Artėjant rugsėjui mokyklinio amžiaus vaikus auginantiems tėvams tenka ne tik pasirūpinti ugdymui reikalingomis priemonėmis, bet ir gerai apgalvoti, kokius būrelius ar užsiėmimus lankys jų atžalos šiemet. Kodėl tarp planuojamų veiklų reikėtų įtraukti ir sporto treniruočių? Kiek fizinio aktyvumo užsiėmimų per savaitę yra pakankamai, o kiek jau per daug? Ar tiesa, kad baletas gerina laikyseną, o futbolas kreivina kojas? Į visus šiuos klausimus atsako „Hila“ Reabilitacijos ir sporto medicinos centro kineziterapeutė Brigita Rušinienė.
Kodėl į lankomų būrelių sąrašą svarbu įtraukti sportą?
Daug metų patirties dirbant su suaugusiais ir vaikais sukaupusi specialistė ir pati mama B. Rušinienė sako, kad judėjimas yra svarbus jau nuo mažų dienų. Jis stiprina įvairias organizmo sistemas ir gerina jų funkcijas, teigiamai veikia ne tik fizinę, bet ir emocinę sveikatą.
„Skirtingi sporto užsiėmimai lavina įvairius vaikų fizinius gebėjimus: jėgą, ištvermę, valią, atkaklumą, judrumą, koordinaciją, gebėjimą įveikti sunkumus. Pavyzdžiui, gimnastikos užsiėmimų metu ugdoma jėga, kūno lankstumas, gerinama koordinacija, laikysena, grakštumas, plastiškumas. Futbolas lavina ne tik vaikų fizinę ištvermę, bet ir strateginį mąstymą. Tai - komandinis žaidimas. Plaukimas visapusiškai stiprina organizmą (gerina medžiagų apykaitą ir imuninę sistemą). Taip pat stiprina nervų, kaulų ir raumenų sistemą, gerina kvėpavimą, judesių koordinaciją. Krepšinio treniruočių metu lavinama kūno koordinacija - tai dinamiška sporto šaka, lavinanti visą kūną,“ - dažniausiai pasirenkamas sporto šakas išsamiau apžvelgia kineziterapeutė.
B. Rušinienė atkreipia dėmesį, kad vaikai, kurie yra fiziškai aktyvūs, auga sveikesni, geriau vystosi fiziškai ir psichiškai. Fizinė veikla padeda vaikams lengviau išgyventi stresą, įgyti teigiamų emocijų. Nepakankamas fizinis krūvis yra viena iš širdies ir kraujagyslių ligų priežasčių, taip pat nepakankamai judant gali pradėti augti antsvoris, silpsti kaulai ir raumenys.
Kaip išsirinkti tinkamą sporto būrelį?
Pasak specialistės, tėvai turėtų skatinti vaikus išbandyti skirtingas sporto šakas. Šitai padės atrasti būtent tai, kas iš tiesų patinka. Vis dėlto, parenkant sporto būrelius svarbu įvertinti ne tik pomėgius, bet ir individualius vaiko gebėjimus bei sveikatos būklę.
Skirtingo amžiaus vaikams rekomenduojama ugdyti skirtingus įgūdžius. Specialistai mano, kad tam tikri fiziniai aspektai turėtų būti treniruojami sulaukus skirtingo amžiaus.
- 6-7 m. Meninė ir sportinė gimnastika, sportiniai šokiai, kur daugiausia dėmesio skiriama baziniams įgūdžiams, koordinacijai, lankstumui, raumenų jėgai;
- 6-8 m. Dailusis čiuožimas;
- 7-9 m. Stalo tenisas, tenisas ir kitos sudėtingesnės sporto šakos;
- 8-10 m. amžiaus vaikams labiausiai tinka žaidybinės sporto šakos: krepšinis, futbolas, žolės riedulys;
- 9-11 m. - tinklinis, lengvoji atletika padeda išmokti bazinių sporto judesių. Taip pat dziudo - mergaitėms (berniukams ši sporto šaka rekomenduojama kiek tiek vėliau: 10 - 13 m.);
- 10-12 m. Irklavimas, dviračiai ir kitas ištvermės sportas, nes iki tol vaikų širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistema nėra pilnai susiformavusi, dideli krūviai gali pakenkti;
- 12-14 m. Svarbiausia stebėti, kaip sekasi vaikui, kaip jis jaučiasi. Atkreipti dėmesį, jeigu pradeda skųstis nugaros, sąnarių skausmais. Į tai nereikėtų numoti ranka ir vertėtų kreiptis į specialistus. Labai svarbu, kad fizinis krūvis tenkantis vaikui būtų subalansuotas,“ - pastebi kineziterapeutė B.
