Kiekvienoje šeimoje yra dalykų, apie kuriuos nekalbama su svetimais. Tačiau ar apie juos turi žinoti vaikas? Vaikai iš tiesų jaučia viską, kas vyksta namuose. Jie pajaučia tėvų nuotaikas, tvyrančius santykius.
Vaikų paslaptys ir atvirumas
Smalsios bobutės žino, kad jei nori sužinoti, kas iš tiesų vyksta šeimoje, klausk vaiko - jis pasakys tiesą. Vaikai iš tiesų atvirai kalba apie tai kas vyksta aplink juos. Jie dar nežino, kad reikia kažką slėpti ar kažko gėdytis.
Paprastai psichologiškai sveikas vaikas nesugeba išsaugoti paslapties. Vaikai iš prigimties yra atviri ir nuoširdūs, jie nori viskuo dalytis ir nesuvokia galimų neigiamų kalbėjimo pasekmių. Jei vaikui pasakysim paslaptį ir akcentuosim, kad tik nesakyk tėveliui ar mamytei, jis būtinai tai pasakys, nes užakcentavimas padeda vaikui informaciją išsaugoti smegenyse.
Taip, kuo vyresnis vaikas, tuo geriau geba išlaikyti paslaptis, ypač jei dėl paslapties atskleidimo jis galėtų nukentėti. Nutylėti ir meluoti vaikai paprastai pradeda nuo septynerių metų. Psichologiškai nepažeistam vaikui egzistuoja savo-svetimo kategorijos. Kažkur nuo 8 mėnesio vaikas pradeda atskirti savus ir svetimus žmones.
Dažniausiai vaikas informuoja tuos žmones, kurie yra arčiausiai ir kuriais jis pasitiki, tai paprastai būna močiutės, seneliai, tetos, darželio auklėtojos arba mokytojos.
Vaikas ir šeimos procesai
Vaikas turi žinoti tuo procesus vykstančius šeimoje, kurie liečia patį vaiką. Apie pokyčius šeimoje nereikėtų vaikui pasakoti labai anksti, pvz.: planuojate keisti gyvenamąją vietą arba laukiatės kito vaikelio. Ilgas laukimas vaikui sukelia stresą. Dar svarbu vaikui pasakoti jam suprantama kalba, neapkraunant smulkmenomis, atsakant į vaiko klausimus.
Kadangi vaikai yra egocentrikai tai dėl sunkumų šeimoje dažniausiai kaltina save. Jei vaikas tik jaučia, kad kažkas ne taip, jis negalės to „kažkas“ papasakoti kitiems. Jis tai parodys savo liūdesiu, baimėmis ar perdėtu aktyvumu.
Viskas priklauso nuo informacijos ir vaiko amžiaus. Kuo vyresnis vaikas, tuo labiau jam galima aiškinti apie tai, ką galima ir ko negalima aptarinėti už namų sienų, o mažesniems vaikams reikėtų neužakcentuoti, ko negalima sakyti, nes tai gali suveikti priešingai.
Mano nuomone, bausti negalima, nes taip skatinsime vaiką meluoti, nutylėti. Taip jis elgsis ir su savo tėvais. Tiesiog vaikui reikia ramiai išaiškinti, kodėl su svetimais žmonėmis negalima apie viską kalbėti.
Kvaila ir naivu yra tikėtis, kad vaikas nepastebės tokių dalykų. Tikrai pastebės ir jei su vaiku apie tai nekalbėsime, vaikas tokias tėvo ar tėvų problemas interpretuos savaip, pvz.: kaltins save dėl to, kad yra nepakankamai geras ir dėl to tėtis ar mama geria.
Būtų geriau, kad vaikai tokios informacijos nežinotų, nes ją gali išplepėti nesusimąstydamas apie pasekmes, o jei liepsite labai saugoti tokias paslaptis, tai vaikui kainuos daug pastangų. O aiškinti reikia paprastais žodžiais: kad kitiems negalima sakyti, tam tikrų dalykų, kaip kur laikomi pinigai ar raktai. Tai reikia vaikui pasakyti ne vieną kartą, o vis tai priminti, bet ir ne per daug užakcentuoti.
