Nenorime nenorime - prasidėjo ligų sezonas. Peršalimo ligos (ūmūs kvėpavimo takų uždegimai) puola ir mažus, ir didelius.
Todėl, kad dėl padidėjusios drėgmės, tiesioginių saulės spindulių trūkumo, žemos aplinkos temperatūros labai suaktyvėja virusai, įvairūs kiti mikroorganizmai, sukeliantys peršalimo ligas. Drėgname ore virusai išgyvena gerokai ilgiau nei sausame, todėl padidėja rizika juos pasigauti.
Peršalimo ligos klastingos tuo, kad užsikrėtęs žmogus greitai tampa pavojingas kitiems, nes 4-8 val. ar net ilgiau nejaučia ligos požymių, kurie priverstų ji sunerimti. Kol žmogus nesuvokia, kad jis susirgo, užkrečia kitus. Dažniausi požymiai yra sloga, karščiavimas, gerklės, galvos ausų skausmai, gerklės perštėjimas, kosulys, bloga savijauta.
Kodėl vaikai serga dažniau?
Taip yra todėl, kad ne visi vienodai užsigrūdinę, ne visų organizmas vienodai gerai geba kovoti su virusais, bakterijomis ir kitomis organizmui svetimomis medžiagomis.
Mažų vaikų imuninė sistema dar tik mokosi atpažinti ligų sukėlėjus ir kitas organizmui svetimas medžiagas. Dėl to, kad jų imuninė sistema dar nėra visiškai susiformavusi, mažai treniruota, nesugeba greitai ir kokybiškai reaguoti į organizmui svetimas medžiagas. Dėl to priešmokyklinio amžiaus vaikai peršalimo ligomis serga 5-8 kartus per metus.
Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad priešmokyklinio amžiaus vaikai peršalimo ligomis gali sirgti 11 kartų, o suaugusieji - iki 3 kartų per metus. Pagrindiniai peršalimo ligų sukėlėjai yra virusai, jų yra apie 200 rūšių. Prieš juos, išskyrus gripo virusus, kurie nuolat greitai kinta, kol kas skiepų nesukurta.
Tai dar viena iš priežasčių, kodėl priešmokyklinio amžiaus vaikai dažniau nei vyresni ar suaugusieji linkę sirgti peršalimo ligomis. Bet kurio amžiaus vaikas pradeda dažniau sirgti tuomet, kai nusilpsta jo imunitetas, kai augęs „šiltnamyje“ patenka į aplinką, kurioje yra glaudesnis vaikų kontaktas.
Dažno sirgimo išvengti padeda tik vienu ir tuo pačiu metu taikomos kompleksinės priemonės.
Imuniteto formavimasis ir stiprinimas
Gimsiančiojo vaiko imuninės sistemos formavimąsi labai veikia būsimos mamos gyvenimo būdas, mityba, psichologinė būsena, įpročiai. Pastebėta, kad geresnis imunitetas būna tų mažylių, kurių mamos jų laukė, sveikai maitinosi ir neturėjo žalingų įpročių.
Imuninė sistema yra sudėtingas gynybos kompleksas, o imuniteto būklė - nepastovus dalykas. Ji kinta - stiprėja ir silpnėja - visą gyvenimą. Jos pokyčius lemia daug įvairių veiksnių, todėl norint sustiprinti imunitetą neužtenka kokios nors vienos priemonės.
Jei tai kūdikis - jis turėtų būti žindomas, nuo 6 mėn. Visavertė mityba - kai vaikas ar suaugęs žmogus kasdien valgo įvairų maistą. Svarbiausia kasdien valgyti šviežių vaisių, daržovių, uogų, smulkintų grūdų juodos duonos, grikių, avižinių dribsnių košės, raudonos liesos mėsos, paukštienos, žuvies patiekalų, šalto spaudimo nerafinuotų įvairių aliejų, kiaušinių (2-3 vienetus per savaitę), nors kelis kartus per savaitę - smulkintų riešutų.
Imunitetą stiprina daigintos sėklos, grūdai, medus ir kiti bičių produktai. Bulvės, kai išverdamos su lupena, po to nulupamos ir valgomos tik ką išvirtos, palankiai veikia imuninę sistemą.
Šviežių vaisių, daržovių nepakeičia jų sultys, sulčių gėrimai, nektarai. Imuniteto nestiprina saldūs, sūrūs, konservuoti, rūkyti, ant žarijų kepti patiekalai, riebi mėsa, patiekalai, kuriuose yra daug įvairių maisto priedų, kviečių, baltų ryžių patiekalai, saldūs gėrimai su angliarūgšte.