Paklausta, ar sportuoti gali ir vaikai sergantys lėtinėmis ligomis, specialistė sako, kad jiems taip pat svarbu fizinis aktyvumas, tačiau prieš užregistruojant vaiką į sporto būrelį reikėtų tai aptarti su gydančiu gydytoju.
Kokios problemos kamuoja šiuolaikinius vaikus?
Paklausta, su kokiomis problemos pas reabilitacijos specialistus dažniausiai patenka šiuolaikiniai vaikai ir paaugliai, B. Rušinienė sako, kad atvejų būna įvairių.
„Dažniausiai pasitaiko laikysenos sutrikimai (stuburo iškrypimai, stuburo linkių pakitimai), "O" ir "X" formos kojų deformacijos (kojų sąnarių problemos), taip pat pėdos skliauto sutrikimai (plokščiapėdystė ir kitos pėdos deformacijos), motorinės raidos sutrikimai. Kartu ir traumomis, po įvairių operacijų, lėtinis nugaros, sąnarių skausmas, neurologinės ligos.
„Netaisyklinga kūno laikysena neigiamai veikia širdies ir kvėpavimo sistemos efektyvumą, sumažėja plaučių gyvybinis pajėgumas bei kitų vidaus organų funkcionavimas. Laikysena formuojasi palaipsniui, todėl tėvams privalu nuolat stebėti, kaip vaikas stovi, sėdi, o pastebėjus, kad laikysena ydinga, nedelsiant tai koreguoti. Daugelis mano, kad netaisyklinga laikysena su amžiumi išsispręs savaime. Tačiau taip manyti yra klaidinga, nes laiku nepastebėjus ar apleidus šią problemą, gali likti pasekmių visam gyvenimui. Ilgainiui gali išsivystyti stuburo deformacijos, galinčios sukelti gyvybiškai svarbių organizmo sistemų - virškinimo, kraujotakos - nepakankamumą. Būna, kad net jauname amžiuje vaikus kamuoja lėtinis galvos, kojų, nugaros skausmas, kurių priežastis - ne kas kita, o netaisyklinga laikysena,“ - atkreipia dėmesį B. Anot jos, dažniausia netaisyklingos laikysenos priežastis yra silpnas liemens raumenų korsetas. Tačiau taip pat gali būti ir netaisyklinga asimetrinė poza ilgai sėdint mokyklos suole ir ruošiant namų darbus, netaisyklinga eisena, stovėsena, nepakankamas judėjimas, nuovargis, įvairios lėtinės ligos.
Kad laikysena būtų taisyklinga, svarbu nuo mažens tolygiai ir darniai stiprinti vaiko raumenis bei ugdyti taisyklingą laikyseną kasdieninėje veikloje. Kuo anksčiau aptinkami laikysenos pakitimai, tuo efektyviau galima juos koreguoti ir greičiau pasiekti gerų rezultatų.
„Tėvams rekomenduojama patikrinti vaikų laikyseną intensyviuoju stuburo augimo laikotarpiu: mergaičių - 4-6 ir 11-14 metų, berniukų - 6-8 ir 13-16 metų. Šio amžiaus vaikų laikyseną rekomenduojama tikrinti dažniau (2-3 kartus per metus). Kito amžiaus vaikams reikėtų profilaktiškai pasitikrinti ne rečiau kaip kartą per metus,“ - pastebi specialistė.
Vaikų reabilitacija „Hila“ Reabilitacijos ir sporto medicinos centre
Šiandien viename didžiausių Lietuvoje „Hila“ Reabilitacijos ir sporto medicinos centre, konsultuojami ir gydomi įvairaus amžiaus vaikai - nuo kūdikių iki paauglių.
Dažniausiai pas reabilitacijos specialistus jaunuolius nukreipia jų šeimos gydytojai, pastebėję B. Rušinienės jau minėtas problemas, taip pat ir sporto treneriai, ypač kai vaikai pradeda sportuoti intensyviai, siekti sportinių rezultatų.
