Vaiko raida yra procesas, kurio metu asmenybė vystosi nuo kūdikystės iki savarankiškos pilnametystės. Be abejo, šis lėtas vaikučio virsmas kelia daug klausimų šeimoms, tokių kaip - ar mano vaiko raida yra tinkama? ką turėtų mokėti vaikas tam tikro amžiaus tarpsnio?
Vaiko augimo etapuose yra labai svarbu atsižvelgti į aspektus, kurie padėtų Jums geriau suprasti savo vaiką ir ką jis turėtų gebėti tam tikro amžiaus tarpsnyje, t.y.: stambioji ir smulkioji motorika, kalba, socialinė branda ir suvokimas. Šie raidos etapai yra nuolat kintantys bei nuolat ugdomi Jūsų vaikui augant, tad labai svarbu individuliai pažvelgti į kiekvieno vaiko sukauptą patirtį, nelyginti tarpusavyje.
Fizinė raida
Tebūna ... Šiuo amžiaus tarpsniu vaiko augimo tempas jau nebėra toks greitas. Vidutinis trečią gimtadienį atšventusios mergaitės ūgis yra 88-106 cm, o svoris 12-19 kg. Per ketvirtuosius metus mergaitė paūgės apie 5,5-9,5 cm bei priaugs maždaug 2 kg. Tuo tarpu berniukas po trečiojo gimtadienio bus 89-107 cm ūgio ir svers 12-18 kg. Per metus iki ketvirtojo gimtadienio jis paaugs 6,5-10,5 cm ir priaugs apie 2 kg.
Ketvirtaisiais gyvenimo metais vaikas jau kur kas geriau valdo savo kūną. Jis puikiai vaikšto, lengvai bėgioja, spiria kamuolį, šokinėja… Jo judesiai - gerai koordinuoti. Ketvirtaisiais metais pakinta vaiko eisena ir laikysena - jis eina tiesia nugara, vikriai juda, lengvai laksto pirmyn ir atgal. Per šiuos gyvenimo metus jis turėtų geriau įvaldyti šokinėjimą. Vaikas turėtų išmokti pašokinėti ant vienos ir ant kitos kojos bei sugebėti trumpai pastovėti ant vienos kojos. Ketvirtuosius eidamas vaikas išmoksta pašokti ir abiem kojomis į tolį, peršokti per neaukštą kliūtį.
Vaikas įgunda dar lengviau ir greičiau lipti laiptais - lipa neprisilaikydamas, statydamas kojas pakaitomis. Jei dar nemokėjo, tai šiemet puikus metas mokyti važiuoti triratuku ar dviračiu su pagalbiniais ratukais. Toliau tobulėja smulkieji judesiai. Jei trejų metų vaikas jau moka pats apsirengti, užsidėti batus, tai ketvirtaisiais metais jau lieka išmokti susirišti batų raištelius. Jei trimetis moka gražiai versti knygos lapus, laikyti pieštuką, tai sekančiais metais jis gali nubrėžti laužytas linijas, kvadratėlius, pradeda kopijuoti didžiąsias raides.
Pažinimo raida ir kalba
Ketvirtaisiais ir penktaisiais gyvenimo metais lavėja vaizduotė. Viskas vyksta neįtikėtinais tempais. Šiais metais vaikas išmoks daugybės dalykų: jis ims klausinėti, smalsauti, eksperimentuos. Daug išmokti jam padės judrumas ir lavėjanti kalba. Trimetis jau sugeba skirstyti daiktus pagal dydį, spalvą, formą. Keturmetis išmoksta suskaičiuoti daugiau (iki dešimt).
Mažylis pradeda suvokti skirtingumo sąvoką: atskiria, kas yra vienoda, o kas - ne. Taip pat vaikas pradeda suvokti laiką: kas yra „vakar“, „rytoj“, kada yra pusryčiai, pietūs, vakarienė. Vaiko pasaulis dabar labai plečiasi - neapsiriboja tik namais ir kiemu. Puikus metas nuvykti į nematytas vietas: atokesnius parkus, kitus miestus, muziejų, teatrą. Vaikas ima atpasakoti pasakos dalis bei pats kuria trumpas istorijas, pasakojimus, sakyti juokelius, dainuoti daineles.
