Visi tėveliai labai laukia, kada jų vaikas pradės tarti pirmuosius žodžius ir pradės mėgdžioti suaugusiųjų kalbą. Tačiau pastaruoju metu vis dažniau išgirstame, kad vaikai vis sunkiau pradeda kalbėti arba turi sunkumų pradėję. Kaip prakalbinti mažylius ir patiems tėveliams įdėti daugiau pastangų?
Kalbos raidos etapai
Mokymasis kalbėti yra ypatingas procesas, nes vaikai per gana trumpą laiką (maždaug trejus metus) įgyja pagrindines sakytinės kalbos žinias, kurios vėlesniais gyvenimo metais vis tobulėja. Tik gimęs kūdikis pradeda skleisti biologinius garsus, o po jų seka dažniausiai literatūroje išskiriami šie mokymosi kalbėti etapai: vogravimas, čiauškėjimas, holofrazės, dviejų žodžių stadija, telegrafinė kalba ir daugiažodinė stadija. Kaip ir bet kokių kitų įgūdžių, taip ir sakytinės kalbos mokymasis vyksta palaipsniui, o kiekvienas iš paminėtų etapų turi skirtingą vaidmenį kalbėjimo raidoje.
Kiekvieno vaiko kalbėjimo raida yra savita, todėl galima tik apytiksliai, preliminariai nurodyti kiekvienos stadijos pradžią ir pabaigą. Nebūtinai visi etapai to paties amžiaus vaikams prasidės vienu metu, tačiau kai kuriose stadijose į amžių reikėtų atkreipti dėmesį ir, jei kyla nerimas, visada galima kreiptis į specialistus konsultacijai.
Ikimokyklinukas mokosi kalbėti
Ikimokyklinis amžius (3-5 metai) yra laikomas tarpsniu, kai sakytinės kalbos mokymasis vyksta intensyviausiai. Ši raida vyksta, kai vaikas yra 3-5 metų amžiaus. Aplinkiniams tampa daug paprasčiau bendrauti su vaiku, nes jis jau turi gana platų žodyną: tiek aktyvų (kiek žodžių jis supranta ir pasako pats), tiek pasyvų (kiek žodžių supranta, bet dar negeba jų pasakyti pats). Mokslininkai teigia, kad šiame amžiuje jau galima suprasti apie 75 proc. vaiko kalbos, nes telegrafinės kalbos laikotarpiu trejų metų ikimokyklinuko žodynas išauga iki maždaug 900 žodžių. Jį sudaro įvairios kalbos dalys: veiksmažodžiai, daiktavardžiai, būdvardžiai, įvardžiai. Vaikas ima varijuoti naujai išmoktais žodžiais ir juos visaip derinti.
Daugiažodinė stadija laikoma paskutiniu sakytinės kalbos raidos etapu, kurio metu mažylio kalba tampa panašiausia į suaugusiųjų. Visiškai nebelieka čiauškėjimo - tai reiškia, kad po visais vaiko pasakytais sakiniais slypi ketinimas bendrauti: jis gali pasakyti, ką galvoja, apibūdinti, kaip jaučiasi ar papasakoti kokią nors istoriją. Užsienio tyrėjai pastebėjo, kad, sulaukus penkerių metų, aktyvus žodynas siekia apie 6 tūkstančius žodžių ir plečiasi maždaug papildomais 20 žodžių per dieną: pradedami naudoti jungtukai, prielinksniai, prieveiksmiai. Jei mokymasis kalbėti vyksta įprastai, be sutrikimų, galima tikėtis, kad, pasibaigus ikimokyklinio amžiaus tarpsniui, vaiko žodynas jau sieks apie 13 tūkstančių žodžių.
Alalija
Alalija - tai vaikų visos kalbos sistemos neišsivystymas, esant normaliai klausai ir intelektui. Alalijos priežastys - kalbos zonų pažeidimas galvos smegenų žievėje nėštumo, gimdymo metu arba ankstyvoje vaikystėje, o taip pat uždegiminiai procesai, medžiagų apykaitos sutrikimai. Pastaruoju metu daugėja vaikų, kuriems nustatoma alalija.
Alalija esti įvairaus laipsnio: galimi nedideli sutrikimai, kai vaikai be korekcinio mokymo pradeda pamažu kalbėti nuo 3-4 metų ir dideli, kai nekalba sulaukę 10-12 metų. Sistemingo korekcinio darbo dėka ir tokie vaikai pradeda kalbėti, tačiau jų kalba jau negali tapti pilnavertė.
