3 metų vaikas nemiega naktimis: priežastys ir sprendimai

Tiesa tokia, kad „nenormalus“ kūdikio miegas neegzistuoja. Tačiau labai dažnai ypač pirmąkart tėvų gyvenime gali egzistuoti nenormalūs lūkesčiai, klaidinančios gairės, žinių trūkumas apie vaikų miegą ar net vaikų lyginimo pinklės.

Kūdikio miego ypatybės

Tyrimai rodo, kad 1mėn. kūdikiai gali miegoti tiek 6 val., tiek 13 val. per naktį. Bet bendrai, iki 3 mėn. nėra labai realistiška tikėtis, kad mažylis reguliariai išmiegos ilgesnius nei 4-5 val.

Šiuolaikiniai vaikai yra linkę miegoti mažiau, įtakos turi kultūriniai skirtumai, maitinimo skirtumai, kas vyksta ne miego metu. 20% naujagimių gimsta su itin jautria nervine sistema ir visiškai normalu, kad šie vaikai yra genetiškai linkę miegoti trumpiau, mažiau ir daug jautriau. 20% kūdikių patiria pilvo skausmus (2% dieglius), todėl normalu, kad iki 3 mėn. skiriasi jų miegas.

Per 18 vaiko gyvenimo mėnesių gali įvykti net iki 16 augimo ir raidos šuolių. Kūdikiai miega ciklais ir tarp jų prabunda. Užmiegantys be pagalbos dažnai pereina į naują ciklą beveik nepastebimai. Užmiegantys su pagalba - neretai linkę prabusti dažniau, miegoti trumpiau.

Dažniausios priežastys, kodėl mažyliai nemiega

• Nerami, pavargusi mama - neramus kūdikis. Juk jis mamą jaučia kaip pats save. Mus visus dėl nerimo nemiga kankina. Be to, rami mama visai kitaip reaguoja į prabudusį naktį mažylį.
• Per daug įspūdžių mažyliui dienos metu - nauji žmonės, nauja aplinka, naujas maistas ir net oro permainos.
• Režimo nebuvimas. Jie miegam bet kur ir bet kada, tai nėra ko pykti, kad iniciatyvą, kaip miegoti, perims pats mažylis.
• Patys kalti... jei mažylio miegas būna neramus, jis blaškosi, vartosi, rankytėmis mosikuoja, tai dar nereiškia, kad jis nemiega. Tad jei mes jį pakeliame, nešiojame ir pažadiname, oi koks siutas jį gali paimti. Sapnas juk buvo toks saldus. Čia panašiai, kaip šalia miegančio klausti „Ar tu miegi?" tol, kol jis ar ji atsakys...
• Ligos, ligelės... kai sergame kad ir paprasčiausia sloga, miegame sunkokai. Tad bet kokia liga išderina mažylio miegelį.
• Dantukų dygimas. Galite kiek norite savo pienelį duoti, bet jei skauda, tai skauda. Trumpam užmiega mažasis, o po pusvalandžio vėl serenados...
• Pilvelio bėdos. Besikaupiančios dujos žarnyne, sutrikęs virškinimas, vidurių užkietėjimas, alergija, maisto netoleravimas ir šiaip, jautrus žarnynas, tikrai apie save primins.
• Kojų skausmai. Jei per vasarą vaiko kelnės tapo per trumpos, gali naktį ir kojas, ir raumenis skaudėti, dilgčioti ir tirpti.

Mes juk visi miegame skirtingai. Bet svarbiausia - nesitikėkite, kad mažieji jūsų mintis skaitys ir jūsų planus vykdys. Stebuklų nebūna. Kaip neįmanoma sau pačiam atsakyti, kodėl būtent šią naktį miegas neima...

Galimos priežastys, kodėl 3 metų vaikas nemiega naktimis

Žinoma, tai gali būti bet kuris iš paminėtų dalykų arba net keli iš jų. Akivaizdu, kad yra veiksnių, kuriuos galite valdyti. Tarkim, jei kūdikiui per karšta, galite atidaryti langą ar įjungti ventiliatorių, jei dygsta dantys, patepti dantenas atitinkamu tepaliuku ir laikinai išspręsti problemą.

