Nustatant vaiko mitybą labai svarbus antropometrinis tyrimas, nustatomas vaiko fizinio vystymosi lentelių pagalba. Atliekant antropometrinį vaiko tyrimą, vertinami svarbiausi rodikliai - kūno svoris ir ūgis. Vaikų fizinio vystymosi lentelėse (toliau - diagramoms) naudojamas procentilinis metodas, kurio esmė yra tokia: ūgio (svorio ar kitų matmenų) dydžiai suskirstomi į 100 intervalų. Kiekvienam dydžių intervalui nubraižoma kreivė (diagrama).
Pavyzdžiui, jei gydytojas sako, kad judviejų mažylio ūgis yra 70-toje ūgio procentilėje, tai reiškia, kad 70% tokio amžiaus mažylių yra mažesni nei jūsiškis ir 30% - aukštesni. 3-97 procentilių tyrimo duomenys yra normalūs ir rodo, kad fizinis vaiko išsivystymas yra normalus. Dažnai būna, kad sveikų vaikų ūgio ir kūno svorio kreivės svyruoja tarp 25-os ir 75-os procentilių.
Tačiau jei vaiko ūgio ir kūno svorio kreivės kyla progresuojančiai aukštyn ar leidžiasi žemyn ir neišlaiko bendros tendencijos, vadinasi, yra sutrikusi mityba. Jei vaiko kūno svoris neatitinka ūgio, vadinasi, nepakankama vaiko mityba atsirado per trumpą laiko tarpą. Jei vaiko ūgis atsilieka ir neatitinka vaiko amžiaus, priežastis gali būti lėtinė mitybos stoka.
Kaip teisingai išmatuoti vaiko ūgį ir svorį
Jei vaikas dar negali tvirtai stovėti, matuokite paguldę mažylį ant grindų taip, kad remtųsi viršugalviu į sieną. Tuomet švelniai ranka ištiesinkite vaiko kojytes per kelius ir pasižymėkite, iki kurios vietos siekia kulniukai. Tuomet centimetru ar liniuote pamatuokite atstumą nuo sienos iki pažymėtos vietos.
Vaikas, kuris jau gerai stovi, turėtų atsistoti prie sienos, ištiesinti kelius, nugarą, galvą laikyti tiesiai. Kol kūdikis dar mažas, tiksliausiai jį pasvers pediatras specialiai tam skirtomis svarstyklėmis. Tačiau jei nori tai padaryti namuose, įprastomis kūno svarstyklėmis, tačiau atkreipkite dėmesį, kokia yra jų paklaidos riba - kai kurių svarstyklių paklaida yra iki 0,5 kg, o tai kelių savaičių kūdikiui yra labai daug.
Jei sversitės kūno svarstyklėmis, guldyti kūdikį ant jų bus nepatogu (o gal net ir pavojinga), tad geriausias būdas yra pradžioje pasisverti dviese su kūdikiu (laikant jį ant rankų), po to vienam (-ai). Tuomet iš bendro su kūdikiu svorio atimti savąjį - taip gausite kūdikio svorį. Geriausia, kad kūdikis būtų kuo mažiau aprengtas, geriausia nuogas.
Ūgio prognozavimo būdai
Norėtumėte sužinoti, ar jūsų vaikas praaugs visa galva visus kitus ar liks už visus mažesnis? Formulė, kuri naudojama nuo aštunto praėjusio amžiaus dešimtmečio. Šios prognozės jokiu būdu nėra šimtu procentu patikimos, nes žmogaus ūgį nulemia ir tokie aplinkos veiksniai kaip mityba. Manoma, kad genetikai tenka nuo 60 iki 80 procentų atsakomybės už galutinį žmogaus ūgį.
Kitas populiarus ūgio spėjimo metodas yra padvigubinti berniuko ūgį, kai jam yra dveji, o mergaitės - kai jai pusantrų metų. „Grubi taisyklė byloja, kad suaugusio žmogaus ūgis pakankamai tiksliai prognozuojamas padvigubinus jo ūgį būnant dvejų.
Paprastai žmogaus ūgis atspindi jo tėvų ūgius. Taip pat daug įtakos gali turėti aplinka. Pavyzdžiui, prasta mityba vaikystėje gali pakenkti augimui ir atsiliepti galutiniam ūgiui.
Ūgio ir svorio lentelės: ar jos vis dar aktualios?
Tos svorio ir ūgio lentelės pagal dabartinius žmones praktiškai netenka prasmės. Tokios Augimo diagramos (lentelės) yra naudojamos visose Lietuvos poliklinikose. Visais laikais žmonės sekė ir matavo vaikų ūgį. Nors nežinojo žodžio „procentiliai“, bet ant durų staktų braižė vaikų ūgio augimo kreives. Savus vaikus žmonės lygino su kaimynų, stebėjosi, kodėl ne vienodo ūgio tos pačios šeimos vaikai.