Alalijos rūšys
Skiriamos dvi alalijų rūšys - motorinė ir sensorinė:
- Motorinė alalija - tai centrinės organinės kilmės ekspresyviosios kalbos sutrikimas. Priežastis - kalbinės motorikos funkcinės sistemos trūkumai.
- Aferentinė (kinestezinė, apraksinė) atsiranda dėl kinestezinės kalbinės aferentacijos sutrikimo t. y.sutrikusi galimybė jutimams patekti iš artikuliacinio aparato į galvos smegenų žievę kalbinio akto metu. Alalikai labai sukeitinėja garsus, nes negali jų atskirti. Vaikai ieško tinkamos artikuliacinės padėties vienam ar kitam garsui ištarti. Dažnai painiojamos artimos pagal artikuliacnę padėtį, fonemos: liežuvio priešakinės fonemos: t - d - l - n, liežuvio užpakalinės fonemos: k - g - ch. Esant motorinės alalijos apraksinei formai, vaikų ekspresyvusis žodynas, rišlioji kalba, gramatinė kalbos sandara formuojasi lengviau ir greičiau negu tarimas. Vaikai bendrauja su aplinkiniais ir tokia iškraipyta kalba.
- Eferentinė (kinetinė) alalija pasireiškia dėl kinetinų artikuliacinių judesių grandinės sutrikimo. Vaikų, kuriems nustatyta eferentinė alalijos forma,kalbos padargų judesiai būna pakankamai tikslūs, bet inertiški. Vaikai blogai taria žodžius, dažnai juos sutrumpina, praleisdami garsus, skiemenis, neištardami galūnių. Vaikams klabant jaučiamas jų kalbos aparato įtemptumas.
- Sensorinė alalija - tai centrinės organinės kilmės impresyviosios kalbos sutrikimas. Dėl klausos (akustinės) agnozijos šie alalikai neišmoksta pažinti garsų, nors periferinė klausa ir intelektas esti pilnaverčiai. Sensoriniai alalikai nevapa. Be specialaus mokymo kalba beveik visai nesivysto. Sunkiais atvejais vaikas visiškai nesupranta kalbos, gestų, silpnai suvokia veido išraišką, jo dėmesys nepastovus, todėl bendrauti labai sunku.
Vėluojanti kalba
Vaiko kalbos vėlavimu vadinamas nežymus, vidutinis arba žymus kalbos neišsivystymas. Logopedė Liuda Jarošienė pastebi, kad vaiko kalbos vėlavimas - vis dažniau sutinkama problema. Pirmieji vaiko gyvenimo metai yra svarbūs vaiko kalbos atsiradimui ir tolygiam vystymuisi. 10-12 mėnesių vaikai jau suvokia nuolat girdimus žodžius ir pats bando juos ištarti. Antraisiais gyvenimo metais reikėtų skatinti vaikus pakartoti nesudėtingus 2-3 skiemenų žodžius.
Jei 2 metų vaikas neištaria prasminio žodžio - laikas sunerimti. L. Jarošienės teigimu, tėveliai turėtų sunerimti, jei 2 metų vaikas dar netaria nė vieno prasminio žodžio, jo kalboje vyrauja vien garsiažodžiai ar ūbavimas, atskirų garsų skleidimas. Jei trimetinukas dar vis nekalba ar kalba tik namiškiams suprantama kalba, reikėtų kreiptis konsultacijos į logopedus, kurie dirba beveik visuose lopšeliuose-darželiuose.
V. Makauskienės teigimu, dažniausiai vaiko kalbos vėlavimą gali sukelti nėštumo, gimdymo komplikacijos ar ankstyvajame periode po gimimo sutrikdyta kalbos centrų veikla. Vaikų kalbai įtakos gali turėti ir neurologiniai susirgimai, raumenų tonuso, klausos sutrikimai, vėluojanti motorikos raida ir kitos priežastys.
Patarimai tėvams, kaip skatinti vaiko kalbos vystymąsi
Sėkmingas mokymosi kalbėti procesas, vedantis link taisyklingos sakytinės kalbos, panašios į suaugusiųjų, priklauso ne tik nuo biologinių faktorių (pavyzdžiui, paveldimumo, ligų), bet ir nuo socialinės aplinkos veiksnių. Visų pirma, vaiko gebėjimas kalbėti pastebimai patobulėtų, jei jis reguliariai lankytų ikimokyklinę įstaigą. Jei vaikas kalba, tačiau netaisyklingai (nederina galūnių, giminių, skaičiaus, žodžių pagal prasmę), jam tikslinga kuo daugiau bendrauti su suaugusiaisiais. Vaiko sakytinės kalbos ugdyme tėvai yra patys svarbiausi asmenys.