Prieš pasirenkant vitaminus, reikėtų pasitarti su vaiko gydytoju. Klysta mamos, kurios perka pirmus pasiūlytus vitaminus ir mano, kad kuo daugiau jų duos, tuo bus geriau. Vienas iš kriterijų renkantis vitaminus - vaiko amžius.
Kuo mažesnis vaikas, tuo atidžiau reikia rinktis vitaminus, nes kūdikio kepenys ir inkstai dar vystosi, o nesuderinti vitaminai ar labai didelės jų dozė gali pakenkti. Kūdikiams dažniausiai trūksta vitamino D, ypač vėlyvą rudenį ir žiemą.
Visiems kūdikiams, mažiems vaikams reikia profilaktinės vitamino D dozės. Geriau tinka vitaminai kartu su mineralinėmis medžiagomis. Per mokslo metus padidėję protiniai, psichologiniai ir emociniai krūviai, šviesos ir šilumos trūkumas dar daugiau sustiprina vitaminų poreikį. Vitaminų ypač trūksta vėlyvą rudenį, žiemą ir pavasarį.
Imunitetą stiprinančių savybių turi termiškai neapdoroti česnakai. Kasdien 3 kartus per dieną užtenka suvalgyti po skiltelę šviežio česnako. Dar vienas liaudies medicinos vaistas yra imbiero šaknų arbata.
Imunitetą teigiamai veikia mėlynės, trintos spanguolės, obuoliai, beveik visiems prieinami lazdyno riešutai.
Režimas ir aplinka
Visų pirma tai leidimas vaikui ramiai išsimiegoti tiek, kiek jis nori. Vaikas turi būti įpratintas kasdien tuo pačiu metu eiti miegoti. Laiko persukinėjimas viena valanda atgal arba pirmyn sujaukia įprastinį miego režimą, ir kol vaikas, ypač lankantis darželį, pripranta prie miego laiko pokyčių, jam tai ne į gera. Jo dienos turi būti be įtampos.
Visi suaugę šeimos nariai ir kiti artimieji vaikui turi suformuoti vienodus reikalavimus. Pradėję lankyti darželį ar mokyklą, vaikai neretai patiria didelį psichologinį stresą, ir tai silpnina imunitetą.
Dideli psichologiniai krūviai, kai vaikas, pradėjęs lankyti mokyklą, verčiamas lavintis įvairiose srityse, silpnina imunitetą, nes vaikas nebepailsi, nebegali pabūti gryname ore, judėti savo malonumui. Didelis fizinis krūvis vaiką irgi nualina.
Grūdinti reikia pradėti atšilus orams, bet ne tuomet, kai pradeda siautėti peršalimo ligos. Grūdinimas - tai pirmiausia įvairios vandens procedūros: drėgni aptrynimai, kontrastiniai kojų apipylimai, leidimas lakstyti basam po rasą ir po lietaus, maudymasis. Kojų apipylimai šiltu-šaltu vandeniu gali būti tęsiami ir šaltuoju metų laiku.
Grūdinimas - tai ir buvimas gryname ore tiek, kiek leidžia metų sezonas. Kai nėra didelės darganos, vėjo, šalčio su vėju, šalčio, didesnio kaip minus 15°C, reikia su vaiku kasdien pabūti nors 1-2 val. gryname ore. Nėra blogo oro, yra tik bloga apranga.
Net ir darganotą dieną vaikams reikėtų leisti pasiausti kieme, žinoma, prieš tai juos tinkamai aprengus. Buvimas gryname ore, judėjimas grūdina ir teigiamai veikia imuninę sistemą. Kitaip tariant, nereikia mažojo užimti mobiliojo telefono maigymu ar kitais panašiais žaidimais, nesižavėti, kai vaikas nuolat žaidžia kompiuterinius žaidimus.
Nereikia vaiko auginti sterilioje švaroje, „šiltnamio“ sąlygomis. Vaiko imuninė sistema stiprėja, kai susiduria su organizmą neigiamai veikiančiais aplinkos veiksniais - virusais, bakterijomis, kitais mikroorganizmais, išmoksta atpažinti kenkėjus ir juos sunaikinti. Imuninės apsaugos sistema lengviau ir greičiau sunaikina į organizmą patekusias tas svetimas medžiagas, kurias jau pažįsta, su kuriomis jau yra susitikusi.
Būtent dėl to vaikai neserga tomis bakterijų, virusų sukeltomis ligomis, nuo kurių yra paskiepyti.
Be jau minėtų priežasčių, vaikų imunitetą silpnina tėvų rūkymas net jei jie nerūko ten, kur būna vaikai. Pasyvus rūkymas ne mažiau kenksmingas nei tiesioginis dūmų patekimas į kvėpavimo takus.