Įsivaizduokite situaciją: 18 mėnesių vaikutis dienos metu būna daug gryname ore ir gauna pakankamai saulės spindulių, lengvai nusnūsta ilgam ir ramiam pietų miegeliui, tačiau, kai ateina laikas ruoštis naktiniam miegeliui, staiga jis būna kupinas energijos ir nori žaisti. Pasakius, jog atėjo laikas miegoti, jis labai nusimina ir bandymas užmigdyti tampa tikra kova. Taigi kas vyksta, kur problema? Taip, tai gali būti ir tai.

Jei mes, suaugę būtume nusnūdę 3 valandas po pietų, yra didelė tikimybė, kad tą naktį mums būtų sunku užmigti ir miegoti. Tačiau su vaikais beveik visada būna atvirkščiai. Tai, ką matome iš kūdikio elgesio pagal pateiktą situaciją, jam reikia ne mažiau miegelio, o atvirkščiai - daugiau.

Maždaug prieš tris valandas iki mūsų natūralaus pabudimo, mūsų kūnas pradeda išskirti hormoną, vadinamą kortizoliu. Kortizolis yra stimuliuojantis hormonas, taip pat gaminamas streso metu, siekiant pakelti širdies ritmą ir stimuliuoti nervų sistemą (kitaip sakant, padeda greitai sureaguoti situacijose ir veikti, kurios galbūt mums būtų mirtinos, kaip, pavyzdžiui, pabėgimas nuo meškos), bet ryte jis reikalingas tam, kad mus prikeltų.

Ir jei kortizolis yra mūsų rytinis kavos puodelis, melatoninas yra mūsų vakarinė taurė vyno ar šilto pieno puodelis. Kai saulė leidžiasi, mūsų kūnas atpažįsta nakties pradžią ir pradeda gaminti šį malonų miegą sukeliantį hormoną, kuris padeda mums užmigti ir miegoti iki ryto, kai visas procesas prasideda iš naujo.

Tačiau ši, gražiai sukurta sistema nėra tobula ir yra gan lengvai supainiojama. Kūdikis dienos metu gerai miega, o tai yra nuostabu ir jis daug laiko praleidžia lauke, todėl jo kūnas yra pasirengęs išskirti melatoniną, kai prasideda vakaras.

Ogi kai kūdikio kūnas pradeda gaminti melatoniną, yra nedidelis laiko tarpas, kai kūnas tikisi, kad kūdikis eis miegoti. Galų gale, jis yra kūdikis. Dėl ko jam nemiegoti? Tačiau praleidus tą laiko tarpą, smegenys instinktyviai nusprendžia, kad kažkas ne taip, kad ir kokia bebūtų priežastis, kūdikis negali miegoti (išgyvenimo instinktas).

Kūdikio sistema pradeda išskirti kortizolį ir dėl to vėl pasireiškia žaismingumas ir energijos gausa. Štai, kas atsitinka… Darydami prielaidą, kad Jūsų kūdikio cirkadinis ritmas planuoja prabudimą 6 val. ryto, jo kūnas pradeda išskirti kortizolį tris valandas prieš šį numatytą laiką. Taigi šiuo metu melatonino gamyba nutrūksta.

Kūdikis pasiekia miego ciklo pabaigą apie 3 val. Jis pasiekia tai „šiek tiek pabudusios“ būsenos, ir pradedamas šiek tiek stimuliuoti, o natūralių raminamųjų jau nebėra.

Ką daryti?

Nors nėra galimybės greitai pakoreguoti kūdikio hormonų gamybos grafiką, tačiau Jūs tikrai galite jam padėti:

• Leiskite kuo daugiau laiko lauke dienos metu.
• Taip pat labai svarbu užtikrinti, kad vaiko kambaryje būtų kuo tamsiau, kaip tamsią naktį ir bent valandą prieš miegą išjunkite ryškų apšvietimą namuose.
• Taip pat valandą prieš miegą venkite bet kokio televizoriaus, telefono, planšetinio kompiuterio ar kito elektroninio ekrano.