Štai keletas patarimų, kaip galite padėti savo vaikui lavinti kalbėjimo įgūdžius namuose:
- Lavinkite vaiko bendrąją motoriką sukurdami kliūčių ruožą.
- Lavinkite vaiko smulkiąją motoriką pasigamindami žaidimus iš antrinių žaliavų.
- Nuo mažų dienų kalbėkite apie tai, kokį garsą skleidžia mašina, kaip čiulba paukštis, kokius garsus girdite aplinkoje.
- Lavinimui tinka įvairūs liežuvio žaidimai.
- Įvardinkite knygoje ar kortelėje matomus daiktus, įvardinkite tikrąjį žodį.
Šių dienų visuomenėje itin paplitę išmanieji prietaisai, kuriais labai sėkmingai naudojasi ir suaugę, ir vaikai, todėl gyvo bendravimo vis mažėja, tačiau jis turėtų būti pirmoje vietoje: prasminga kartu su vaiku aptarti daiktus ir veiksmus, kai, pavyzdžiui, rengiamasi, vaikštoma lauke, prausiamasi, važiuojama į svečius.
Elektyvusis mutizmas
Šis sutrikimas gana retas, įvairių šalių duomenimis, nesiekia vieno procento populiacijos, jo atpažinimas gana paprastas, atvejai labai įsimintini, tačiau sutrikimo gydymas sudėtingas. Kiekvienas atvejis individualus, reikalingas daug kantrybės ir supratimo, sistemingo ugdytojų, gydytojų, kitų specialistų ir tėvų bendradarbiavimo.
Elektyvusis mutizmas - vaiko socialinio bendravimo sutrikimas, pasireiškiantis tuo, kad vaikas nuolat nekalba tam tikrose socialinėse situacijose, kuriose bendravimo paprastai tikimasi, pavyzdžiui, darželyje, mokykloje, parduotuvėje ar su mažiau, bet pažįstamais asmenimis. Kitose situacijose, pavyzdžiui, namuose ar su artimais draugais, vaikas kalba ir bendrauja sklandžiai.
Elektyvusis mutizmas dažniausiai prasideda 3-6 metų amžiuje, o daugiausiai diagnozuojamas 5-8 metų vaikams. Sutrikimas dažniausiai atpažįstamas ir nustatomas vaikams, jau pradėjusiems lankyti mokyklą. Nustatyta, kad dauguma šį sutrikimą turinčių vaikų jį tiesiog „išauga“ dėl nežinomų priežasčių. Vis dėlto jie dažnai ir vyresnio amžiaus būdami išlieka mažakalbiai, be to, yra didesnė tikimybė, kad ateityje jiems pasireikš socialinė fobija ar kiti nerimo sutrikimai.
Kadangi selektyviojo mutizmo priežasčių supratimas ilgainiui smarkiai keitėsi, atsirasdavo naujų požiūrių, todėl ir gydymo metodų, ir principų būta labai įvairių. Taikomų metodų ir intervencijų parinkimas yra individualus ir priklauso nuo vaiko amžiaus, jo sutrikimo sudėtingumo, nuo terapijoje galinčių dalyvauti asmenų.
Apibendrinant galima teigti, kad mokymasis kalbėti - iš tiesų sudėtingas procesas, reikalaujantis daug žinių ir pastangų ne tik iš pačių vaikų, bet ir iš aplinkinių: tėvų, pedagogų, artimųjų. Tik bendromis tėvų, ugdytojų, medikų bei kitų vaiko aplinkinių asmenų pastangomis nekalbantys, tačiau galintys kalbėti vaikai jaus palaikymą, supratimą ir pagalbą, pamažėle taps laisvesni, labiau atsipalaidavę, ir prakalbės.
žymės: #Vaika
Panašus:
- 4 metų vaikas nekalba? Patarimai tėvams ir specialistų rekomendacijos
- 2 metų vaikas nekalba? Sužinokite pagrindines priežastis ir kada kreiptis į specialistus!
- 3-5 metų vaikas nekalba? Sužinokite pagrindines priežastis ir efektyviausius sprendimus!
- 1 metų vaikas nekalba: pagrindinės priežastys ir efektyvūs sprendimai tėvams
- Vaikiškas BMW X6: Neįtikėtina Elektromobilio Apžvalga, Kurią Turi Pamatyti Kiekvienas Tėvas!
- Strėnų skausmai nėštumo metu: pagrindinės priežastys ir efektyviausias gydymas