Šiais metais tėveliams reikės atsakyti į begalę klausimų „kodėl?“, todėl keturmečiai dažnai vadinami „kodėlčiukais“. Ketvirtaisiais metais vaikas darosi vis labiau nepriklausomas nuo tėvų, domisi kiekviena nauja patirtimi. Jis greitai supranta, kad žaisti draugijoje - daug smagiau nei vienam. Draugai šiame amžiuje - būtini. Kalba mažyliui leidžia susidraugauti, bendrauti, kviesti, žaisti. Vaikas netrunka suvokti, kokios taisyklės galioja vaikų bendruomenėje.
Socialinė ir emocinė raida
Vaikai vystosi ir pažįsta juos supantį pasaulį tobulėdami visose keturiose raidos srityse - socialinėje ir emocinėje, fizinėje, pažinimo ir kalbos. Tai neįvyksta iš karto. Pedagogai, ugdantys vaikus, atsižvelgia į kiekvieną sritį ir siekia vystymosi pažangos kiekvienoje raidos srityje. Kalbos pagalba pateikiame mintį. Kalbėdami su vaikais, klausdami, padėdami jiems suprasti ugdome vaikų kalbą. O socialinė emocinė raida prasideda tada, kai vaikas pats pradeda vartyti knygas, įtraukia į procesą grupes draugus, tėvus. Fizinė raida atsiskleidžia naudojant rašymo priemones, žirkles.
Keturmečiai vaikai geba atlikti tas pačias ugdymo užduotis kaip ir trimečiai, bet jas reikia pateikti sudėtingiau. Šio amžiaus tarpsnio vaikai jaučiasi nenugalimi ir pasirengę įveikti bet kokį sunkumą, įsitraukia į detaliai plėtojamą grupinį socialinį žaidimą. Sugeba įsijausti į kito vaiko būseną, sugeba kalbėti apie savo bei kitų jausmus. Šie vaikai bando savo galimybių ribas ir gali logiškai paaiškinti, kodėl taip ar kitaip elgiasi. Dėmesio sutelkimas kryptingai veiklai dar yra palyginus neilgas, tačiau jie greit randa sprendimus. Keturmečiams būdinga savarankiškumo ir draugiškumo dermė. Jiems patinka viską daryti patiems, Susidraugavę lengviau dalinasi žaislais.
Dauguma ketverių metų vaikų pažinimo raida sparčiai lavėja. Jie elgiasi kaip pradedantieji mokslininkai. Juos žavi priežasties ir pasekmės principas, visada nori žinoti įvykių priežastis. Pasitaiko, kad šio amžiaus vaikai gali turėti iracionalių baimių, nes sunkiai atskiria tikrovę nuo fantazijos, o elgesys kartais gali būti prilyginamas melavimui. Pavyzdžiui, vaikas įtiki, kad spintelėje gyvena baubai, ir jie ten stuksena, nors stuksena pats. Augdami keturmečiai stengiasi atskirti tiesą nuo prasimanymo.
Ketverių metų vaikų kalba sparčiai tobulėja, jiems patinka kai išklausoma jų nuomonė, pasakojimas, patinka diskutuoti aktualiom temom, taip pat mėgstama klausytis skaitomų knygų. Žodynas sparčiai gausėja, nauji žodžiai žavi keturmečius. Kalba sklandi, taisyklinga, vartojami sudetingesnės gramatinės sandaros sakiniai. Bendravimas su bendraamžiais džiugina šio amžiaus vaikus. Iš keturmečio vaiko dažnai galima išgirsti klausimą “kodėl?”, sudarant situaciją, kad nori žinoti atsakymą.
