Auginti vaiką - tai kelionė, kupina džiaugsmo, atradimų ir… krizių. Taip, krizės - neišvengiama augimo dalis. Nuo garsiojo dvejų metų „ne!“ iki tyliai ištarto „nenoriu eiti į kiemą“ aštuonerių - kiekvienas amžiaus tarpsnis turi savų iššūkių.
Pirmiausia noriu pritarti, kad tokių laiškų ir kreipimųsi į psichologą bene daugiausiai. Kodėl? Todėl, kad staiga, visiškai netikėtai, pradeda vykti tikri „stebuklai“. Vaikas pakinta tiesiog akyse, o tai visus, net ir drąsiausius tėvus, gerokai įbaugina. Šioje šeimoje kilęs sąmyšis - toks pažįstamas daugumai šeimų, kad net miela skaityti.
Lieka tik iškilmingai pasveikinti: „Sveiki atvykę į tėvelių klubą!“ arba kitaip tariant - linksmybės prasideda. Žinoma, į galvą lenda visokios mintys apie tai, ką reikia „uždaryti į psichūškę“ - vaiką, o gal užsidaryti patiems. Tai iš tiesų sudėtingas metas. Bet šaunu tai, kad jūs susiduriate su vaiko asmenybės gimimu, argi tai ne nuostabu? Aišku, kad baisu, aišku, kad nežinia, kaip elgtis, tačiau net sunkiausiomis akimirkomis nepamirškime džiaugtis tuo, kas vyksta.
Kas Yra Trečiųjų Metų Krizė?
Na, o kaip atsiranda trečiųjų (daugeliui vaikų - ir antrųjų) metų krizė, paaiškinti ir lengva, ir sunku. Tokio amžiaus vaikai mažai gali papasakoti, kas vyksta jų vidiniame pasaulyje, tad lieka tik stebėti ir spėlioti. Taip stebėję ir prispėlioję mokslininkai bando aiškinti tai kaip vaiko „aš“ formavimąsi, arba atsiskyrimą nuo išorinio pasaulio. Yra manoma, kad iki antrųjų-trečiųjų gyvenimo metų vaikas išorinį pasaulį ir save suvokia kaip vientisą visumą.
Apie antruosius-trečiuosius metus vyksta sudėtingas atsiskyrimo nuo tėvų procesas - aš esu aš ir noriu būti nepriklausomas nuo tėvų (kartu norėčiau būti toks, kaip jie). Tai labai panaši krizė į paauglystės krizę - aš jau ne vaikas, tačiau nenoriu būti toks, kaip suaugusieji, noriu būti kitoks.
Kaip Pasireiškia Ši Krizė?
- Negatyvizmas: Tai pirmasis vaiko „aš“ pareiškimas. Vaikas atranda savo valią ir nori ją išbandyti - viskam sako „ne“, net jei prieš minutę pats to norėjo. Kodėl tai vyksta? Dvejų metų vaikas ima suvokti save kaip atskirą asmenybę, tačiau dar neturi pakankamai žodžių, kad išreikštų, ką jaučia.
- Užsispyrimas ir Savivaliavimas: Ką reiškia? Vaikas vis labiau išbando ribas, kyla daugiau konfliktų, dažnas žodis - „aš pats!“. Kodėl tai vyksta? Šiame amžiuje vaikas siekia kontrolės, bando suvokti, kiek gali paveikti aplinką ir žmones aplink save.
- Klausinėjimas ir Jautrumas: Ką reiškia? Vaikas pradeda daug klausinėti („kodėl dangus mėlynas?“, „kas yra mirtis?“), tampa jautresnis kritikoms, ieško taisyklių ir teisingumo. Kodėl tai vyksta? Smegenų vystymasis leidžia vaikui suprasti sudėtingesnius dalykus, bet emocinė brandą dar atsilieka.
- Uždarumas ir Nusivylimas: Ką reiškia? Vaikas gali tapti tylesnis, labiau susimąstęs. Atsiranda nenoras bendrauti su draugais, nusivylimas savimi, kartais net sakoma: „Nenoriu į mokyklą“, „Man nesiseka“. Kodėl tai vyksta? 7-8 metų vaikas pereina į naują mąstymo lygį - pradeda analizuoti, lyginti save su kitais, suprasti atsakomybę.
Dažnai vaikai protestuoja prieš tėvų valią - apsirengti, valgyti, miegoti pagal tėvų „užgaidas“ staiga pradeda atrodyti, kaip didžiausia grėsmė savarankiškam ir nepriklausomam „aš“. Jei nesipriešindamas priimsi tėvų valią, vadinasi, vis dar esi mažytis, priklausomas, bejėgis kūdikis.
Stebėdamas tėvus, vaikas primityviai, tačiau savo amžiuje labai logiškai mąsto „esi stiprus, jei to, ko užsimanei, reikalauji nenusileisdamas“ - taip jiems atrodo jūsų noras, kad jie rengtųsi tam tikrais drabužiais. Vaiko mąstymas dar negali suvokti, kad lauko šaltis ir drabužiai yra tiesiogiai susiję, labiau atrodo, kad tėvai įsigeidė, jog rengtumeis būtent tai.