Vaikai visada pajaučia namuose tvyrančią įtampą, gali nesuprasti i kur ta įtampa, bet emociškai jausis blogai. Jei vaikas nesupranta kas vyksta, o tik jaučia, kad kažkas šeimoje ne taip, jis to greičiausiai ir nepasakos niekam. Namuose jaučiamą nerimą toks vaikas gali išreikti per netinkamą elgesį ar sveikatos problemas (vėmimas, viduriavimas, neaiškūs skausmai).
Vaikai augdami šeimose, kuriose smurtaujama arba girtaujama, išmoksta trijų pagrindinių gyvenimo taisyklių: nekalbėk, nejausk, nepasitikėk. Jiems tampa gėda dėl tėvų elgesio, jie gali bijoti neigiamų pasekmių, jei kalbės apie šeimos problemas.
Agresyvaus vaiko elgesio priežastys ir sprendimai
Vaikų agresyvus elgesys darželio grupėse pakankamai dažnas reiškinys, kuris tampa galvos skausmu tiek auklėtojoms, tiek tėvams. Norint atrasti geriausią būdą, kuris padėtų vaikui susivaldyti, svarbu suprasti tokio elgesio priežastį.
- Emocijų valdymas: Vaikams derėtų priminti, kad pyktis yra tokia pati reikalinga emocija kaip ir džiaugsmas, ir mes turime atrasti tinkamą būdą, kaip parodyti šį jausmą. Atvejais, kai vaikas jaučia stiprius jausmus, tokius kaip pyktis arba nusivylimas, naudinga įkurti kampelį, kur vaikas galėtų išreikšti tai, ką jaučia.
- Konfliktų sprendimas: Namuose naudinga aptarti su vaiku, ką jis galėtų daryti tokiose situacijose, kai kitas paima jo mėgstamą žaislą arba jį pastumia. Vertinga ugdyti vaiko savikontrolę ir gebėjimą atidėti poreikį. Taip pat vaikui galima pristatyti naudingas frazes, kurias jis gali taikyti konfliktuose su kitais vaikais.
- Dėmesio poreikis: Suaugusiems taip pat „pakiša koją“ noras tokiais atvejais nubrėžti griežtas ribas ir neleisti vaikui dominuoti. Toks auklėjimas tik paskatina vaiką neklausyti ir kovoti su autoritetu. Iš tiesų derėtų atrasti vaiko stiprybes ir leisti jam pajausti, kad jis gali ką nors atlikti geriau negu kiti.
- Saugumo jausmas: Kartais vaiko elgesys namuose būna labiau sukontroliuojamas nei darželyje, nes vaikas nesijaučia pakankamai saugus namuose išreikšti stiprius savo jausmus, todėl juos „nusineša“ į darželį ir ten parodo, kaip iš tiesų jaučiasi.
- Gyvenimo pokyčiai: Nemažiau svarbu pasvarstyti, ar pastaruoju metu neįvyko stiprių pasikeitimų vaiko gyvenime, pavyzdžiui, tėvų skyrybų, tėvų išvykimo į užsienį, pasikeitusios gyvenamosios vietos. Kartais vaikai nusivylimą išreiškia pykdami ir priešindamiesi taisyklėms.
Ką daryti, jei vaikas muša tėvus
Kad suprastume, kaip tinkamiausia elgtis šioje situacijoje, visų pirma, naudinga suprasti šio mušimosi priežastis. Pas kiekvieną vaiką jos gali būti skirtingos ir gali būti net keleto jų puokštė vienu metu.
- Vaikui trūksta nuoširdaus tėvų dėmesio ir laiko.
- Vaikas jaučia jį gąsdinančius jausmus ir nemoka jų kontroliuoti.
- Vaikas bando savo galimybių ribas.
- Vaikas pats yra mušamas (nebūtinai jūsų pačių).
- Vaikas labai nori gauti kažką, ko jūs neduodate/neleidžiate.
Kad ir kokia būtų vaiko mušimosi priežastis, tėvams turėtų būti neginčijamai aišku, jog muštynės negali būti leidžiamos nei dėl vienos iš jų. Atsimenate metodą - leiskite jausmus, bet neleiskite veiksmo?
Todėl kiekvienas vaiko agresijos išpuolis prieš jus, visų pirma, turėtų būti palydimas šiais žodžiais: „Matau, kaip tu supykęs, bet manęs mušti neleisiu. Man skauda. Žmonių mes nemušame ir neskaudiname“.
