Pasak didaktikos mokslo pradininkų J. A. Komenskio, J. H. Pestalocio, I. Heisingo, vaizdumo ir žaidimo principai nulemia sėkmingo mokymosi etapus tolimesnėse klasėse. Todėl žaidimas yra ne tik vyraujanti priešmokyklinio amžiaus vaiko veikimo forma, bet ir vyraujanti ugdymo(si) nuostata. Matematika apima visas priešmokyklinio amžiaus vaiko veiklos sritis.
Matematinės sąvokos turėtų būti vartojamos nuolat, atliekant kasdienius darbus, planuojant, skaičiuojant. Vaikų, kurių matematiniai gebėjimai specialiai ugdomi, matematinio mąstymo rezultatai yra gerokai geresni. Jei vaikui atskleidžiamas skaičių ir aritmetikos ryšys su realybe, matematika jam taps įdomi ir ugdys gebėjimą mąstyti. Paprastesnių matematinių vaizdinių šaltinis gali būti artima vaiko aplinka, kurioje jis veikia ir kurią gerai pažįsta.
Manoma, kad matematinę kalbą vaikai pradeda suvokti būdami 5-6 metų, o kartais net vėliau. Vaikai gana greitai išmoksta skaičiuoti nuo vieno iki penkių, tačiau skaičius kartoja kaip eilėraštį. Tokio amžiaus vaikai dar negeba suprasti, kaip skaičiai kinta, atsiranda ir kokia yra jų sandara.
Priešmokyklinio amžiaus vaikams mokytis matematikos gali būti labai įdomu ir lengva, tik reikėtų juos kuo įvairesniais būdais supažindinti su matematika. Pirmiausia vaikai supranta, kad yra tam tikri kiekiai. Jei vaikas nori tiek pat saldainių, kiek turi draugas, jis paims saują, kuri jam atrodys tokio pat dydžio. Kitas etapas: loginis vieno su vienu lyginimas. Vaikas jau moka sudėti tokį patį skaičių kaladėlių nes jis dėlioja kaladėles taip, kad kiekviena nauja kaladėlė atitiktų jau padėtą kaladėlę.
Sudėties ir atimties galima mokyti stebint paukščiukus parke. Improvizuokite! Naudojant įvairius matematinius žaidimus vaikai išmoksta ne tik pažinti skaičius, bet ir skaičiuoti. Svarbu, kad matematikos mokymas(is) būtų įdomus ir prasmingas vaikui, vyktų natūraliai bendraujant ir žaidžiant. Siūlome keletą priemonių ir žaidimų, kurie padės vaikams labiau pažinti skaičius, matematinius veiksmus.
Žaidimai ir priemonės matematikos mokymuisi
- Ištarkite bet kokį skaičių ir prašykite vaiko grupėje surasti daiktą, atitinkantį šį skaičių.
- Parodykite vaikams, kaip paspausti skaičiuotuvo mygtukus, kad skaičiai atsirastų ir išnyktų. Parodykite mygtukus su pliuso ir minuso ženklu.
- Užrašykite skaičius nuo 1 iki 10. Sakykite garsiai skaičius ir stebėkite, ar vaikai, išgirdę jūsų ištartą skaičių, randa jį skaičiuotuve.
- Išsikirpkite daug kartoninių žuvelių. Pasitelkite vaizduote ir pasidarykite jas skirtingų formų, dydžių ir spalvų. Ten, kur turėtų būti žuvelių „burna“, uždėkite po sąvaržėlę. Prie liniuotės virve pririškite magnetą. Vaikams patiks gaudyti „žuvis“ ir apie jas pasakoti. Paprašykite jų parodyti visas raudonas, visas mėlynas arba visas žalias žuvis. Tada paprašykite jų parodyti visas didžiausias arba visas mažiausias žuvis.
- Ant viso popieriaus lapo prirašykite daug skaitmenų porų nuo 1 iki 5. Vaikai turi nubrėžti linijas, kurios sujungtų tokios pačios vertės skaitmenis. Pasunkinkite užsiėmimą, skaitmenis užrašydami įvairiomis spalvomis - mėlynos spalvos 5 ir geltonos spalvos 5, žalios spalvos 3 ir rožinės spalvos 3. Paklauskite vaiko, kaip skaitmenys vadinami? Pasiūlykite surasti tris geltonos spalvos objektus kambaryje? O penkis mėlynus segtukus krepšelyje?
