Vaikų raida yra sudėtingas ir individualus procesas. Pasak Piaget, yra keturios pagrindinės intelekto vystymosi stadijos: sensomotorinė, priešoperacinė (pastaroji buvo išskirta dar į intuicijos), konkrečių operacijos ir formalių operacijų. Kiekviena stadija turi vaikų amžiaus tarpsnį. Pirmoji, sensomotorinė, prasideda nuo gimimo iki 2 metų. Antroji, priešoperacinė fazė apima laikotarpį nuo 2 iki 4 metų, tačiau kaip minėjau anksčiau antroji stadija yra išskiriama. Tai vyresnio amžiaus vaikai nuo 4 iki 7 metų atsiranda intuicijos fazėje. Vykdant tyrimą buvo pasirinktas vaikas nuo penkerių iki šešerių metukų amžiaus. Šiam amžiui priskiriama antroji, priešoperacinė stadija intuicinė fazė.
Intelektinis Vystymasis
Šioje fazėje vaikai daro išvadas, remdamiesi neaiškiais įspūdžiais ir percepciniais sprendimais, kurie neišreiškiami žodžiais. Jie pamažu sudaro pagrindą logiškesniam, racionalesniam supratimui. Supratimas be žodžių - t.y. be simbolių tarpininkavimo - dažnai nulemia vaikų neteisingą įvykių ir juos supančią pasaulio santvarka. Kuo svarbesnė darosi kalba, tuo daugiau atsiranda tarpiškumo.
- Pradeda suprasti tvermės dėsnį, t.y. suvokti, kad kiekis nekinta, jei keičiasi forma ar dalių, į kurias skirstoma, skaičius.
- Vaikai pradeda suprasti masės tvermę, sulaukę maždaug 5 metų. Tačiau dar metus ar dvėjus jis dar negali naudotis šia sąvoka.
- Intuicijos fazėje vaikas gali suskirstyti daigtus į klases ar kategoijas, įžvelgti ryšius tarp jų, suprasti skaičiaus sąvoką.
Dar pabrėšiu jog šio amžiaus tarpsnio metu vaikas aiškiai suvokia save kaip berniuką ar mergaitę. A. Vingras, A. Vingrienė teigia, kad lytinės priklausomybės suvokimas yra pirmasis ir svarbiausias lytinės brandos elementas.
Fizinis Vystymasis
Ir jog šio laikotarpio fizinio vystymosi vektorius daugiau nukreiptas į smulkiąją motoriką, tikslingą manipuliaciją rankomis. Tarptautinė psichologijos enciklopedija nurodo, kad 5m. Stambiosios motorikos srityje 4 - 6 m. vaikas daug ir koordinuotai juda. Jam reikia daug erdvės fizinei veiklai. Nees - Delaval (2000) pažymi, kad vėlyvasis ikimokyklynukas daro didelius šuolius ir kiek gali dažniau mokosi išlaikyti savo pusiausvyrą, išbalansuoti. Jis sugeba lakstyti laiptais aukštyn žemyn, važinėti dviačiu, plaukti. Vaikystės metu nevų sistema greitai auga iki 6 metų. 5 - 6 m. vaiko galvos smegenys sudaro 90 proc.
Kalbos Raida
Pastaraisiais metais kalbos sutrikimų vis daugėja, nes dėl įtempto gyvenimo tempo vaikai yra kiek pamirštami, nekreipiama dėmesio į jų sutrikusią kalbos raidą. „Asmens sveikatos klinikos“ (VŠĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras), teikiančios kompleksines vaiko raidos sutrikimo diagnostikos ir pagalbos paslaugas, logoterapeutė Irena Stankuvienė pasakoja, kaip atpažinti vaiko kalbos raidos sutrikimus ir neuždelsti su jų diagnostika bei korekciniu darbu.