Vaikui nereaguojant į kalbas ir toliau mušantis derėtų:
- Pasirūpinkite saugumu: tiek savo, tiek vaiko.
- Neišeikite į kitą kambarį/neuždarykite vaiko atskirai nuo savęs.
- Kalbėkitės tik emocijoms nurimus.
Nedera vaikui leisti jūsų mušti net kai jis yra visai mažas ir jo kepštelėjimas dar nėra skausmingas - labai dažnai tėvai į tokį mažylio poelgį reaguoja juokdamiesi ar net priima ir leidžia žaisti kaip žaidimą. To niekada nederėtų daryti, nes augant vaikas nesupras, kodėl anksčiau buvo galima, o dabar jau ne.
Hiperaktyvumas
Skaitant Jūsų dukrytės elgesio apibūdinimą, susidaro įspūdis, kad tai hiperaktyvus vaikas. Tam, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė, vis dėlto reikėtų kreiptis į specialistus (vaikų psichiatrus). Tėveliams tikrai nereikėtų kaltinti savęs dėl hiperaktyvaus vaiko elgesio, kadangi hiperaktyvumą galėjo nulemti daugelis faktorių, kuriems Jūs nelabai turite įtakos.
Štai keletas patarimų Jums:
- Paskatinkite vaiką už teigiamą elgesį tuoj pat, kai jį pastebite.
- Skatinkite teigiamą vaiko elgesį, ir tik vėliau taikykite bausmes.
- Šeimos nariai, mokytojai/auklėtojai ir kt. į tą patį elgesį turi reaguoti vienodai.
- Planuokite problematiškas situacijas.
- Nuolat priminkite sau, kad hiperaktyvumas - ilgalaikis sutrikimas.
- Stenkitės išlaikyti humoro jausmą, kartais atitrūkti nuo bendravimo su vaiku ir emociškai pailsėti.
- Būkite atlaidūs sau, vaikui ir kitiems.
- Kreipkitės pagalbos į specialistus.
Kitos agresijos priežastys
Vaikai yra tarsi veidrodžiai, tik jie atspindi ne išorę, o vidinę suaugusiojo būseną. Vaikas dar tik mokosi pažinti pasaulį, jis yra jautrus viskam, kas vyksta aplink jį.
- Padirbėkite su savo emocijomis. Pabandykite rasti būdą išspręsti problemas ar bent jau atsiriboti nuo jų tada, kai šalia yra vaikas.
- Gal per daug lepinate? Tokį vaiką reikia ne bausti ir juo labiau netenkinti jo norų vos tik jam supykus, o stengtis padėti jam suprasti, kad ne viską galima gauti.
- Įkvepiantys blogi pavyzdžiai. Tokiu atveju kyla klausimas, kiek laiko vaikas praleidžia prie TV ir kompiuterio?
Jei vaiko paklausite, „kas neduoda tau ramybės?“, greičiausiai jis nesugebės atsakyti. Labai svarbu nesijuokti ir nesmerkti jokio vaiko atsakymo. Dar prieš pradėdami pokalbį nusiteikite, kad bet koks vaiko atsakymas bus priimtinas.
Jei nesugebėsite rasti atsakymo, ar jį radę negalėsite priimti tinkamo sprendimo, tada jau metas kreiptis į specialistą, kuris padės judėti „geresnio gyvenimo“ link.
Vaikai, išleisti į darželį, gali kurį laiką būti agresyvūs. Priežastys gali būti kelios. Kalbėkitės apie tai, kaip jam sekasi darželyje, kaip jis draugauja su kitais vaikais, papasakokite, kad pasiilgote jo per dieną.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Vaikas karščiuoja ir viduriuoja: ką daryti? Patarimai tėvams
- Nuo kokio amžiaus vaikas gali sėdėti automobilio priekyje? Saugos patarimai
- Vaikas auga": geriausios knygos apie vaikų auginimą ir vystymąsi
- Moterų futbolas Lietuvoje: Įspūdinga istorija ir šių dienų proveržis!
- Optimizmas Nėštumo Metu: 7 Nepakeičiami Patarimai Būsimoms Mamoms