Reabilitacijos kelias prasideda nuo konsultacijos su fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoju, kurios metu įvertinama individuali sveikatos būklė ir jos kontekstas, sudaroma personalizuota programa.
Gydymo programa gali apimti tiek kineziterapijos užsiėmimus, tiek fizioterapijos procedūras, gydomąjį masažą, ergoterapiją. Jos metu stebima vaiko sveikatos būklė, daroma pažanga, o prireikus programa koreguojama.
Pasak B. Rušinienės, labai svarbus yra aktyvus tėvų dalyvavimas reabilitacijos procese.
Ką turėtų žinoti tėvai apie vaiko laikyseną ir pėdas?
Tėvų siaubas! Vis dažniau apžiūrint vaikus gydytojai pastebi netaisyklingą laikyseną, krypstantį stuburą. Kūno laikysena yra suprantama kaip įprasta kūno padėtis stovint, sėdint ar judant. Siekiama išlaikyti optimalias apkrovas stuburui, kuris ir laiko mūsų kūną. Vaikas auga, tad jo laikysena ir kūno judesiai keičiasi labai sparčiai. Būtina juos laiku tinkamai nukreipti, taip leidžiant kūnui tobulinti judėjimo įgūdžius, lavinti skirtas tam amžiui fizines ypatybes tokias kaip: jėga, greitumas, ištvermė, lankstumas, pusiausvyra, vikrumas, koordinacija.
Vos pastebėję kūno asimetrijas statinėse padėtyse (gulint, sėdint, stovint) ar motorikoje (pašokus nusileidžia daugiau ant vienos kojos), neįprastus judesius ar jų trūkumą, kompensaciją kitais judesiais - neignoruokite. Vaikus būtina stebėti įvairiose padėtyse, bei atliekant įvairius veiksmus. Ar jūsų vaikas kūprinasi pastoviai? Ar pataisius jo padėtis ir judesius jis pasako, kad jam nepatogu? Neretai netaisyklingą laikyseną galima lengvai koreguoti vos pakeitus vaiko dienotvarkę, įtraukiant į ją specialiuosius kineziterapinius pratimus bei atrinkus, kas vaiko laikysenai einamu momentu daro žalos ir šias veiklas pakeičiant labiau taisyklingą laikyseną formuojančiomis veiklomis. Jeigu Jūsų gydytojas pastebi vaiko netaisyklingą laikyseną, tikslinga kreiptis išsamiai kineziterapeuto konsultacijai. Jos metu išsiaiškinsite netaisyklingos laikysenos priežastis bei galimas pasekmes. Kineziterapeutas nustatys pagrindinį kineziterapinį tikslą ir parengs gydymo planą.
Rinkitės papildomus būrelius, kuriuose vaikas galėtų būti fiziškai aktyvus. Leiskite laisvalaikį gamtoje. Tai puiki terpė vaikui tobulėti, išgyventi naujas patirtis. Vaiko pomėgius galite paįvairinti. Kaip pavyzdį paimkime tapybą. Vietoje tapymo prie stalo, vaikas gali tapyti ant molberto. Tai leis jam įjungti daugiau kūno raumenų į darbą ir taip raumenys lėčiau pavargs nei sėdint. Išsitraukite apdulkėjusius garaže dviračius, paspirtukus, riedlentes, riedučius ir kitas priemones. Gal patys mankštinatės namuose? Įjunkite į šią veiklą ir vaikus. Parkuose ir laisvalaikio zonose gausu lauko sporto inventoriaus bei žaidimų aikštelių. Vaiko aktyvumas - tai raktas į sveikesnį kūną.
Mitai apie vaikų pėdas ir plokščiapėdystę
Konsultuoja „Gijos Klinikų“ vaikų ortopedė-traumatologė dr. Jolita Gintautienė.
1 mitas. Pas vaikų ortopedus siunčiami tik vaikai „su problemomis“.
Pas vaikų ortopedus patenka vaikučiai, kurie turi rimtų problemų, tačiau didžioji dalis čia apsilankančių vaikų - sveiki, o vizitai - profilaktiniai. Kada jau reikia profilaktikos? Jeigu kalbame tik apie pėdutes, tai pirmą kartą pasirodyti gydytojui ortopedui rekomenduojama tada, kai vaikutis pradeda vaikščioti tvirtai ir be prilaikymo. Mes apžiūrime pėdutes, eiseną, patariame dėl batukų. Jau ir tokio amžiaus vaikų tėvai skundžiasi „plokščiomis pėdutėmis“, tuomet nuraminame, kas norma, o kas nebe.