5 metų vaiko raidos ypatumai
Penkiamečiai yra savimi pasitikintys asmenys. Jie yra patikimi ir atsakingi. Penkerių metų amžiaus vaikai žino savo gebėjimus, vertę bendruomenėje. Dažnai yra smalsūs ir nori pradžiuginti suaugusius. Jie mėgsta bendrauti ir žaisti iš karto su keliais vaikais. Paprastai renkasi tos pačios lyties draugus ir yra nepaprastai draugiški. Supranta juokus, linksta žaisti žodžiais, pokštauti. Penkiamečiai supranta žaidimo taisykles, mėgsta žaisti grupelėse, žaisdami nori laimėti, lyderiauti.
Šio amžiaus tarpsnio vaikai yra judrūs, pusiausvyra ir koordinacija sparčiai lavėja. Pradeda domėtis mankštos pratimais, sportu. Jiems lengvai sekasi rengtis. Geba peršokti virvę, važinėti dviračiu, stovėti ant pirštų galų. Pastebime, kad penkerių metų amžiaus tarpsnio vaikams pavyksta susikaupti atliekant patikėtas užduotis.
Vystosi sudėtingesnis mąstymas, gebėjimas priimti sprendimus. Vaikas jau gali susikaupęs atlikti užduotį, laikosi taisyklių. Eksperimentuodami ir darydami atradimus, penkiamečiai išmoksta naujų sąvokų. Stebėdami daiktus ir žmones savo aplikoje, jie spendžia problemas. Mąstydami kompleksiškai penkiamečiai naujai gautą informaciją sieja su turima patirtimi. Šio tarpsnio vaikai suvokia spalvos, dydžio ir formos sąvokas.
Penkerių metų vaikams būdinga didelė bendravimo įgūdžių pažanga. Jie kalba ne tik sakiniais, bet ir stambesniais žodžių junginiais. Jie vartoja sakinius, kuriuose žodžių eilės tvarka ir tarimas tokie patys kaip ir suaugusiųjų. Užduoda tiesiogiai susijusius klausimus. Penkiamečiai vaikai jau prisimena praeitį. Savo kalboje mini tuos laikus kai buvo mažiukai.
Kiekvienas vaikas vystosi individualiai. Reikia laiko norint pažinti kiekvieną vaiką ir įvertinti jo individualius bruožus. Žinios apie vaikų raidą yra svarbiausias dalykas tiek pedagogui, tiek tėvui. Svarbus dalykas, kurį reikia žinoti apie vaikus yra požymiai, kuriais jie skiriasi. Nesvarbu, kiek vaikai yra panašūs vienas į kitą savo raida. Kiekvienas Vaikas turi ypatingų interesų, patirties ir savitą pažinimo būdą. Svarbu pagalvoti, kaip padėti vaikams pažinti pasaulį. Pažvelgus į vaikus, visada pamatysime individualius skirtumus. Pavyzdžiui, labai smalsus vaikas ir pietų miego metu randa sau tyrinėjimo objektą. Jo diena pilna eksperimentų.
Pasirengimas mokyklai
5-7 metų tarpsniu labai svarbus geras vaiko stambiosios ir smulkiosios motorikos išsivystymas, jo akies-rankos ryšys. Šešerių metų sulaukęs vaikas jau turėtų gebėti eiti, bėgti, šliaužti (pvz., pralendant pro įvairias kliūtis) ir šokinėti (pvz., siekiant pakabinto daikto, atsispirdamas nuo žemės abejomis kojomis) keisdamas tempą, greitį ir kryptį. Turėtų mokėti varyti kamuolį pirmyn-atgal (abejomis rankomis ir kojomis), jį atmušti nuo žemės, spirti, mesti ir pagauti.
Šešerių metų vaikas jau turėtų mokėti naudotis žirklėmis ir sekti liniją kirpdamas, tvarkingai tepti klijus, gerai laikyti ir valdyti piešimo, tapymo priemones, iš vieno indo perpilti vandenį į kitą. Jo rankytės koordinaciją žymi ir tai, ar jam lengvai sekasi suimti ir įstatyti daiktus į angas (pvz., savarankiškai užsegti užtrauktuką, sagas ir pan.).