- Vienoje dėžės ar kartono lakšto pusėje nupieškite penkias ar šešias skyles. Pasirūpinkite, kad mažiausia jų būtų tokio dydžio, kad tilptų teniso kamuoliukas. Rūpestingai iškirpkite skyles. Virš kiekvienos skylės surašykite taškus - kuo mažesnė skylė, tuo daugiau taškų. Pastatykite kartoną arba dėžę su skylėmis priešais žaidėjus, kurie paeiliui bandytų įmesti kauliuką į skyles. Jei kamuoliukas pataiko į skylę, užrašykite tą skaičių prie žaidėjo vardo. Pagerinkite vaikų sudėties įgūdžius, pasiūlydami jiems nuolat skaičiuoti taškus.
- Nupieškite daugybę eilių taškų ant popieriaus. Taškų skaičius lemia žaidimo ilgumą. Žaidėjai paeiliui brėžia linijas, jungiančias vieną tašką su kitu. Galima brėžti linijas bet kokia kryptimi, tik ne įstrižai. Tikslas - jungiant taškus suformuoti keturkampį. Vaikas, kuris nubrėžia paskutinę liniją, paskelbia keturkampį „savu“ ir parašo jame savo inicialus. Taip pat jis gauna papildomą ėjimą.
- Išpjaukite dėžutės apačioje arkas, pro kurias galėtų įriedėti rutuliukai. Virš kiekvienos arkos pažymėkite taškų skaičių. Ant grindų pažymėkite, nuo kur reikia ridenti. Žaidėjai paeiliui ridena šešis stiklo rutuliukus į dėžutę. Jei kamuoliukas pataiko į arką , žaidėjas pelno pažymėtus virš arkos taškus. Paskirkite taškų skaičiuotoją.
- Vaikai suskirstomi vienodo dydžio grupėmis. Kiekvienos grupės vaikai sustoja į eilę ir pasiruošia estafetėms. Vedantysis sako kokį nors matematikos veiksmą, pvz.: 2+3. Grupės priekyje stovintis vaikas skaičiuoja. Pirmasis, pasakęs teisingą atsakymą, eina į savo eilės galą. Tada antruoju buvęs vaikas atsistoja pirmojo vietoje. Taip vaikai keičiasi vietomis, o vedantysis sako vis naują veiksmą.
- Vaikai sėdi ratu ir išsiskaičiuoja iš eilės kelintiniais skaitvardžiais: pirmas, antras, trečias, o ketvirtas sako „Bum!“. Toliau: penktas. šeštas, septintas ir vėl „Bum!“. Kuris vaikas suklysta užsideda karūną su užrašu „Bum!“ ir sėdasi į rato vidurį.
- Vaikai stovi ratu. Pedagogas rato viduryje sako skaičių ir meta kuriam nors vaikui kamuolį. Visi vaikai užsideda ant galvos karūnas su skirtingais skaičiais arba sudėties ir atimties ženklais. Po pedagogo komandos „užrašo“ veiksmų grandinę atitinkamai sustodami. Kai visi sustoja, žaidimas kartojamas sudarant kitokius veiksmų variantus su tais pačiais skaičiais.
Ikimokyklinio ugdymo principai
Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę.
- ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas.
- vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
- žaismės principas.
- sociokultūrinio kryptingumo principas.
- integralumo principas.
- įtraukties principas.
- kontekstualumo principas.
- vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
- lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
- reflektyvaus ugdymo(si) principas.
- šeimos ir mokyklos partnerystės principas.
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.
Ikimokyklinio ugdymo(si) pagrindas yra visuminis ugdymas(is), universalus dizainas mokymuisi, vaiko žaidimas ir kita patirtinė veikla. Mokykloje plėtojama visos bendruomenės žaidimo kultūra, skatinanti žaisti, kurti ir bendradarbiauti. Siekiama vaikų savarankiško žaidimo ir žaismingo ugdymo(si) vienovės bei darnos.
žymės: #Vaiko
Panašus:
- Nepraleiskite! Geriausios Šviesą Atspindinčios Liemenės Vaikams Nuo 2 Metų – Saugumas ir Stilius Vienoje!
- Kodėl vaikas visą laiką bėga? Atraskite pagrindines priežastis ir efektyvius sprendimus!
- Skubus vadovas: kodėl 2 metų vaiko viena sėklidė patinusi ir kaip tai gydyti?
- Jelena Kutkauskienė: Įkvepianti Biografija ir Sėkminga Karjera Lietuvos Sveikatos Sistemoje
- Neįtikėtini Sveikinimai Gimtadienio Proga Gabrielei – Sukurk Nepamirštamą Šventę!