Jau seniausiais laikais žmonės suvokė, kad yra kažkokios ūgio normos, standartai. Procentilių diagramos padeda tėvams ir gydytojams susiorientuoti, ar vaikas atitinka statistinius vidurkius. Kiekviena šalis turi savo normatyvus ir juos atnaujina kas 10 metų. Yra sukurtos atskiros procentilių lentelės kūdikiams, vyresniems vaikams, berniukams, mergaitėms.
Lentelės kuriamos pagal tautos fizines ypatybes, juk vienos tautos yra žemos, kitos - aukštaūgės. Pavyzdžiui, žemiausi pasaulio vyrai gyvena Rytų Timore (Pietryčių Azijoje), jų vidutinis jų ūgis siekia 160 cm, o štai vidutinis olando vyro ūgis yra 183 cm. Savaime suprantama, kad šių šalių atstovų į vieną procentilių lentelę nesudėsi.
Lietuviškąsias procentilių lenteles sukūrė VU Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vedėja, profesorė Janina Tutkuvienė. Pirmosios pasirodė 1995 metais. Lietuviškosios procentilių lentelės nuolatos peržiūrimos ir koreguojamos, jų ribos nuo sukūrimo dienos prasiplėtė - viršutinė riba dar labiau pakilo, o apatinė riba kiek nusileido.
Nors vidutinis vaikų ūgis beveik nepasikeitė, bet atsirado aukštesnių nei ankstesnis vidurkis vaikų, taip pat ir žemesnių. Kodėl? Manoma, kad taip atsitiko dėl labai skirtingų vaikų augimo sąlygų, nes išsikristalizavo socialinės grupės. Juk sakoma, kad ūgis genetiškai lemtas iki 80-85 proc., o 15-20 proc.
Nemažai tėvų džiaugiasi, jei jų vaikas pagal ūgį ir svorį patenka į aukštesnes procentilių ribas, tačiau dažnai pradeda nerimauti, jei vaikas yra šiek tiek mažesnis negu mediana (50 procentilis). Kalbant apie svorį, reikėtų atkreipti dėmesį, kad kūno svoris, esantis tarp 90-97 procentilių yra priskiriamas antsvorio kategorijai, o virš 97 procentilop esantis svoris jau priklauso nutukimo kategorijai. Tačiau svoris vertinamas, atsižvelgiant į jo santykį su ūgiu.
Kartais žemo ūgio vaikui jo svoris, dar nesiekiantis 90 procentilio, jau gali būti vertinamas kaip antsvoris, ypač jeigu išoriškai matome, kad didžioji dalis riebalinio audinio kaupiasi vaikui ant pilvo, juosmens, šlaunų, sėdmenų. Kalbant apie ūgį, reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į patį ūgį, bet ir į augimo greitį.
Normaliai vaikas per metus turėtų paaugti bent 4-5 cm. Jei yra augimo sulėtėjimas, nors vaikas dar ir nesiekia žemutinės normos ribos, jau reikėtų atkreipti dėmesį ir kreiptis vaikų endokrinologo konsultacijos.
Iki 2 metų vaiko ūgis matuojamas jam gulint, o nuo 2 metų - stovint tiesiai atrėmus kulnus, sėdmenis, nugarą ir pakaušį į vertikalią ūgio matuoklės dalį ir žiūrint tiesiai horizontalia plokštuma taip, kad apatinis akies voko ir viršutinis ausies landos kraštai būtų vienoje horizontalioje plokštumoje.
Ūgį ir svorį reikėtų matuoti visuomet ta pačia matuokle, jei norite palyginti, kiek vaikas paaugo per metus, nes skirtingų matuoklių tikslumas gali skirtis. Be abejo, geriausia tai daryti gydymo įstaigoje, nes gydymo įstaigose svarstyklės ir ūgio matuoklės yra tiksliausios, jos nuolat tikrinamos, kalibruojamos.
Kūdikių ir vaikų iki 2 metų ūgį ir svorį išmatuoti sunkiau, nes gulėdami jie juda, gali įsitempti, sulenkti kojas, kelti galvą. Tačiau jie matuojami dažniau nei vyresni vaikai, todėl gauti duomenys turi būti vertinami bendrai.
Tobulėjant mokslui buvo bandoma nustatyti ūgio/svorio normas. Pirmosios oficialios rekomendacijos Lietuvoje atsirado tarybiniais metais, buvo sudaryti ūgio/svorio vertinimo normatyvai. Tuomet vidutinis TSRS vyro ūgis buvo apie 170 cm, o tarybinės moters - 155 cm. Tačiau net ir tuomet Respublikos, kurios turėjo savo šalies vaikų fizinės būklės normatyvus, vaikų augimą vertino pagal savo standartus (Lietuva taip pat).
Bendri normatyvai, kurie tiko „visiems“, iš tikrųjų netiko niekam. Be to, tarybiniais metais ypač buvo vertinami didelio ūgio žmonės, nors kiekvienas kraštutinumas nėra gerai. Tarybinėse metodikose buvo nurodyta, kad tinkamiausia ir pati geriausia ūgio grupė yra „aukšti ir labai aukšti“ vaikai.