Kalbos Sutrikimų Priežastys
Pasak logoterapeutės, kalbos sutrikimų esti labai įvairių ir juos dažniausiai lemia kompleksinės priežastys, galinčios atsirasti tiek vaisiui dar esant gimdoje, tiek vėlesniais metais. „Kalbos centrai formuojasi trečią-ketvirtą nėštumo mėnesį. Jų raidai sukliudyti gali vaisiaus centrinės nervų sistemos ar galvos smegenų pažeidimai, galintys kilti dėl mamos persirgtos infekcinės ligos, traumos, apsinuodijimo, vaistų, alkoholio, narkotikų vartojimo. Gimdymui užsitęsus daugiau nei 18 valandų ar pagimdžius itin greitai, iki valandos, deguonies stygius gali paveikti naujagimio kalbos raidą“, - sako logoterapeutė I. Stankuvienė. Pirmaisiais vaiko metais persirgtos ligos, jų komplikacijos gali paveikti kalbą. Pvz., jei pirmąjį pusmetį vaikui yra nustatomas raumenų tonuso sutrikimas, jis yra glebus, nenoriai sėdasi, tai greičiausiai ir jo artikuliacinis aparatas - liežuvis, apatinis žandikaulis, minkštasis gomurys - bus pasyvūs, lūpos - nejudrios.
Be to, I. Stankuvienė atkreipia dėmesį, kad tam tikrais atvejais pas logoterapeutus vaikus atvedantys tėvai prisipažįsta, kad su jais mažai kalbėjosi, bendravo ir vaikas valandų valandas leisdavo prie televizoriaus ar kompiuterio. „Jokios įdomios pažintinės laidos ar lavinamieji žaidimai neatstoja gyvo bendravimo. Dvimetinukai, kasdien dvi dar daugiau valandų sėdintys prie ekranų, patiria nuolatinę įtampą. To padariniai - skurdesnė kalba, šlubuojantis elgesys, sunkumai sukaupiant dėmesį, įsitraukiant į darbą. Netgi logoterapeutams su jais dirbti sudėtingiau - jie nesiklauso, laksto kabinete, griebia visus žaislus iš eilės“, - sako „Asmens sveikatos klinikos“ specialistė. Logoterapeutė atkreipia dėmesį, kad sunkumų dažniau gali kilti ir emigrantų šeimose, kai dar nekalbantis arba tik pradedantis kalbėti vaikas patenka į svetimą kalbinę aplinką ir sutrinka jo natūralus gimtosios kalbos vystymasis. Tokiu atveju pastebėjus vėluojančią kalbos raidą patariama šeimoje kalbėti tik viena kalba.
Kada kreiptis į logoterapeutą?
„Asmens sveikatos klinikos“ specialistė pataria į logoterapeutą kreiptis jei:
- Su vienerių metų vaiku nėra kalbinio bendravimo (nors garsais);
- 1,2 - 1,5 metų vaikas netaria nė vieno žodžio, nereaguoja į žodinius prašymus, visiškai ar iš dalies nesupranta į jį nukreiptos kalbos, kalba „sava“, aplinkiniams nesuprantama kalba;
- 2 metų vaikas netaria trumpų frazių;
- 3-5 metų vaikas netaisyklingai taria garsus, jo žodynas siauras, jam sunku rišliai kalbėti, pasakoti, jis kalba labai greitai, savo mintis reiškia paskubomis, kalbėdamas kartoja skiemenis, garsus;
- Ikimokyklinio bei mokyklinio amžiaus vaikas netaisyklingai taria garsus, painioja juos kalbėdamas, nepakankamai išsivysčiusi smulkioji motorika, sunkiai sukaupia dėmesį, nesidomi skaičiais, raidėmis, nesiorientuoja, kur yra lapo viršus, apačia, vidurys, sunkiai rašo ar skaito.
Logoterapeutė tėvams, auginantiems 3-5 metų amžiaus vaikus, pataria jų kalbą patikrinti ir profilaktiškai, nes šiuo raidos periodu daug vaikų garsus taria netaisyklingai.