Tiesa yra ta, kad niekada niekas neišvengs naktinio prabudimo. Mes visi prabundame naktį, nepriklausomai nuo amžiaus. Mes, suaugę, tiesiog galime ramiai įvertinti situaciją, kai prabundame tamsoje, suprantame kur esame, pamatome, kad vis dar yra naktis, ir grįžtame miegoti.

Kai jau manote, kad supratote savo mažylio miego režimą, jis pasikeičia (sveiki, miego regresija). Šis nuolatinis spėliojimas nesibaigia ir po pirmųjų kūdikio metų.

Nesvarbu, ar Jūsų mažylis užmiega per daugiau nei 30 minučių, ar apskritai priešinasi miegui, kova su miegu yra dažna tėvelių problema. Tyrimai rodo, kad ankstyvojoje vaikystėje padaugėja problemų, susijusių su naktiniu miegu, ir tam yra kelios galimos priežastys.

Kaip ir kūdikių, natūralu, kad mažylių miego įpročiai keičiasi jiems augant. Maždaug 14-18 mėnesių mažyliai paprastai pereina nuo dviejų miegelių prie vieno pietų miego. Kai mažyliui sukanka dveji metai, miegoti jis eina vėliau. Nuo 3 iki 5 metų, miegoti dieną jie paprastai nustoja.

Laikui bėgant keičiasi ir mažylių miego poreikiai. 1-2 metų vaikams per parą reikia 11-14 valandų bendro miego. Rekomenduoju siekti, kad 2 metų amžiaus mažyliai miegotų ne mažiau kaip 10 valandų nakties miego ir 1,5-2,5 valandos pietų (dienos) miego. Tačiau atsiminkite, kad kiekvieno vaiko miego poreikiai yra skirtingi, ir jų svyravimai yra natūralus reiškinys.

Mažyliams augant, jų miego poreikiai keičiasi ir jie išauga iš dabartinio miego grafiko. Galiausiai mažyliams reikia sudaryti individualų miego grafiką. Daugelis mažylių nuo dviejų miegelių pereina prie vieno 14-18 mėnesių amžiaus. Šis tvarkaraščio pakeitimas iš pradžių gali varginti tėvus ir vaikus.

Iš tikrųjų dažnai pasitaiko, kad nesuderintas miego laikas ir natūralus vaikų miego ritmas prisideda prie to, kad prieš miegą kyla sunkumų. Daugeliui 24 mėnesių mažylių reikia maždaug 6 valandų budravimo prieš miegą, kad jie būtų pakankamai pavargę ir galėtų užmigti.

Naujų įgūdžių įgijimas dienos metu gali turėti įtakos tam, kaip ir kada Jūsų mažylis užmiega naktį. Dėl šių įdomių naujų gebėjimų, pavyzdžiui, mokymosi naudotis puoduku ar mokymosi parodyti savo nepriklausomybę (ir nuomonę!), mažyliams dažnai sunkiau atsipalaiduoti.

Mažamečiai vaikai vis labiau suvokia aplinką ir domisi tuo, kas vyksta aplinkui. Jie nenori praleisti pasaulio vien dėl miego (net jei jo labai reikia!) ir tampa daug jautresni išoriniams dirgikliams. Stenkitės, kad miego aplinka būtų vėsi, tamsi ir rami.

Miego režimas, taip pat, gali padėti arba trukdyti mažyliui užmigti. Norite, kad tai būtų raminantis ir nuoseklus signalas, kad laikas nusiraminti. Kai maži vaikai yra guldomi miegoti laiku, kuris neatitinka jų natūralaus miego ritmo, jie gali nesijausti pavargę ir priešintis miegui (pvz., prašyti vandens, šaukti, atsisakyti eiti miegoti arba kelti pykčio priepuolius).

Atkreipkite dėmesį, kad tokio amžiaus mažyliams įprasta, jog vakare jie užtrunka 45 minutes ar ilgiau (nuo pasiruošimo miegoti pradžios iki užmigimo). Tai, kaip vaikas jaučiasi fiziškai ir emociškai, turi įtakos tam, kaip lengvai mažylis užmiega.