Imunitetą silpnina ir nuolatinis buvimas dulkėtoje, užterštoje aplinkoje. Imuninę sistemą slopina įvairūs lakūs chemikalai, naudojami buityje. Antibiotikai nepadeda stiprėti imunitetui, nes naikindami bakterijas jie sumažina organizmo gebą jas atpažinti ir sunaikinti savomis jėgomis.
Stresas ir jo įtaka
Visi mes norime gyventi ramiai ir gražiai, nes taip geriausiai sveikatai. Tačiau susiplanuoti tokią ramybę retam pavyksta - juk, kaip sakoma, niekada nežinia, kas slypi už kampo. Stresą, arba vidinę įtampą, mums sukelia bet kokia netikėta veikla. Tai, kas nutinka nelauktai, neplanuotai, mus sukrečia, sujaudina, išmuša iš vėžių.
Tačiau nebūtinai tik blogąja prasme. Stresas gali būti „geras“ - ir jo žmogui reikia, kad jaustųsi įkvėptas gyvenimo. Pavyzdžiui, atostogų kelionės, aukštesnės pareigos darbe, nauja netikėta pažintis ir pan. - be šių malonių netikėtumų suaugusio žmogaus gyvenimas netektų tonuso, spalvų, padvelktų nuoboduliu.
„Šiek tiek kitaip yra vaikui, - įspėja gydytoja Gabrielė Germanavičienė. - Ikimokyklinukai yra itin jautrūs įvairiems pokyčiams. Kuo mažesnis vaikas, tuo mažesnis iššūkis gali sukelti vidinę įtampą. Palankiausios sąlygos vaikui vystytis yra rutiniška aplinka, t. y., aiškus dienos, savaitės, metų ritmas, tai, kas kartojasi dienoms bėgant, prie ko jis yra pratęs.
Ikimokyklinukas, kuriam nutinka kažkas neįprasta, net jei tai šventė, smagi išvyka, pasisvečiavimas, nors jo laukė ir jis teikia gerų emocijų, gali išgyventi stresą. Į patirtą stresą vaiko organizmas gali sureaguoti tarsi be priežasties šoktelėjusia temperatūra, ūmia kvėpavimo takų ar kita virusine liga, kelias dienas trunkančiu peršalimu ir pan.
Ūmi virusinė liga vaiką gali ištikti ir tada, kai nėra išorinių streso priežasčių. „Gali būti, kad tuo metu vaiko organizme vyksta dideli ir svarbūs raidos pokyčiai, - paaiškina gydytoja. - Jis gali labai nuosekliai vystytis, bet kartais ateina akimirka, kai vystymasis turi staiga tarsi šoktelėti aukštyn, nes mažylis subręsta įgyti naują gebėjimą, pavyzdžiui, pradeda vaikščioti, kalbėti, keičiasi jo mąstymas, o tai rodo didelius vidinius pokyčius.
Vystydamasis tolygiai vaikas negalėtų taip staiga „šoktelėti“ ant naujo raidos laiptelio, o ligonėlio aktyvi fizinė veikla kuriam laikui stabteli, kūnas „nebeužsiima“ augimu, nes kovoja su ligos sukėlėjais. Taip ši pertraukėlė suteikia galimybę sutelkti vidines jėgas ir pereiti į aukštesnę pakopą.
„Ar gali nuolatinė įtampa ir erzelis namuose turėti įtakos sūnaus sveikatai? Vyresnėlė sesutė vis erzina mažąjį broliuką, taikosi jį nuskriausti. „Šeimos santykiai, be abejo, turi įtakos vaiko sveikatai“, - sako gydytoja psichiatrė. Tačiau turbūt nėra tokios šeimos, kur sesės ir broliai nesipyksta, tokie konfliktai neišvengiami.
Vaikas turi išmokti bendrauti su broliais ir seserimis, perprasti tam tikras taisykles, išmokti dalytis dėmesiu, erdve, patirti, kas galima, o ko ne, kad išėjęs į platesnę bendruomenę gebėtų tinkamai reaguoti, suprastų savo ir kitų ribas, nepatirtų šoko.
Jei vaikas sveikas ir jaučiasi saugus, įtampa, kurią išgyvena konfliktuodamas su broliu ar sese, neperžengia jo galimybių ribos, t. y. jis pajėgus pats tokius iššūkius įveikti „Konfliktuodami vaikai „sprendžia“ savo vidinius konfliktus, be abejo, patiria įtampą, bet kartu įgyja ir socialinių įgūdžių, mokosi prisitaikyti. Kasdieniai, net ir konfliktiški santykiai su broliais ir seserimis dažniausiai vaikus veikia palankiai, tai lyg vadinamasis geras stresas.