Skaitymo Skatinimas
Lina Sergejevienė, mokslo ir menų mokyklos „Taškius“ pagrindinio ugdymo vadovė, pabrėžia, kad tėvų užduotis yra padėti atrasti įdomią, aktualią vaikui knygą, kurią jis pats norėtų paskaityti. „Gali užtrukti, kol tėvai kartu su vaiku ras būtent tą knygą, kuri bus tarsi ledlaužis į skaitymo pasaulį. Taigi vertėtų kalbėtis su vaiku, aiškintis, kokia tema jam įdomi, apie ką jis norėtų daugiau sužinoti. Kartu su vaiku eiti į biblioteką ar knygyną, vartyti knygas, susipažinti su leidiniais ir pan.“, - detalizuoja L. Sergejevienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad klaidinga galvoti, jog tėvų vaikystės knygos bus aktualios ir jų vaikams. Taigi nereikėtų atžalų versti skaityti knygų apie indėnus, kai vaikai dairosi šių dienų aktualijas nagrinėjančių kūrinių.
Kasdienis Ritualas
Kai vaikas suranda sau patinkančią knygą, tuomet reikia susitarti, kada ir kiek laiko vaikas kasdien skirs skaitymui. L. Sergejevienė rekomenduoja pradėti skaityti trumpais intervalais, pvz., 30 min. prieš miegą, kad skaitymas nebūtų varginantis procesas. Geriau skaityti dažniau po truputį nei retai ir ilgai, todėl svarbu skaityti kiekvieną dieną.
„Jeigu vaikas dar nenori pats skaityti, tada tėvai galėtų supažindinti atžalą su knygų pasauliu. Priklausomai nuo vaiko amžiaus, iš pradžių galima knygą kartu su vaiku pavartyti, apžiūrėti paveikslėlius ir iliustracijas, aptarti, ką vaikas mato, kokios asociacijos jam kyla, ir tik tada pradėti skaityti vaikui“, - paaiškina L. Sergejevienė.
Skaitymas galėtų būti malonus tėvų ir vaiko ritualas. Iš pradžių tėvai paskaito vaikui, vėliau vaikas jau gali garsiai skaityti knygą tėvams. Jeigu norisi, galima skaityti pakaitomis - vieną pastraipą perskaito vaikas, kitą - suaugusysis.
Bendraukite
Dar vienas svarbus aspektas, ugdant vaikų įprotį skaityti - pokalbiai apie perskaitytas knygas. L. Sergejevienė skatina tėvus nuolat domėtis, ką po kiekvieno skaitymo valandėlės vaikas naujo sužinojo, kokius jausmus sukėlė knygoje aprašomi įvykiai, kokie herojai patiko labiausiai. „Skaitymo aptarimai padeda geriau suprasti, kokios knygos patinka vaikui, kuo jis domisi, į kokius klausimus ieško atsakymų. Geriau pažįstant vaiką, tėvams bus lengviau ir ateityje pasiūlyti knygas, kurios būtų aktualios ir sudomintų vaiką“, - sako L. Sergejevienė.
Pavyzdys Užkrečia
Vaikai yra tėvų elgsenos veidrodis. Todėl sunkiai tikėtina, kad vaikas mielai ims knygą į rankas, kai namuose tėvai iš rankų nepaleidžia planšetės ar telefono. „Tėvų komunikacija neturėtų skirtis nuo elgesio. Kitaip tariant, jei skatiname vaikus skaityti, tą turime ir patys daryti. Kai vaikas jau geba savarankiškai skaityti, tuomet galima kartu kurti skaityto ritualą. Kasdien valandą susėsti ir skaityti: tėvai savo knygas, vaikas - savo. Vėliau pasikalbėti apie skaitytą kūrinį“, - sukonkretina L. Sergejevienė.