Tokio amžiaus mažyliams būdinga, kad jie patiria dar vieną atsiskyrimo nerimo bangą ir staiga nori, kad tėvai liktų su jais prieš miegą, kol jie užmigs.

Patarimai

• Jei Jūsų vaikas nuolat priešinasi miegui, galbūt laikas iš naujo įvertinti jo tvarkaraštį. Mažyliai dažnai priešinasi miegui, kai laikas miegoti nustatomas netinkamai. Tai ypač aktualu, kai miegoti einama per anksti ir mažylis nėra pakankamai pavargęs, kad galėtų užmigti.
• Nuoseklumas ir ramybė yra raktas į tai, kad Jūsų mažylis sėkmingai eitų miegoti. Nustatydami savo nakties ritualą atminkite, kad jis neturi būti ilgas ar sudėtingas. Raminanti veikla, pavyzdžiui, maudynės vonioje, prisiglaudimas ir knygelės skaitymas, padeda mažyliui pereiti nuo žaidimo prie poilsio ir paruošia jo organizmą miegui. Pabandykite šiuos rutininius veiksmus atlikti mažylio kambaryje esant silpnam apšvietimui, nes daugybė pasikeitimų gali išblaškyti mažylio dėmesį.
• Lygiai taip pat, kaip ir nuoseklumas yra labai svarbus Jūsų mažylio miego rutinai, taip pat idealu prieš miegą turėti pakankamai laiko atsipalaiduoti. Tokio amžiaus mažyliams paprastai reikia maždaug 30-45 minučių atsipalaiduoti prieš užmiegant, o tai galima padaryti per naktinį ritualą.
• Kad sumažintumėte delsimą, pabandykite mažyliui prieš miegą suteikti ribotą daiktų ar situacijų pasirinkimą. Tai padeda mažyliams jaustis labiau kontroliuojamiems ir gali sumažinti laiko reikalaujantį protestą. Pavyzdžiui, siūlydavi kokią pižamą apsivilkti arba kokią knygą skaityti šį vakarą, galite kontroliuoti jų savarankiškumą.
• Apsvarstykite galimybę duoti vaikui paguodos daiktą (dar vadinamą „pereinamuoju daiktu“), kuris gali padėti vaikui jaustis saugiai, ypač jei jis jaučia atsiskyrimo nerimą ir dėl to ilgai užmiega.
• Vakare prie ekrano praleidžiamas laikas ir šviesos poveikis gali neigiamai paveikti Jūsų mažylio miegą. Tyrimai rodo, kad vaikai yra labai jautrūs šviesos poveikiui likus valandai iki miego, o ryški šviesa prieš miegą slopina melatonino (hormono, kuris praneša organizmui, kad laikas miegoti) poveikį.

Vaikų nemiga

Nemiga yra negalavimas, kamuojantis įvairaus amžiaus vaikus - nuo kūdikių iki paauglių. Kartais nemiga būna laikina, nulemta konkrečios situacijos, o kartais užsitęsia ir gali baigtis rimtais raidos ir psichikos sutrikimais. Svarbu greitai nustatyti problemą ir imtis veiksmų pasitelkus atitinkamus metodus.

Vaikų nemigos priežastys

Vidutinė miego trukmė yra tiksliai nustatyta skirtingoms amžiaus grupėms. Sveiki naujagimiai per parą miega ilgiau nei 15 valandų 2-4 valandų laiko intervalais. Laikui bėgant budravimo trukmė pailgėja.

Nuo vienų metų amžiaus miegas turi trukti be pertraukos visą naktį. Trejų metų sulaukę vaikai dažnai nejaučia poreikio eiti pogulio dieną.

Nėra paprasta faktiškai įvertinti miego trukmę ir kokybę, todėl būtina itin atidžiai stebėti vaiką. Patartina budriai reaguoti į jam pasireiškiančius miego sutrikimus, kadangi jie turi įtakos mažylio elgesiui ir jo nuovargiui dienos metu.