Apibendrinant galima pasakyti, kad trečiųjų metų krizė stipriausiai pasireiškia dviem formomis - pasipriešinimu bet kokiems tėvų reikalavimams (vaiko logika - įgeidžiams) ir aktyviu siekiu, kad paties įgeidžiai būtų vykdomi. Vaiko požiūriu - tai labai konstruktyvus siekimas pritapti prie grupės ir tapti tokiu, kokie yra aplinkiniai.
Ar Visus Vaikus Ištinka Ši Krizė?
Krizės būdingos visiems vaikams, tačiau ne visi vaikai nori būti tokie, kaip suaugusieji, taip pat ne visi vaikai leidžia sau išreikšti kylančius jausmus ir norus. Pirmu atveju vaikas nemaištaus, nes ilgesnį laiką norės likti priklausomas nuo tėvų ir pasimėgauti mažo vaiko pozicija.
Antruoju atveju vaikui nesaugu arba baisu išreikšti kylančius jausmus. Tai gali atsitikti dėl kelių priežasčių. Viena iš jų - labai griežtas auklėjimas, kuriame bet koks pasipriešinimas gali sukelti skausmingas pasekmes, kita - labai aukšti lūkesčiai vaikui būti „geru“, ir vaikas, nenorėdamas nuvilti tėvų, neleidžia sau išreikšti kylančių jausmų.
Jei vaikas neišgyvena trečiųjų metų krizės, nepatarčiau labai džiūgauti. Vertėtų pasigilinti, kas vyksta su vaiku. Greičiausiai krizė vienu ar kitu būdu anksčiau ar vėliau „išlįs“. Šiai krizei tinka tie patys principai kaip ir paauglystės krizei. Ko gero girdėjote, kad paaugliai, kurie neišgyveno paauglystės krizės, išgyvena ją kur kas vėlesniame amžiuje - 25 metų ar net vyresni. Tas pats galioja trečiųjų metų krizei - geriau lai ji vyksta savo laiku.
Kada Trečiųjų Metų Krizė Baigiasi?
Krizės buvimas yra būtinas, tačiau jos intensyvumas ne būtinai turi būti labai didelis. Krizė paprastai per metus, gal kartais ir greičiau turėtų pasitraukti. Kartais, kaip mini tėvai, ji užsitęsia. Taip atsitinka todėl, kad įsitvirtina kai kurie klaidingi elgesio modeliai. Krizė iš tiesų jau būna praėjusi, tačiau vaikui reikia pagalbos.
Kaip Tėvams Elgtis Per Isterijos Priepuolius?
Visų pirma krizės metu reikia reaguoti ne į priepuolius, o užsiimti „prevencija“. Tai reiškia, kad turime padėti vaikui neskausmingai įsilieti į „didelių žmonių“ grupę ir rasti joje vertingą poziciją. Šiuo metu vaikas priima ir teisingas, ir klaidingas išvadas apie pasaulį ir aplinką. Tarkim, vaikas mano, jog jūs įsigeidėte, kad jis būtinai valgytų 15 valandą, o jis nenori.
Patarimai Tėvams:
- Leiskite Pasirinkti: Tačiau jei leisite vaikui PASIRINKTI, tai reiškia leisti nevalgyti, tačiau (!) perspėsite, kad kitas valgis - tik per vakarienę (ir jokių užkandžių), vaikas patirs pasekmes ir supras, kad jam pačiam naudinga pavalgyti tuomet, kai maistas pateiktas.
- Įvertinkite Reikalavimus: Kitas dalykas - visada pasitikrinkite, ar tai, ko reikalaujate iš vaiko, iš tiesų reikalinga, ar tik šiaip norite, kad taip būtų. Pavyzdžiui, ar tikrai būtina, kad jis rengtųsi vieną ar kitą drabužėlį? Juk nieko neatsitiks, jei aprengsite ta palaidine, kokios jis pats nori.
- Suteikite Alternatyvas: Trečias dalykas - visada leiskite vaikui rinktis. Ne per daug alternatyvų - visada turi būti ribos. Mažam vaikui gali būti sunku pasirinkti iš daugelio dalykų. Pasiūlykite porą trejetą.
- Venkite „Aš Tau Sakiau“: NIEKADA nesakykite „aš tau sakiau“, kai atsitinka taip, kaip sakėte, kad atsitiks.
- Būkite Ramūs: Kai vaikas reikalauja nereikalingų dalykų, paklauskite savęs, ar tai jo poreikis, ar įgeidis. Jeigu įgeidis - neprivalote jo tenkinti. Stenkitės išlikti ramūs, pasakykite „ne“.
Žinoma, pykčio protrūkio metu nebūtų paprasta apie tai galvoti, bet vėliau, kai vaikas ir jūs patys nurimsite, pabandykite pažvelgti į tai, kas vyko, plačiau. Kaip jums atrodo dabar, kodėl tas pykčio protrūkis įvyko? Ar buvo galima jo išvengti? Ar patys galėjote elgtis kitaip?
