Viduriavimas (diarėja) tai tuštinimosi sutrikimas, kuriam būdingas dažnas (daugiau nei 3 kartus per dieną) tuštinimasis skystomis, vandeningomis išmatomis. Pradėjęs viduriuoti vaikas sukelia paniką namuose, tad kyla klausimas, ar jau lėkti į ligoninę, ar dar galima palaukti ir bandyti patiems padėti vaikui?
Viduriavimą gali išprovokuoti įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, netinkama mityba, žarnyno infekcija, alergija maistui ar virškinimo trakto ligos. Dėl nepakankamai susiformavusios virškinamojo trakto barjerinės funkcijos bei dažnesnio kontakto su infekcijų sukėlėjais, dažniau linkę viduriuoti maži vaikai, taip pat lankantys darželį. Viduriavimas pavojingas tuo, kad iš organizmo pasišalina per daug skysčių ir druskų, sutrinka normali žarnyno mikroorganizmų pusiausvyra. Viduriavimai pagal priežastis skirstomi į dvi stambias grupes: infekciniai ir neinfekciniai.
Vaikų viduriavimo priežastys
Vaikų viduriavimo atsiradimo priežasčių yra daug - pagrindinės yra virusinės ir bakterinės infekcijos. Virusines infekcijas dažniausiai sukelia norovirusas arba rotavirusas. Norovirusas plinta per užterštą maistą, vandenį ir paviršius arba nuo virusu užsikrėtusių žmonių. O rotavirusinę infekciją sukelia rotavirusai. Šia infekcija dažniausiai suserga kūdikiai ir vaikai. Ja gali būti užsikrečiama oraliniu - fekaliniu būdu.
Sunkų vaiko viduriavimą taip pat gali sukelti ir bakterinės infekcijos, pavyzdžiui šigelės - ši bakterija gali būti perduodama per rankas, vandenį ar maisto produktus. Taip pat bakterinę infekciją gali sukelti salmonelės ar kampilobakterijos. Kita dažna vaiko viduriavimo priežastis gali būti helmintozė (parazitų infekcija). Parazitines infekcijas sukelia parazitai, tokie kaip Giardia lamblia arba kriptosporidijos, dažnai perduodamos per užterštą vandenį, maistą arba per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiu žmogumi.
Vaikų ir kūdikių viduriavimas gali būti ir neinfekcinis. Tokį viduriavimą gali sukelti daugybė priežasčių, pavyzdžiui, stresas, disbiozė, prasta mityba, neprinokusių daržovių ir vaisių vartojimas, laktozės netoleravimas, dirgliosios žarnos sindromas, celiakija (glitimo netoleravimas), uždegiminės žarnyno ligos, pavyzdžiui, opinis kolitas (storosios žarnos gleivinės uždegimas) ar nepageidaujama reakcija į vaistą, kuomet sutrikdoma natūrali bakterijų pusiausvyrą žarnyne. Be to, žarnyno funkcijos sutrikimas ir viduriavimas gali atsirasti dėl mitybos pasikeitimo.
Pavyzdžiui, jei žindymo metu, teko mamos pieną pakeisti mišiniu. Toks dietos pasikeitimas gali sukelti viduriavimą, tačiau tai laikina ir praeina pakankamai greitai. Paprastai pakanka kelių dienų. Kitas galimas variantas - naujų produktų ir papildomo maisto įvedimas. Tačiau šiuo atveju viduriavimas gali būti arba natūrali reakcija į naujus produktus arba alerginė reakcija. Tad reikia atkreipti dėmesį ar viduriavimas vartojant tam tikrus maisto produktus nesikartoja.
Vyresniems vaikams viduriavimas gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių. Pavyzdžiui, suvalgius daug netinkamo maisto. Viduriavimas gali pasireikšti jei vaikas suvalgė daug saldumynų, kepto ar riebaus maisto. Tokiu atveju viduriavimas dažniausiai greitai praeina ir nereikalauja specialaus gydymo. Tačiau stebėti vaiko būklę būtina, kad išvengti dehidratacijos. - susijaudinimas, baimė, nervinė įtampa (vyresniems vaikams).