2 mitas. Iki 3 metų dėl vaiko pėdučių nėra ko sukti galvos, nes jos dar tik formuojasi.
Tikrosios rimtos pėdų deformacijos pastebimos jau nuo gimimo. Tačiau tokių vaikučių nėra daug. Dauguma mūsų pacientų kreipiasi dėl plokščių pėdučių. Svarbiausia tėvams žinoti, kad iki tam tikro laiko pėdutės auga ir vystosi, o paskui ateina tokia riba, kai jos jau nebesikeičia. Iki 2-3 metų net 90 proc. vaikų yra pilnapadžiai, jų net eisena kitokia, vaikučiai eina išskėstomis kojytėmis, dėl balanso perkelia svorį ir kūną laikančią ašį į vidinę pusę, tad pėdutės atrodo plokščios ir sugriuvusios į vidų. Tai kelia nerimą tėvams. Iš tiesų dažniausia tai yra fiziologiniai dalykai, kurie laikomi norma, nes pėdos skliautas intensyviau pradeda formuotis nuo 3 metų. Tad nuo 3 metų turėtume matyti vis ryškiau besiformuojantį pėdos skliautą, kuris ryškėja vidinėje pėdos pusėje. Jeigu skliautas formuojasi, vaikučiui pas ortopedą pakaks pasirodyti kas kelerius metus. Tačiau jei skliautas nesiformuoja ir yra eisenos sutrikimų, reikėtų kreiptis į ortopedą greičiau. Pėdos skliautas turėtų susiformuoti iki pirmos klasės, o galutinė amžiaus riba - 10 metų.
3 mitas. Visus plokščiapadžius galima pagydyti, o jeigu žmogus užaugo plokščia pėda, tai yra tik tėvų darbo brokas.
Deja, apie 20 procentų žmonių pėdos skliautas nesusiformuoja, nors taikomos įvairios priemonės. Labai svarbus genetinis veiksnys. Matydamas 2-5 metų vaiko pėdutes niekados nežinai, ar jis bus vienas iš tų 20 procentų. Tai pamatome, tik artėjant 10 metų ribai. Kiltų klausimas, kam reikalinga profilaktika, jeigu vis tiek medicina nepadaro stebuklų? Pirmiausia reikia suprasti, kas suformuoja pėdos skliautą - tai kaulų, raiščių, sausgyslių aparatas, o raumenys stabilizuoja pėdą. Dažna plokščiapėdystės priežastis būna laisvi raiščiai. Mūsų tikslas - stiprinti pėdų raumenis ir raiščius. Tuomet siūlome kuo daugiau vaikui leisti vaikščioti basomis, ant pirštų galų, nelygiu paviršiumi, kad raiščių-raumenų aparatas tvirtėtų.
4 mitas. Tačiau vyresniam vaikui jau gali atsirasti nemalonių pojūčių - traukti mėšlungis, atsirasti greitesnis nuovargis nuo fizinio krūvio, pėdų skausmai. Tuomet vaiko patogumui skiriami supinatoriai.
5 mitas. Supinatoriai ir ortopedinė avalynė gali išgydyti plokščiapėdystę.
Reikia atminti, kad nei supinatorius, nei joks kitoks įdėklas nesuformuos pėdos skliauto, jis tiesiog saugos pėdą, neleis jai greitai pavargti. Tėvai sako - kaip keista, vaikas visą dieną avi ortopedinius batukus, tačiau jo pėda vis tiek plokščia. Ortopedinė avalynė kuriama ne šiaip sau, su ja vaikui patogiau ir saugiau, tačiau nereikia tikėtis, kad nuo jos vaiko pėdos skliautas susiformuos. Greičiau jau batas deformuosis, prisitaikęs prie pėdos, nei atvirkščiai. Ne batai, o fizinė veikla padeda formuotis skliautui. O juk pasyvių vaikų dabar labai labai daug. Nėra konkrečios sporto šakos, kuri būtų palankiausia pėdoms. Svarbu, kad vaikas sportuotų tai, kas jam patinka. Beje, viena iš dažnesnių rizikų plokščiai pėdai yra vaiko antsvoris.
6 mitas. Vaikas visą dieną turi būti su avalyne: lauke - su lauko, kambariuose - su namų.