Gerai vaiko fizinei ir psichinei sveikatai palaikyti svarbi suaugusiųjų pozicija. Kai vaikai pykstasi, tėvai turi būti išmintingi stebėtojai, t. y. nelikti abejingi, bet ir neturi per daug kištis, stengtis visą laiką viską kontroliuoti. Dažnai, kai tėvai ypač aktyviai „lenda“ į vaikų tarpusavio santykius, konfliktai ne išsprendžiami, o tik padidėja.
Vaikams svarbiausia jausti, kad yra apsupti tėvų meilės ir rūpesčio. Didelę, ligas paskatinančią įtampą jie išgyvena tada, kai nejaučia suaugusiųjų užnugario.
„Reikėtų nepamiršti, kad mažas vaikas, nors fiziškai yra atsiskyręs nuo mamos, tačiau dvasiškai vis dar su ja susijęs. Vaiką supantis pasaulis yra jo fizinė aplinka, o mamos jausmai - jo jausmų, sielos aplinka.
Antroposofinės medicinos požiūriu liga nėra bausmė ar blogis, ji - žmogaus kelio dalis. „Kai atsiduriame tam tikroje kryžkelėje ar neįveikiamų įtampų lauke, dažnai susergame - tai kūno ir psichikos būdas ieškoti išeities“, - sako gydytoja. „Kai trūksta jėgų „eiti toliau“, liga gali užsitęsti.
Vaikui sveikti gali trukdyti ir tėvų baimės, nerimas dėl vaiko ligos („Ir vėl serga! “), skubėjimas slopinti ligos simptomus (pavyzdžiui, „mušti“ temperatūrą), kurie neretai tėra apsauginės reakcijos. Tai mažina organizmo gebėjimą priešintis, kai jis pats dar turi jėgų, silpnina organizmą, todėl vaikui sunkiau įvykdyti pokytį, kuriam yra subrendęs.
Sėkmingai įveiktos ligos stiprina imunitetą ir padeda vaiko sielai bręsti. Nors mažieji neturi tokių prisitaikymo mechanizmų ir schemų, kokias turime mes, suaugusieji, labai natūraliai išsprendžia įtampą keliančias uždavinius, nes tebeturi natūralią apsaugą, instinktyviai žino, kas sveika, o kas ne.
Tad jei vaikas kažko primygtinai nenori, vengia, priešinasi - neverskite, nesiūlykite, nekiškite. Pasitikėkite vaiko išmintimi. Tai nereiškia, kad jis pats visada turi rinktis, ką valgyti, rengtis, veikti, su kuo draugauti, kuo užsiimti.
Reikia nepamiršti, kad ikimokyklinio amžiaus vaikui sveika, kai suaugusieji nusprendžia, ką ir kada jis veiks, t. y., tėvai žino, jaučia, jaučia, kas vaikui geriausiai, ir sudaro sąlygas tai daryti. Tačiau jei vaikas konfliktuoja su sese ar broliu, kiemo ar darželio draugu, bet vis tiek nori su juo susitikti, bendrauti, nevengia - vadinasi, tas santykis, nors ir konfliktiškas, yra įdomus ir ugdantis. Nereikia nuo jo saugoti.
„Dažniausiai pirmiausia galvojama apie vitaminus, grūdinimą ir panašius dalykus. Tačiau vaiko sveikatą pirmiausia stiprina saugumas, meilė šeimoje ir visos tos didelės bei mažos kasdienės akimirkos, kurios pripildo vaiką džiaugsmo. Imunitetą stiprina ir prasminga veikla.
Todėl vaikams labai svarbu matyti, kad jų tėvai yra užsiėmę, turi darbų ir pomėgių, kažką vis veikia fizine prasme. Vaikai yra mėgdžiotojai. Intelektualią veiklą mėgdžioti sunku, o štai mėgdžiodamas fizinį darbą atžala yra aktyvus, išmoksta naujų judesių, „atranda“ save kitaip, patiria judėjimo ir darbo teikiamą džiaugsmą. Todėl vaikščiokite kartu su vaiku, kartu dirbkite buities darbus, pavasarį išeikite į lauką kasti, grėbti, šluoti ir pan.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
- Stalo žaidimai vaikams nuo 4 metų: geriausi pasirinkimai ir patarimai
- Žaidimai vaikams nuo 8 metų: lavinantys, smagūs ir įtraukiantys
- 5 metu vaiko spaudimas: norma ir nukrypimai
- Neįtikėtinas Napoleono Bonaparto gyvenimas: nuo gimimo iki legendos aukštumų
- Motina Lietuvių Liaudies Dainose: Atraskite Meilės ir Aukos Galingą Simboliką!