Viduriavimo simptomai
Viduriavimo simptomai gali būti skirtingi, priklausomai nuo viduriavimo priežasties, tačiau dažniausiai pasireiškia šie:
- Viduriavimas kas 2 valandas ar dažniau
- Vandeningos išmatos
- Bendras negalavimas ir silpnumas
- Pykinimas
- Pilvo skausmai
- Apetito praradimas
- Kraujas išmatose
- Karščiavimas
- Irzlumas
- Pilvo pūtimas
Viduriuojantis vaikas tampa irzlus, neramus, netenka apetito, gali vemti, karščiuoti. Gydytojas viduriavimą diagnozuoja išsiaiškinęs tuštinimosi dažnį, išmatų pobūdį.
Kada kreiptis į gydytoją?
Vaikams, ypač mažiems, viduriavimas gali sukelti dehidrataciją. Tad pasitarkite su gydytoju, jei jūsų vaikas viduriuoja ilgiau nei 24 valandas ir būklė negerėja, arba jei jūsų vaikui pasireiškia dehidratacijos požymių. Taip pat kreiptis į gydytoją reikėtų jei vaikas stipriai karščiuoja (temperatūra aukštesnė nei 38,5 ° C), jei vaikas gausiai vemia, jei išmatos juodos spalvos arba jei pastebėjote, kad išmatose yra kraujo. Taip pat jei vaikas atrodo vangus, mieguistas ar irzlus.
Vaikų viduriavimo gydymas
Suaugusiems nuo viduriavimo dažniausiai skiriami preparatai nuo viduriavimo, tačiau vaikų viduriavimas turi būti gydomas kiek kitaip, nei suaugusiųjų, kadangi vaikams vartoti viduriavimą stabdančių preparatų, tokių kaip Loperamide ar Imodium, nerekomenduojama. Tačiau vaikui nuo viduriavimo galima duoti Catidral. Šie milteliai naudojami esant ūminiam ar lėtiniam viduriavimui ir su virškinamojo trakto ligomis susijusiems skausmingiems simptomams sumažinti. Diosmektitas esantis preparato sudėtyje naudingas esant viduriavimui, o elektrolitai ir gliukozė padeda išvengti dehidratacijos.
Lengvai viduriuojančiam vaikui galima taikyti tausojančią dietą, žindomam - vis dažniau pasiūlyti mamos pieno, tačiau siekiant išvengti komplikacijų svarbiausia - sustabdyti viduriavimą ir atstatyti netektų skysčių bei elektrolitų kiekį. Žinoma, netektų skysčių vaikui atstatymas reikalauja iš tėvų daug pastangų. Sergantis vaikas nenori nei gerti, nei valgyti. Tačiau tiesiog laukti, kol mažasis pasveiks ir pats paprašys atsigerti, nevalia.
Pagrindiniai gydymo principai turi būti gausaus viduriavimo stabdymas bei skysčių ir rūgščių šarmų balanso koregavimas specialių peroralinės rehidracijos tirpalų pagalba. Skysčius reikia girdyti nedideliais kiekiais, geriausia po 5-10 ml kas 2-3 minutes. Skysčius vaikui galima sugirdyti ir arbatiniu šaukšteliu ar pipete. Deja, paprastas vanduo esant gausesniam viduriavimui ir ryškėjant dehidracijai netinka - jame nėra pakankamai druskos, todėl iš ląstelių pašalina mineralus ir mažina maistinių medžiagų pasisavinimą.