4-6 metų vaikas jau gali suvokti loginius ryšius, pradeda manipuliuoti skaičiaus sąvoka, suvokti tvermės dėsnius. Jis gali neblogai priskirti daiktus klasėms ar kategorijoms, tačiau jų dar neįsisąmonina. Taip yra todėl, kad vaiko loginis ir abstraktusis mąstymas dar nėra išsivystę, sprendimus jis atlieka daugiausia remdamasis intuicija.
Svarbu, kad šiame amžiuje vaikas kuo plačiau vystytų visą savo asmenybę, susipažintų su įvairiausiomis medžiagomis ir kūrybinės išraiškos priemonėmis, kurios natūraliai turi rasti sau vietą jo kasdieniame namų/kiemo gyvenime. Jei vaikas lanko darželį, čia tikrai užtenka veiklos visapusiškam vaiko ugdymuisi.
Pasaulio pažinimo kompetencija labai plati - į ją įeina bendras pasaulio pažinimas, susiorientavimas dienos ritme, suvokimas, kaip vienas kitą keičia metų laikai, kaip jie įtakoja žmogaus ir gamtos gyvenimą, dirbamus darbus. Čia svarbu ir pirminiai skaičiavimo ar skaitymo įgūdžiai. Dengiate stalą - skaičiuokite, kiek padėjote lėkščių, šakučių, puodelių; piešiate - skaičiuokite, kiek naudosite pieštukų; skutate bulves - skaičiuokite, kiek jų nuskutote ir pan. Piešėte ar lipdėte - prie savo darbų užsirašykite savo vardą.
Su šešiamečiais jau galite pradėti žaisti įvairius žodžių žaidimus: ištraukti raidelę ir bandyti sugalvoti kiek įmanoma daugiau žodžių iš jos. Todėl labai efektyvus yra žaidimas su faktūriškomis raidėmis. Galite jas pasiūti, nuvelti iš vilnos - kiekvieną savaitę į namus gali atkeliauti po naują raidelę.
Akies-rankos ryšį puikiausia lavina (o tuo pačiu ir vaiko vaizduotę, kūrybiškumą, dėmesio koncentraciją) darbas su smulkiomis detalėmis (pvz., karoliukų vėrimas, augalų rinkimas, džiovinimas, paveikslėlių iš jų kūrimas), siuvimas (jau 4 metų vaikas gali susiūti kelias detales į vieną, susiūti vilnos prikimštą žaislą), nėrimas, pynimas. Toks „projektas“ puikiausiai vysto vaiko smulkiąją motoriką, rankytės koordinaciją (ruošia ją rašymui), taip pat moko vaiką sutelkti dėmesį, ugdo jo valią (tai didelis darbas, kurį vaikui reikia pabaigti iki galo), vysto vaizduotę (jis pats sprendžia, kokias medžiagas naudos, kokias spalvas rinksis ir kokias formas įgis vieni ar kiti daiktai).
Remsiuosi Švietimo ir Mokslo Ministerijos parengta Priešmokyklinio ugdymo programa bei specialiais klausimynais, skirtais įvertinti vaiko pasirengimą mokyklai.
- Žinoti savo vardą, pavardę, lytį, kiek jam metų, ir kur gyvena.
- Orientuotis jam pažįstamoje namų ir kiemo aplinkoje.
- Rūšiuoti, klasifikuoti, lyginti ir matuoti daiktus pagal formą, dydį, spalvą. Šį gebėjimą labai gerai vysto sistema vaiko žaisluose. Pvz., didesnės kaladės laikomos viename krepšyje, mažesnės - kitame, skiautės sudėtos vienoje vietoje, juostos ir juostelės susuktos ir sudėtos į atskirą krepšį. Akmenukai viename inde, kaštonai - kitame.
- Pažinti bent pagrindines raides ir skaičius, gebėti perskaityti savo vardą ir kitus jam reikšmingus žodžius, suvokti skaitymo ir rašymo kryptį (iš kairės į dešinę). Raidžių ir skaičių pažinimas nėra būtinas (nė vienoje priešmokyklinėje programoje tas nėra nurodoma), bet vaikui mokykloje būna lengviau. Svarbiausia, kad vaikas suvoktų žodžio ir skaičiaus sandarą (kaip iš vieno pridėjus kitą gauname du ir pan.), o ne išmoktų skaičius ir raides kaip eilėraštį. To pradžią žymi domėjimasis knygomis. Tai yra pradžia - labai svarbu, kad vaikas tai darytų neraginamas ir neskatinamas, o iš vidinės motyvacijos, įdomumo.