Dažniausiai Užduodami Klausimai
Ar padės bausmės, mušimas, ko nors neleidimas - juk tokiems vaikams ne kažin ką paaiškinsi…?
Mušimas padės nutildyti vaiką, nes vaikas jūsų bijos. Ko nors neleidimas - daugiau skamba kaip bausmė. Tačiau jis gali būti taikomas, kaip loginė pasekmė. Loginės pasekmės nuo natūralių skiriasi tuo, kad natūralioje pasekmėje jūs galite visiškai atsitraukti ir leisti vaikui pajausti savo elgesio pasekmes, tuo tarpu loginė pasekmė - kai jūs „suorganizuojate“ pasekmes. Jei kovosite su vaiku, nesitikėkite, kad jis baigs kovą pirmas, nebent jausis sužlugdytas - bet nejau to siekiate?
Ar yra atvejų, kai nuo tokių isterijų skiriami raminamieji vaistai?
Raminamieji vaistai skiriami nuo įvairaus pobūdžio stresinių išgyvenimų. Krizė pati savaime išprovokuoja stresą. Jei nueisite pas gydytoją, jis jums skirs vaistų, nes gydytojai gydo vaistais, jei nueisite pas psichologą, jis jums padės susitvarkyti kitais metodais, nes psichologai vaistais negydo.
O gal raminamuosius gerti tėvams?
Tai šmaikšti, tačiau labai protinga mintis. Jei jau galvojate apie raminamuosius, protingiausia būtų jų gerti patiems, taip sumažinsite savo įtampą ir kur kas konstruktyviau įveiksite sudėtingas auklėjimo situacijas. Vaiko įtampa tiesiogiai priklauso nuo jūsų jausmų ir veiksmų, tad šiuo atveju galite „už vaiką“ vaistus gerti patys.
Ar tai krizei turi įtakos aplinkybės - lanko ar nelanko darželio, yra hiperaktyvus ar flegmatiškas, berniukas ar mergaitė ir pan.?
Labiau tikėtina, kad aktyvūs vaikai aktyviau reiškia visas emocijas. Jei vaikas flegmatiškas, daugiau šansų, kad jo pasipriešinimas tėvams bus nuosaikesnis. Ko gero, šeimose, kuriose drąsiai reiškiamos emocijos, vaikas irgi jausis drąsiai išreikšdamas savąsias.
Dėl darželio lankymo ar nelankymo būtų labai sunku prognozuoti. Jei vaikas lepinamas, o tai nebūtinai susiję su darželio lankymu, jo krizė užsitęs, nes būsite daug labiau linkę vykdyti vaiko įgeidžius ir jums bus sudėtingiau nubrėžti priimtino elgesio ribas. Atminkite, kad ribos būtinos, nes jos padeda vaikui jaustis ramesniam ir saugesniam, nors jų įvedimui pats vaikas ir priešinsis.
Ar vaikai, išgyvenę dramatišką trečiųjų metų krizę, ir paskui kentės nuo krizių, pavyzdžiui, paauglystės?
Kaip sakiau, paauglystę išgyvena visi, vieni - savo laiku, kiti - vėliau. Trečiųjų metų krizės įtaka labai svarbi vaiko asmenybei ir elgesiui su kitais formuotis. Lemiama reikšmė čia tenka ne vaiko emocijų ar elgesio išraiškos stiprumui, o tėvų reakcijai.
Jei sugebėsite visi kartu ištverti nesutarimus, aktyviai ieškosite būdų sutarti, bandysite suprasti vaiko logiką, padėsite jam elgtis pagarbiai su aplinkiniais, padėsite vaikui šio sudėtingo periodo metu išlaikyti stiprų savęs vertinimą - ši krizė atneš daugiau naudos nei bėdos. Noriu priminti, kad vaiko savęs vertinimas neauga kartu su tenkinamų jo įgeidžių kiekiu, veikiau atvirkščiai - kuo daugiau įgeidžių tenkinsite, tuo vaikas taps labiau priklausomas nuo kitų - juk įgeidžius tenkina ne jis pats, juk problemas sprendžia ne jis pats, o tai reiškia, kad jis nuvertina savo gebėjimą susidoroti su gyvenimo problemomis be kitų pagalbos - tai žemo savęs vertinimo išraiška.
žymės: #Vaiko
Panašus:
- Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
- Stalo žaidimai vaikams nuo 4 metų: geriausi pasirinkimai ir patarimai
- Žaidimai vaikams nuo 8 metų: lavinantys, smagūs ir įtraukiantys
- Skubios Pagalbos Kontraceptinės Tabletės Po Lytinio Akto – Veiksmingiausi Pavadinimai ir Vartojimo Patarimai
- Šilti ir Stilingi Megzti Batukai Kūdikams – Tobuli Pirmieji Apavai Jūsų Mažyliui!