Pagrindinis ūmaus viduriavimo gydymo metodas - geriamoji rehidracinė terapija sumažinto osmoliariškumo tirpalais, kurie efektyviai mažina viduriavimą, vėmimą ir intraveninių skysčių poreikį. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad ne tik atitinkami rehidraciniai skysčiai turi būti parenkami viduriuojančiam vaikui. Svarbu, esant gausiam viduriavimui, vartoti ir diosmektito preparatus, kurie padengia gleivinę ir apsaugo ją padidindami gleivinės atsparumą bei surišdami bakterijas, virusus ir toksinus.
Nustatyta, kad diosmektitas sudaro plastišką klampią plėvelę, kuri tiesiogiai padengia žarnyno gleivinę ir padidina jos atsparumą gleivinę žalojantiems veiksniams. Tačiau vėlgi susiduriama su nemenku iššūkiu, kaip ir rehidraciniai skysčiai, taip ir diosmektito preparatai yra sunkiai įveikiamas iššūkis mažylio skonio suvokimui. Todėl labai džiugu, kad pagaliau gydytojai gali pasiūlyti naują preparatą Catidral, į kurio sudėtį įeina ir diosmektitas, ir visi reikalingi elektrolitai bei gliukozė.
Taigi, viena pakuotė namuose, o sprendžiamos problemos dvi - sustabdomas viduriavimas ir atstatoma normali skysčių ir druskų pusiausvyra. O kadangi jį gali vartoti visi: kūdikiai nuo 1 mėnesio amžiaus, vaikai ir suaugę, Catidral būtinai turėtų apsigyventi visų namų vaistinėlėse. Be to, jis yra skanus ir priimtinesnis vaikams, nes pasižymi vanilės skoniu. Vyresniems kaip 2 metų vaikams per pirmąsias tris dienas galima vartoti iki 4 paketėlių per parą. Toliau reikia naudoti perpus mažesnę dozę tol, kol viduriavimas visiškai išnyks. Catidral negalima naudoti ilgiau nei penkias dienas iš eilės.
Rehidratacija
Pagrindinė viduriavimo komplikacija yra dehidratacija. Kūnas netenka daug skysčių kartu su vandeningomis išmatomis. Tuomet sutrinka elektrolitų bei vandens pusiausvyra. Tad svarbiausia viduriavimo gydymo dalis yra dehidratacijos prevencija. Labai svarbu, kad vaikas gertų pakankamai skysčių. Tai gali būti vanduo arba specialūs rehidratacijos tirpalai.
Gydant viduriavimą, svarbiausia atstatyti netektą skysčių ir druskų kiekį. Tam naudojami specialūs geriami tirpalai (gastrolitas, rehidronas). Dauguma vaikų, sergančių viduriavimu, sėkmingai gydomi skysčiais, duodamais per burną. Lašinės skysčių infuzijos skiriamos tik tuo atveju, jei vaikas visiškai negeria, daug vemia arba pasireiškia stipri dehidratacija.
Jei vaikas ne tik viduriuoja, bet ir vemia ir dėl to bijo gerti skysčius, tuomet reikia girdyti jį pamažu. Iš pradžių skysčių reikia duoti mažais kiekiais, bet dažnai. Galite kas 5 minutes duoti po vieną arbatinį šaukštelį. Jei vaikas nevemia, kiekį palaipsniui galima didinti.
Tinkama dieta
Be skysčių būtina ir tinkama mityba. Speciali dieta gali sumažinti virškinamojo trakto apkrovą. Maitinti vaiką reikėtų dažnai, tačiau mažomis porcijomis. Tačiau jei veikas visiškai neturi apetito, nereikia jo versti valgyti. Šiuo atveju svarbiau palaikyti tinkamą skysčių ir elektrolitų balansą.