Vienam iš tėvų pastebėjus, kad vaikas patiria tokius simptomus, pirmiausia turi su juo pasikalbėti, nes tai padės išsiaiškinti, ar problema tikrai egzistuoja. Vėliau reikėtų pamėginti nustatyti jos priežastis. Jei pavyks greitai problemą išspręsti, galbūt nereikės pradėti gydymo.

Dažniausios vaikų nemigos problemos yra šios:

• traumuojantys išgyvenimai;
• lėtinis stresas (pavyzdžiui, susijęs su mokymusi);
• vaikystės baimės;
• socialinės problemos (pavyzdžiui, bendraamžių atstūmimas);
• paros ritmo sutrikimai;
• netinkama mityba (taip pat gėrimų, kurių sudėtyje yra kofeino, vartojimas vakare);
• kai kurių vaistų vartojimas;
• skausmas;
• viršutinių kvėpavimo takų nepraeinamumas dėl alergijos ar infekcijos;
• miego apnėja;
• neurologinės ligos (pavyzdžiui, epilepsija);
• psichinės ligos (pavyzdžiui, depresija);
• diegliai;
• dantų dygimas.

Vaikai, kuriems buvo nustatyti tam tikri psichikos sutrikimai, daug dažniau susiduria su miego problemomis. Autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams jos pasireiškia du kartus dažniau, o nemiga skundžiasi net 73 proc. vaikų su depresiniais sutrikimais. Tokiais atvejais yra labai svarbi teisinga diagnozė ir gydymas.

Vaikų nemigos simptomai

Vaikų nemiga yra sutrikimas, kurio greitas nustatymas yra tėvų atsakomybė. Kūdikių ir vaikų miego stebėsena itin svarbi pirmaisiais gyvenimo metais, kai dar nėra visiškai išsivystę jų komunikaciniai gebėjimai.

Tačiau svarbu suvokti, kad tokią problemą turintys mokyklinio amžiaus vaikai ir paaugliai ne visada apie ją pasako. Vaikai gali neturėti pakankamai žinių, kad suprastų, jog tai nėra normalu. Jie pripranta prie paros ritmo sutrikimo, kitiems tiesiog gėda apie tai kalbėti (taip būna tais atvejais, kai, pavyzdžiui, nemiga atsiranda dėl tamsos baimės, baimės užmigti vienam ir panašiai).

Tėvams turėtų kelti rūpestį, pirmiausia, šie simptomai:

• padidėjęs mieguistumas dieną;
• sumažėjęs aktyvumas dieną;
• nuotaikos pablogėjimas;
• susikaupimo problemų atsiradimas;
• mokymosi rezultatų suprastėjimas;
• susikaupimo sumažėjimas ir atminties pablogėjimas;
• nenoras užsiimti fizine veikla;
• nuotaikos pablogėjimas vakare.

Iš kur atsiranda vaikų baimė užmigti?

Baimė užmigti yra vaikams ir suaugusiesiems pasireiškianti problema, psichiatrų vadinama somnifobija. Šis sutrikimas gali sukelti nuolatinį nuovargį, mieguistumą dienos metu, irzlumą ir depresiją.

Ją sudėtinga diagnozuoti vaikams, kadangi gali būti painiojama su kūdikiams įprastu miego vilkinimu. Jos kilmė gali būti įvairi, štai keletas priežasčių:

• stiprus stresas;
• pasikartojantys blogi sapnai;
• šlapinimasis naktį.

Kūdikių, ikimokyklinukų, 10 metų amžiaus ir vyresnių vaikų miego problemos kyla dėl įvairių priežasčių, tad kovos su šiuo negalavimu metodai gali būti labai skirtingi. Tačiau negalima numoti ranka į jo simptomus.

Jau pasirodžius pirmiesiems simptomams, reikėtų susimąstyti apie jų kilmę ir spręsti problemą. Pirmiausia, naminėmis priemonėmis miegui skatinti, o jeigu jie nepadės - apsilankyti pas specialistą.

Miegas yra ypač svarbus, nes tik pailsėjus galima normaliai dirbti dienos metu. Kad būtų užtikrintas fizinis ir protinis pajėgumas, miegas būtinai turi būti sveikas ir be jokių sutrikimų.

