalies lūžis, žinomas pavadinimu „stipinkaulio lūžis tipinėje vietoje“. Jis sudaro apie 70 proc. visų dilbio kaulų lūžių. Paprastai jis nutinka krentant ant ištiestos rankos, taip pat gali būti dėl tiesioginio smūgio.
Stipinkaulio distalinio galo lūžiai yra vieni dažniausių kaulų ir raumenų sužalojimų, sudarantys apie 3 proc. Traumos mechanizmas gali būti linkimo, suspaudimo, lūžimo ir sukimo jėgų derinys.
Tolimojo stipinkaulio galo lūžiai skirstomi:
- Colles lūžiai - ekstrasąnariniai
- Smith lūžiai - ekstrasąnariniai
- Barton dorsaliniai lūžiai
- Barton volariniai lūžiai
- Hutchinson lūžiai
Tai dažniausiai pasitaikantis tolimojo stipinkaulio galo lūžis. Lūžio modelis yra apibūdinamas kaip „sidabrinės šakutės“ deformacija. Yra nustatyta, kad 50-60 proc. atvejų yra susiję su alkūnkaulio ataugos lūžimu. Colles lūžio komplikacijos: potrauminė artrozė, Volkmano kontraktūra, riešo tunelinis sindromas.
Sužalojimo priežastis - kritimas ant nugarinės plaštakos pusės. Tai priešingas lūžis Colles lūžiui. Tolimesnieji lūžio fragmentai pasislenka į lenkėjų raumenų pusę.
Šie lūžis apima tolimosios stipinkaulio dalies nugarinio krašto sužalojimus. Manoma, kad delninis Barton lūžio mechanizmas yra toks pat kaip Colles lūžio, skiriasi tuo, jog įvyksta stipresne jėga ir esant didesniam riešo apkrovimui. Nugarinio Barton lūžio priežastis yra kritimas ant ištiesto ir nugręžto (pronuoto) riešo, kai yra suspaudžiamas nugarinis riešo kraštas. Ryškiausias bruožas - riešo subliuksacija.
Barton lūžis turi keletą riešo poslinkio laipsnių. Riešo poslinkis atskiria šį lūžį nuo Colles ir Smith lūžių. Tam, kad įvertintume riešo subliuksacijos laipsnį, būtina atlikti rentgenogramą.
Hutchinson lūžiai (angl. Chauffeur`s fractures). Šių lūžių priežastis yra įskilusi stipinkaulio ylinė atauga. Šios traumos metu įvyksta stipinkaulio tolimojo galo avulsija. Įstrižiniai arba skersiniai lūžiai tęsiasi nuo laivelio - mėnulio sąnarių. Dažnai tai yra tiesioginio smūgio rezultatas.
Reabilitacija po traumos
Tolimojo stipinkaulio galo lūžis dažnai sumažina griebimo jėgą 30 proc. bei apriboja riešo sąnario judesių amplitudę. Užsitęsusi imobilizacija gipsu sukelia sustingimą dėl atsiradusių sąaugų: jos susiformuoja sausgyslėse, kertančiose riešą, riešo sąnaryje ir tarp raiščių. Reabilitacija pradedama pirmomis dienomis po traumos ir operacijos, priklausomai nuo lūžio ir minkštųjų audinių būklės. Pirmą parą skiriami sveikų pirštų judesiai, kurie pagerina kraujo apytaką, sumažina edemą, teigiamai veikia sąnarių, raiščių, sausgyslių anatominius elementus ir jų funkciją.
Taip pat raumenims susitraukiant dalyvauja centrinė nervų sistema, todėl greičiau sunormalėja judesių koordinacija. Labai svarbu paskirti tinkamus judesius po imobilizacijos. Optimalūs yra aktyvūs (o ne pasyvūs) pirštų judesiai iki skausmo, o ne „per skausmą“. Judesių apimtis laipsniškai didinama, jie atliekami su pasipriešinimu (pirštų raumenų tonusui ir jėgai atstatyti), vėliau ritmas spartinamas (koordinacijai sureguliuoti).
Ergoterapijos užsiėmimai su ligoniais vyksta grupėmis arba individualiai. Tokiu būdu nejučiom prislopinamas plaštakos nevisavertiškumo židinys smegenų žievėje, savaime atsipalaiduoja raumenys, atsistato jėga ir judesių koordinacija. Judesius, kuriuos ligonis išmoksta gydymo metu, turi keletą kartų per dieną kartoti namuose.
Ergoterapeutas, siekdamas pagerinti paciento būklę namuose, darbe bei laisvalaikio metu, rekomenduoja atlikti darbus, kurie nesukelia skausmų: sužalota ranka valgyti, nešti krepšelį, užsegti sagas, megzti, lipdyti iš molio, plastilino. Reabilitacijos efektyvumui labai svarbu sergančiojo pastangos, noras. Tačiau kartais ligonis po plaštakos sužalojimo gali įprasti turėti nejudrią plaštaką, kuria vengia naudotis buityje, darbe.
Tai dvi prieštaraujančios viena kitai reabilitacijos baigtys: įprotis - pasyvus faktorius, o plaštakos pritaikymas - aktyvus, nes jis reikalauja iš ligonio didelių fizinių ir psichinių pastangų. Patyrusiems rankų kaulų lūžius, rankos judesiai yra apriboti, todėl yra daug techninių ergoterapijos priemonių, kurios palengvina kasdienę buitį. Šios priemonės ne tik palengvina kasdienių veiksmų atlikimą, kaip, pvz., obuolio lupimas, bet kartu ir pagerina sąnarių funkciją.
Labai dažnos problemos, su kuriomis susiduria patyrusieji rankų kaulų lūžius, yra susilpnėjęs griebimas, sumažėjusi jėga bei judesių amplitudė. Ergoterapija turėtų būti taikoma visos imobilizacijos metu, kuri dažniausiai trunka 3-5 savaites. Reikia sekti edemą (patinimą). Ranką reikia laikyti pakeltą, jei yra bent kokie edemos reiškiniai.
Veikla, kuri gerina silpnus motorinius judesius, skatins sužalotos rankos normalų funkcionavimą. Ši veikla turi būti pradedama kuo greičiau, kai tik nebejaučiama skausmo. Ankstyvi judesiai padės išvengti sausgyslių sustandėjimo. Limfinės sistemos ir kraujagyslių stimuliacija sumažins edemos tikimybę.
žymės: #Vaiko
Panašus:
- Vaiko kortelė Swedbank: kaip užsakyti ir naudotis?
- Išsipūtęs vaiko pilvas: priežastys, simptomai ir ką daryti
- Vaiko kedute automobilyje taisykles: ką svarbu žinoti?
- Geriausi Gimimo Dienos Sveikinimai Vaikams – Nuoširdūs Žodžiai Mažiesiems, Kurie Sušildys Širdį!
- „Lituanica“: Nepraleisk Pirmojo Tarptautinio Roko Festivalio Lietuvoje!