Skaitymas Pagal Amžių
Kai skaitoma 0-3 metų vaikams: Ankstyvajam skaitymui naudingiausi paprasti, bet daugiareikšmiai pasakojimai su daug paveikslėlių, prie kurių galima grįžti daug kartų, atpažinti, plėtoti prasmes. Tokių pasakojimų vaikui nenusibosta klausytis. Kad vaikas pamėgtų skaitymą, taptų aktyviu skaitytoju, jo aplinkoje pirmiausia turi būti knygų, jos turi būti skaitomos, mėgstamos. Manoma, kad būtent skaitant su vaiku iki dvejų metų formuojasi įpročio skaityti pagrindai. Tokio amžiaus vaikai knyga domisi kaip žaislu, daiktu, todėl skaitymas su jais dažnai panašus tiesiog į malonų buvimą drauge, žaidimą. Ankstyvojo skaitymo nauda bene labiausiai siejama su vaiko kalbos ir pažintinių gebėjimų raida, todėl vaikui ne tik naudinga, bet tiesiog būtina girdėti tėvų balsą, kalbą, jausti jos ritmą. Skaitykime išraiškingai, su intonacijomis, keisdami kalbos tempą, balsą. Pamėgdžiokime gyvūnų balsus.
Kai skaitome su 4-6 metų vaikais: Tai laikas, kai vaikui viskas tampa įdomu, jis nuolat klausinėja, nori sužinoti atsakymus į netikėčiausius klausimus. Yra tikrai nemažai knygų, kurios gali padėti atsakyti į pačius įvairiausius „kodėl“, ir daug dalykų galima išsiaiškinti ir sužinoti būtent skaitant knygas. Šiuo laiku labai svarbu jau ne tik balsu skaityti knygas, žiūrėti paveikslėlius, bet ir įtraukti vaiką klausimais jį kviečiant knygoje ieškoti panašių ir skirtingų objektų, padėti skaičiuoti, surasti, kiek tokių pačių daiktų ar detalių yra viename puslapyje. Taigi šiuo laikotarpiu tinka visos knygos, su kuriomis galima ką nors nuveikti. Su paaugusiu vaiku jau galima nuvykti į knygyną ar biblioteką ir leisti jam pačiam išsirinkti patikusias knygas.
Kai skaito 7-10 metų vaikas: Pradėję eiti į mokyklą vaikai yra daugiausia skaitanti amžiaus grupė, o skaitymas jiems tampa absoliučiai natūralia veikla. Ir tai būtent tas laikas, kai formuojasi skaitymo kaip malonumo suvokimas. Tai laikas, kai labai svarbu atrasti tą savo knygą. Nesvarbu, ar ji apie fantastines būtybes, ar apie gyvūnėlius, ar apie nuotykius - svarbu, kad tokia knyga atsirastų ir taptų lūžio tašku, nuo kurio ir pradedama su džiaugsmu savarankiškai skaityti. Taip formuojasi ir yra stiprinamos smegenų jungtys, kurios mums signalizuoja, kad skaitymas yra kai kas malonaus, todėl pradinėse klasėse svarbiausia nenužudyti skaitymo malonumo.
Kai skaito paauglys: Paauglystė - tai laikas, kai vaikai atranda kitų interesų, nustoja skaityti ir nusprendžia, kad skaitymas nėra madingas (ne „kietas“ užsiėmimas). Jei iki tol jau buvo susiformavęs skaitymo įprotis, tai jį tiesiog reikės prisiminti. O jei ne, tuomet padėti gali skaitančių draugų atradimas. Priklausyti grupei, kuri skaito, kuriai patinka skaityti, šnekėtis apie knygas, paauglystėje yra labai svarbu. Taip pat padeda įtakingi paauglių autoritetai. Jei jie skaitys knygas ir apie jas kalbės, labai didelė tikimybė, kad ir skaitymą užmetęs paauglys noriau prie to sugrįš.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
- Stalo žaidimai vaikams nuo 4 metų: geriausi pasirinkimai ir patarimai
- Žaidimai vaikams nuo 8 metų: lavinantys, smagūs ir įtraukiantys
- Neįtikėtinos Žaidimų Idėjos Vaikams: Skatink Kūrybiškumą, Mokymąsi ir Smagią Pramogą!
- Nuo kelių metų nereikia vaikiškos kėdutės: taisyklės ir rekomendacijos