Miegas, kaip ir mityba, yra ypač reikšmingas normaliai vaikų raidai. Tai, kad vaikai labiausiai auga miegodami, nėra mitas. Būtent naktį hipofizė pagamina daugiausia augimo hormono. Be to, sveikas miegas padeda įsiminti informaciją, sukauptą dienos metu, todėl jis taip pat yra reikalingas sėkmingam mokymuisi.

Kaip gydyti vaikų nemigą?

Kai kuriais atvejais sudėtinga nustatyti vaiko nemigos priežastį arba ją sėkmingai pašalinti. Be to, kartais nepakanka vien tik panaikinti priežasčių, nes problema jau giliai įsišaknijo mažojo paciento psichikoje.

Kartais būtini vaistai, tačiau reikėtų turėti mintyje, kad vaikams negalima duoti jokių migdomųjų ar raminamųjų (įskaitant žolinius ir homeopatinius vaistus), prieš tai nepasitarus su gydytoju. Tokie preparatai visada turi didesnį ar mažesnį poveikį centrinei nervų sistemai, todėl prieš juos duodant reikalinga gydytojo konsultacija.

Visgi yra saugių ir veiksmingų naminių nemigos gydymų būdų. Vieni tiks kūdikiams ir mažiems vaikams, kiti - mokyklinukams. Gydymą galima pradėti nuo kognityvinės elgesio terapijos.

Kalbant apie jauniausiuosius, verta išbandyti tokius metodus kaip:

• pogulių dieną apribojimas - sutrumpinti pogulius arba apriboti jų skaičių;
• paros ritmo nustatymas - išmokinti vaiką, kad diena skiriasi nuo nakties (pavyzdžiui, netildyti aplinkos, kai vaikas miega dienos metu, užtikrinti, kad būtų gulamasi miegoti ir keliamasi tuo pačiu laiku);
• tylos užtikrinimas vakare ir naktį - išjungti šviesą ir pašalinti triukšmą kambaryje, kuriame miega vaikas;
• fizinio aktyvumo didinimas dieną (organizmo aprūpinimas deguonimi) - vaikas, kuris turės daugiau fizinės veiklos dienos metu, greičiau užmigs vakare; ypač rekomenduojama veikla gryname ore, kurios metu organizmas atitinkamai aprūpinamas deguonimi - tai taip pat padeda siekti sveiko miego;
• tinkama mityba - vakarienės metu vengti sunkiai virškinamų patiekalų, galinčių sukelti vidurių pūtimą, pilvo skausmus ir virškinimo sistemos spazmus.

Kai miego sutrikimai pasireiškia mokyklinio amžiaus vaikams, gali padėti:

• fizinio aktyvumo didinimas;
• streso šalinimas - padėti mokintis, mažinti su mokymusi susijusį spaudimą, riboti papildomas pareigas (turint per daug pareigų, gali pritrūkti laiko mokyklos nustatytoms pareigoms atlikti ir dėl to gali kilti stresas);
• dienos ritmo nustatymas - patartina nustatyti tam tikrus laiko tarpus dienos metu (pavyzdžiui, aiškiai atskirti pareigoms atlikti ir poilsiui skirtą laiką, turint galvoje tai, kada vaiko organizmas pasiekia didžiausią fizinį ir protinį aktyvumą, o kada jis sumažėja).

Paauglių nemiga

Daug tėvų nežino, kad jų vaikas kovoja su nemiga ir kaip ji turi būti gydoma. Tačiau miego sutrikimai yra nepaprastai dažnas reiškinys. Apskaičiuota, kad su ja gali kovoti net 40 proc. vaikų.

Uždelstos miego ir budrumo fazės sindromas (DSWPD, ang. delayed sleep - wake phase disorder) yra dažniausiai pasitaikanti paros ritmo sutrikimų forma. Remiantis 2004 m. atliktais AASM (Amerikos miego medicinos akademijos) tyrimais, jis pasireiškia 7-16 proc. paauglių.

Tokio amžiaus žmonės dažniausiai patiria mieguistumą po vidurnakčio, nes nuolat vėlina atsigulimo laiką. Neretai dėl to jie negali išsimiegoti ar užmigti.