Pamenu, kadaise net buvo tokia rekomendacija - vos vaikas pradėjo vaikščioti, reikia nupirkti batukus, kietus, aukštais aulais, kad apgaubtų ir įmobilizuotų pėdutę. Vėlesni tyrimai parodė, kad taip galima sulaukti atvirkštinio rezultato. Kai vaikas pradeda vaikščioti, žinoma, jam reikia batukų, nes jis bus vedamas į lauką ir rudenį ar žiemą ten basas nevaikščios. Pradėjus vaikščioti, vaiko kojytės labai nestabilios, ir mažylis stabiliau ir tvirčiau nužingsniuos su batukais. Bet kai vaikutis jau išmoksta vaikščioti, kai jau pusę metų vaikšto be atramų, namuose jam avalynė nereikalinga. Laikydami vaiko pėdutes visą dieną batuose, darome joms meškos paslaugą. Pagalvokite, ką jaučia vaikas, kuriam ryte uždedami batukai, o vakare nuimami. Ar to patys norėtume? Kai vakare nusiimame visą dieną avėtus batus mes jaučiamės pavargę nuo avalynės. Vaiko nereikėtų auti šlepetėmis, šliurėmis, basutėmis, kurios fiksuojamos su dirželiais, ar per pirštą. Net kroksų tipo avalynė, kuri atrodo patogi, tinkama tik trumpam. Vaikui bent iki 3 metų rekomenduojami batukai su užkulniuku, lanksčiu padu ir gerai fiksuojama.
Esminiai dalykai, kurie lemia vaiko pėdutės skliautą: svoris, genetika, fizinis aktyvumas, vaikščiojimas basomis, laiku patikrinti raumenys.
Dar apie pirmuosius batukus
Pėdoms reikia erdvės. Ankšti batai priverčia nenatūraliai statyti pirštukus, ypač tai pavojinga didiesiems kojų pirštams. Gali susiformuoti ir netaisyklinga pėdos laikysena, kurios pasekmės vėliau gali būti įvairūs kelių ar klubų sąnarių pažeidimai. Net ir vėlesniame amžiuje atsirandančius stuburo skausmus iš dalies gali lemti vaikystėje suspausta pėda. Dėl to batuko vidus turėtų būti maždaug 2 cm ilgesnis už pėdutę, o batų padas - kuo lankstesnis. Užteks 2 porų gerų kasdienių batų. Jei parduotuvėje radote tinkamus, patogius, patinkančius batus, siūloma nusipirkti 2 poras, kad galėtumėte pakeisti.
Kaip greitai auga pėdutės
Vaikų pėdos auga ypač greitai. Vaikų, kurių amžius 3-6 metai, pėda per metus paauga 2-3 dydžiais (1 dydis - 6,6 mm). Moksleivių pėdos paauga kiek mažiau - 1-2 dydžiais. Galite patys pamatuoti 3-6 metukų vaiko pėdą kas 4-6 savaites, o 1-3 metukų vaikučių - kas 6-8 savaites.
Kaip rasti geriausius batus
Pirmųjų mažylio batukų padas turi būti plonas ir elastingas, ypač pirštų srityje. Bateliai turi turėti uždarą ir kietą užkulnį, kiek aukštesnes batų noseles, kad iš viršaus nespaustų pirštukų. Visai mažų vaikų avalynė turi būti be pakulnės, o vėliau - su 0,5-2 cm aukščio pakulne. (Suaugusiems žmonėms rekomenduojamas pakulnės aukštis 2-2,5 cm, aukščiausias - iki 4 cm). Geri batai nebūtinai turi būti pagaminti iš natūralios odos. Dabar gaminami sportiniai batukai atitinka kokybės standartus, reikia tik mokėti teisingai pasirinkti. Vidinė bato pusė turėtų gerai sugerti drėgmę ir „ištransportuoti“ ją lauk.
žymės: #Vaiku
Panašus:
- Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
- Stalo žaidimai vaikams nuo 4 metų: geriausi pasirinkimai ir patarimai
- Žaidimai vaikams nuo 8 metų: lavinantys, smagūs ir įtraukiantys
- 5 metu vaiko spaudimas: norma ir nukrypimai
- Vaikiška dainelė „Du gaideliai“: paslaptys nuo žirnių kūlimo iki Mėnulio blynų
- Vaistai Nuo Skausmo Nėštumo Metu: Saugumo Patarimai ir Efektyvūs Sprendimai