- Žinoti kelis maisto ruošimo, sodo ir buities darbus, rankdarbių atlikimo būdus.
Tokio amžiaus vaikas jau turėtų gebėti žodžiais apibūdinti kitą žmogų, daiktą, nusakyti, kaip jis pats pasikeitė per metus (pvz., koks jis buvo vaikystėje, o kaip pasikeitė dabar?). Pirmiausia sekite daug pasakų. Parinkite tokias, kurių būtų turtingas žodynas, daug vaizdingų posakių (to apstu lietuvių liaudies pasakose). 5-7 metų vaikams gyvulines, ritmines pasakas gali pakeisti stebuklinės pasakos - jau tinka visos apie princeses, karalius, Užjūrio šalis.
Po truputį prie lietuvių liaudies pasakų galite prijungti brolių Grimų pasakas - jos plečia vaiko akiratį, tačiau kartu nėra autorinės, todėl išlaiko visus reikiamus archetipus ir teisingai veikia vaiko pasąmonę. Galite žaisti įvairiausius žodžių žaidimus - ištraukite raidę ir stenkitės kuo daugiau sugalvoti žodžių iš tos raidės. Kalbai (taip pat ir pojūčiams bei vaizduotei) vystyti gali tikti žaidimas „stebuklingas maišelis“. Į jį pridėkite įvairių medžiagų, detalių - vaikas nemačiomis turi užčiupti vieną objektą ir jį detaliai apibūdinti (šiltas-šaltas, glotnus-šiurkštus ir pan.). Kalbą labai vysto įvairios greitakalbės, skaičiuotės. Galite „žaisti“ kaitaliodami tempą savo mylimoms dainelėms ir eilėraštukams.
Pagrindinė erdvė, kur vaikas ugdo savo socialumą - tai jo žaidimų erdvė, bendravimas su bendraamžiais. Išskiriami tam tikri kriterijai, leidžiantys įvertinti vaiko socialinę kompetenciją ir jo pasiruošimą mokyklai. Stebėkite vaiką ir atsakykite sau į šiuos klausimus: Ar jis dalyvauja bendruose žaidimuose? Gal jis žaidžia šalia kitų vaikų, bet vienas? O gal žaidžia išimtinai tik su vienu ar su dviem tais pačiais vaikais? Kokį vaidmenį vaikas užima - ar laukia, kol jį pakvies žaisti, lieka stebėtoju, ar pats imasi inicijuoti žaidimą?
Vaiko socialumą parodo ir tai, ar vaikas jaučiasi esąs grupės narys: pasako savo nuomonę, tačiau atsižvelgia ir į kitų norus, prašymus. Svarbu, ar Jūsų mažylis domisi greta esančiais vaikais, dalyvauja bendraamžių pokalbiuose, pažįsta grupės/kiemo vaikus, žino jų vardus? Ar bendradarbiauja su įvairaus amžiaus vaikais, ar tik su bendraamžiais? Šešiamečiui jau svarbu mokytis spręsti problemas. Stebėkite, ar vaikas bando tai daryti - kelia klausimus apie neaiškius ir nežinomus dalykus, aiškinasi, ieško informacijos, įsidėmi faktus, savaip analizuoja. Ar gali be suaugusiojo pagalbos pats išspręsti konfliktinę situaciją (ar bando tai daryti)? Ar sudėtingose situacijose (pvz., kai yra skriaudžiamas) kreipiasi pagalbos į suaugusįjį, o gal pagalbos prašo visais atvejais? Ar žino vieną kitą pagalbos draugui būdą?