Nemigą šiame amžiuje lemia daug veiksnių, tačiau pagrindiniai yra šie:

• psichikos sutrikimai (pavyzdžiui, baimės ar depresija);
• hormoniniai pokyčiai;
• pernelyg daug pareigų arba veiklų;
• laiko sau trūkumas (nėra galimybės nurimti prieš miegą);
• netinkama mityba (per daug greitojo maisto ir gėrimų, kurių sudėtyje yra kofeino);
• stresas.

Tėvai, auginantys paauglius, dažnai nesupranta jų problemų. Paauglys nebūtinai tinginiauja - jis gali tiesiog kentėti dėl nemigos. Vaikui reikia padėti sužinoti ir suprasti, kodėl atsiranda su miegu susijusių sutrikimų.

Kitos rekomendacijos

• Per daug įspūdžių.
• Neteinkama vakarienė. Vaikams prieš miegą nepatariama duoti maisto, turinčio aukštą glikeminį indeksą. Tuo pasižymi visi angliavandeniai, kuriuos, kaip tyčia, esame įpratę siūlyti vaikams vakare.
• Kartais ligos požymių dar nėra, bet sutrikęs miegas apie ją praneša.
• Vaikai naktimis atkakliai daro tai, ką tėvai jiems… leidžia daryti. Jei neišsimiegate dėl vaiko įpročių, tiesiog imkite ir jos pakeiskite.

Neramiai kūdikystėje miegojęs vaikutis dažniausiai jautriai miega ir paaugęs. Paprastai tėvai prisitaiko prie tokio pusinio miego ir nieko nebesitiki.

„Vaiko nervų sistema yra nebrandi, ji tik šiek tiek panašėti į suaugusiojo nervų sistemą pradeda tada, kai vaikui jau būna 4-5 metai. Tad iki 4 metų tikrai nėra ko tikėtis, kad vaikas miegos ant vieno šono visą naktį. Būtent ta riba - 4-5 metai - reikšminga ir kalbant apie pietų miegą. Nors toks reiškinys, kaip pietų miegas, gali būti priimtinas žmogui visą gyvenimą, tačiau manoma, kad nuo 4-5 metų jis nėra toks reikalingas.

Šilta vonia. Maudymas prieš miegą yra labai svarbi miego ritualo dalis, kuri svarbesnė ne tiek dėl švaros, kiek dėl nusiraminimo, energetinio apsivalymo.

Pokalbis. Dar viena privaloma vakarinio ritualo dalis - pokalbis su vaiku. Paklaustas, kaip sekėsi diena, vaikas surikiuoja mintis, tarsi sudeda viską į stalčiukus ir juos uždaro.

Glostymai.

Paankstintas miego laikas.

Laikini miego sutrikimai gali tęstis kelias dienas, tačiau būna, kad vargina ilgiau. Tuomet galima kurį laiką duoti raminančių homeopatinių preparatų. Švelnaus poveikio priemonės skirtos būtent tokiems etapams, kai vaikas patiria daug išgyvenimų, tačiau jų negalima vartoti nuolatos - pakanka savaitės ar dviejų kurso.

Kada kreiptis į specialistus

Jeigu miego sutrikimai vargina daugiau nei mėnesį ir sutrikdo normalų šeimos ritmą, reikėtų kreiptis pagalbos į specialistus. Pirmiausia apie problemas informuokite šeimos gydytoją ar pediatrą. Pastarieji nukreips specialisto (vaikų neurologo) konsultacijai. Lietuvoje galima atlikti kompiuterinės miego elektroencefalogramos tyrimą.

žymės: #Vaika

Panašus:

• Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
• Stalo žaidimai vaikams nuo 4 metų: geriausi pasirinkimai ir patarimai
• Žaidimai vaikams nuo 8 metų: lavinantys, smagūs ir įtraukiantys
• Neįtikėtini gimdos kaklelio atsivėrimo etapai gimdymo metu – sužinok viską, ką privalai žinoti!
• Neįtikėtinas Kalėdų scenarijus vaikų darželiui – Sukurkite magišką šventę, kurios mažieji nepamirš!