Valgyti galima virtas daržoves ir vaisius, džiovintus vaisius, sriubas, įvairias košes (ryžiai, soros, grikiai), vaisių ir daržovių tyres (obuolių ir kitos) bei džiuvesėlius, o gerti galima kompotus, negazuotą mineralinį vandenį bei sultinius iš liesos mėsos, žuvies ir daržovių. Rekomenduojama apriboti maisto produktus, kurie dirgina žarnyno gleivinę, skatina motoriką, rūgimo ir dujų susidarymo procesus. Tai rūkyta mėsa, marinatai, marinuoti agurkai, riebus maistas, keptas maistas, prieskoniai, druska, gazuoti gėrimai, šokoladas.
Sergančiam vaikui rekomenduojama neduoti riebaus, sūraus, saldaus maisto, riboti pieno produktus.
Probiotikai
Probiotikai - skiriami žarnyno mikroflorai normalizuoti po to, kai jos veiklą sutrikdo bakterijos, virusai ar toksinai. Jie taip pat gali padėti sumažinti infekcinio viduriavimo trukmę ir sunkumą. Skiriami ir preparatai normaliai žarnyno mikroflorai atstatyti (eubiotikai).
Anot vaikų gydytojos gastroenterologės doc. dr. „Probiotikų priešuždegiminis efektas pasireiškia greičiau, jei jų pradedama vartoti viduriavimo pradžioje. Klinikinių tyrimų duomenimis, vaikams probiotikai (Lactobacillus reuteri Protectis, Lactobacillus GG, Saccharomyces boulardi ir kt.) sutrumpina viduriavimo trukmę daugiau kaip viena para, todėl jų vartojimas yra racionalus ir pagrįstas. Probiotikų skiriama bet kokio viduriavimo metu, net nežinant priežasties, nes tai nėra vaistai, o tam tikrose situacijose (virusiniai viduriavimai) įrodyta, kad pasižymi labai teigiamu priešuždegiminiu poveikiu“.
Kaip išvengti viduriavimo?
Laikydamiesi tam tikrų taisyklių, galite sumažinti vaiko viduriavimo tikimybę.
- Higiena. Svarbu išmokyti vaiką visada nusiplauti rankas prieš valgį, po tualeto, grįžus iš lauko ar po žaidimų su kitais vaikais. Kadangi nešvarios rankos yra pagrindinė priežastis, kodėl virusai ir kenksmingos bakterijos patenka į skrandį. Tad pasirūpinkite, kad vaikas negraužtų nagų, nečiulptų pirštų ir neliestų maisto nešvariomis rankomis.
- Nuplaukite vaisius ir daržoves prieš pat valgydami. Iš anksto nuplautas daržoves ir vaisius reikia laikyti uždarame inde, tačiau prieš duodami vaikui geriau juos nuplaukite dar kartą, po tekančiu vandeniu.
- Indų švara. Kruopščiai plaukite visus virtuvės reikmenis ir naudokite atskirus peilius bei pjaustymo lenteles mėsai, žuviai, daržovėms ir duonai. Maisto gaminimo zona taip pat visada turi būti švari.
- Įsitikinkite, kad maistas šviežias. Niekada neduokite vaikui maisto produktų, kurių galiojimo laikas pasibaigęs ar jei jie atrodo įtartinai. Be to, svarbu duoti vaikui tik termiškai apdorotus maisto produktus.
- Bendravimas su gyvūnais. Vaikas turėtų žinoti, kad glostyti katę ar šunį gatvėje nėra saugu, o po to reikia būtinai tinkamai nusiplauti rankas. Be to, įrenkite naminių gyvūnėlių maitinimo vietą toliau nuo šeimos stalo.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
- Stalo žaidimai vaikams nuo 4 metų: geriausi pasirinkimai ir patarimai
- Žaidimai vaikams nuo 8 metų: lavinantys, smagūs ir įtraukiantys
- 5 metu vaiko spaudimas: norma ir nukrypimai
- Naujagimių Hipoglikemija: Kaip Atpažinti Ir Efektyviai Gydyti Savo Kūdikių Hipoglikemiją!
- Skubios pirmosios pagalbos patarimai: ką daryti, jei vaikas susitrenkė galvą?