Neatskiriama socialinės kompetencijos dalis yra vaiko emocinė kompetencija - gebėjimas suvokti save bei jausti kitus. Stebėkite, kaip vaikui sekasi įvardinti savo paties jausmus (aš pykstu, man liūdna), išreikšti juos ne tik žodžiais, bet ir mimika, tonu, elgesiu. Kaip jam sekasi atpažinti kitų jausmus, ketinimus jo atžvilgiu? Kiek gali toleruoti kitų emocijas? Ar vaiką kankina nerimas, baimės? Svarbu, kad vaikas džiaugtųsi savo laimėjimais ir pasitikėtų savo jėgomis. Stebėkite, kaip vaikas reaguoja į nesėkmes - ar po jų jis toliau stengiasi ir tęsia savo veiklą?
Pats geriausias vaiko mokymo būdas - jo įkvėpimas savo rodomu geru pavyzdžiu. Stebėkite, kaip elgiatės kiekviename žingsnyje: troleibuse, eilėje prie kasos, bendraudami su nepažįstamais žmonėmis. Sveikinkitės su kaimynais, persimeskite su jais vienu kitu maloniu žodžiu. Kartu su vaiku klijuokite suplyšusias knygutes, žiemą eikite į mišką lesinti paukštelių, maitinti žvėrelių - taip mokysite vaiką pasirūpinti silpnesniu, skiepysite žmogiškumą. Emocinę kompetenciją vystyti galite žaisdami tokį žaidimą: vienas veido išraiška stengiasi perteikti konkrečią emociją, kitas bando ją atspėti.
5-7 metų laikotarpis psichologine prasme siejamas su vaiko valios formavimusi. Sulaukus šio amžiaus atsiranda noras tikslingai veikti. Ryškėja orientacija ne tik į procesą, bet ir į rezultatą.
Motyvacija ir susikaupimas - du labai svarbūs gebėjimai, lemiantys vaiko pasiruošimą mokyklai bei mokymosi rezultatus. Pasikartosiu, kad fiziškai ir emociškai sveikas vaikas yra smalsus ir nori žaisti, sužinoti, atrasti, išbandyti kažką naujo. Ar vaikas noriai įsitraukia į naują jam veiklą? Ar žaisdamas, kurdamas vaikas stebi suaugusius žmones, stengiasi dėl jų reakcijos?
Motyvaciją labai stiprina veikla, kuri yra įdomi vaikui, atitinka jo vidinius poreikius bei įtraukia jį (jis turi kažką daryti dėl to, kad jam pačiam įdomu, o ne dėl suaugusiųjų reakcijos ar įvertinimo). Taip pat nepamirškite, kad niekas taip nemažina motyvacijos kaip neprasminga veikla. Tas galioja tiek suaugusiesiems, tiek vaikams.
Geresnių rezultatų duoda ne primygtinis siūlymas užsiimti kuo nors, bet vaiko „suintrigavimas“ (pavyzdžiui, be didelių kalbų pradėkite kažką daryti ir laukite, kol vaikas pats paklaus: „ką čia darai?“, „ar galiu prisijungti prie tavęs?“). Perdėtas entuziazmo žadinimas paprastai kuria priešingą efektą. Geriau jau kažko šiek tiek neduoti, nepasakyti iki galo, kad vaikui būtų palikta galimybė pačiam panorėti sužinoti, paprašyti, nei siūlyti per daug.
Atminkite - jei norite, kad vaikas kažką darytų, turite daryti tai ir pats. O jei dar norite, kad darbas teiktų vaikui teigiamų emocijų, jas pirmiausia turite išgyventi Jūs patys. Jeigu Jums yra kitaip, nesistebėkite, kodėl vaikas nenori kažko daryti ar daro nejausdamas pasitenkinimo.
žymės: #Vaiku
Panašus:
- Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
- Stalo žaidimai vaikams nuo 4 metų: geriausi pasirinkimai ir patarimai
- Žaidimai vaikams nuo 8 metų: lavinantys, smagūs ir įtraukiantys
- Arbatos Miegui Vaikams Sudėtis – Natūralūs Ingredientai Ramiam Ir Giliam Miegui
- Geltonas Šlapimas Nėštumo Metu: Svarbiausios Priežastys ir Būtini Patarimai