Beje, visai neseniai Pasaulio sveikatos apsaugos organizacija (PSAO) sudarė vadinamuosius tarptautinius ūgio, svorio ir kūno masės indekso normatyvus. Deja, tokie normatyvai netinka konkrečios šalies individualiam vaiko augimui vertinti, kaip kadaise netiko lietuvių vaikų augimui vertinti tie tarybiniai normatyvai.
Atkūrus nepriklausomybę kurį laiką Lietuvos pediatrai naudojosi Lietuvos vaikų normatyvais, tačiau jie buvo sudaryti 1965 m. tyrimo pagrindu ir jau kelis dešimtmečius nebuvo atnaujinti. Be to, duomenų interpretacija ir vertinimas buvo pagal tarybines rekomendacijas, standartai sudaryti pagal populiacijos duomenų įvairovės neatspindinčius matematinius metodus.
Tik 1995 metais pirmą kartą Lietuvoje sudarėme ūgio, svorio, kitų morfologinių ir funkcinių rodiklių standartus pagal vadinamąjį procentilių metodą, kuris geriau atspindi natūralią šalies vaikų augimo rodiklių įvairovę. Jau daugiau nei 10 metų lietuvių vaikai matuojami pagal tas pačias lenteles.
Ačiū Dievui, kad ta skurdo riba, kuri paveikia visas kitas gyvenimo sferas, vaikų mitybos dar taip stipriai nepaliečia, kaip kokioje Afrikoje. Tėvai daug ko gali atsisakyti, kad tik vaikas turėtų ką pavalgyti. Be to, net su pačia žemiausia savo vaikų ūgio riba mes labai gražiai sutelpame į visus pasaulio standartus, ir net aplenkiame.
Praėjusiais metais pakartotinai ištirti vaikai iki 11-12 metų - daugelio amžiaus grupių vaikai yra aukštesni ir sunkesni (tačiau jų kūno masės indeksas yra didesnis ne dėl riebalinio audinio, bet dėl didesnio skeleto ir aktyviosios masės).
Jei šis tyrimas prognozuoja ankstyvesnį lietuvių vaikų brendimą, taip pat nieko gero. Mat tai reikštų, kad augimą reguliuojanti neuroendokrininė sistema paveikta neigiamai - ankstyvas brendimas reiškia, kad didėja pavojus sirgti metaboliniu sindromu, nutukimu, padidėjusiu kraujospūdžiu, antrojo tipo cukriniu diabetu.
Žmonės per daugelį tūkstančių metų savo kūno dydžiu prisitaikė prie konkretaus regiono, todėl kiekvieno regiono vaikai turi savo kūno dydžio, ūgio ir net svorio genetinę programą, kurią pakeisti gali kraštutiniai veiksniai arba tautų maišymasis. Taigi pasaulio kontekste lietuviai yra aukštaūgiai.
Šių dienų duomenimis, vidutinis lietuvių vyrų ūgis yra 181,5 cm, vidutinis moterų ūgis 168 cm. Tokio ūgio yra karta, kuri vadinama „jauni suaugę“, kuriems šiuo metu yra 20-45 metai. Patys aukščiausi pasaulyje yra olandai, švedai, norvegai, ir danai. O patys žemiausi Europoje - portugalai (pagal oficialiai mokslinėje spaudoje pateiktus duomenis).
Lietuviai kartu su skandinavais yra aukščiausi pasaulyje žmonės. Beveik identiškai mūsų ūgio duomenys sutampa su danų, švedų, estų. Už mus kiek aukštesni yra olandai, o kiek žemesni - latviai, vokiečiai ir čekai.
Žinoma, kad mažesnio ūgio žmogus geriau prisitaiko karšto klimato zonoje, o didesnis - šalto klimato zonoje. Nors sakoma, kad ūgis genetiškai lemtas iki 80-85 proc., bet pagalvokite, kiek daug lieka aplinkai - apie 15-20 proc.! Įdomiausia tai, kad kai aplinka palanki, žmogus „laikosi“ savo ūgio genetinio potencialo - labai neatsilieka ir stipriai nepraauga.
Užtat kai aplinka nepalanki, ūgis nuo genetiškai užprogramuoto gali skirtis (į abi puses!) gerokai. Mes negalime pasakyti, koks turi būti idealus žmogaus ūgis ir svoris. Mes su šituo savo kūnu tokie esame čia, nes šita vieta, šitas arealas mums labai tiko. Ir mes čia apsistojome. Mes prisitaikėme ir esame tokie, mūsų dydis mūsų šiai vietovei yra tinkamas ir idealus.
Dėl tautų maišymosi ir globalizacijos keliama ir dar viena hipotezė. Kiekvienas individas gimsta tam tikroje vietoje ir jau gimdamas atineša adaptacijos tai (o ne kitai) vietai mechanizmą. Mes, lietuviai, esame adaptavęsi gyventi savo regione, kitos tautos - savo. Tos adaptacijos linkme gamta dirbo keletą dešimčių, o gal net keletą šimtų tūkstančių metų.
Pastebėta, kad Amerikoje labiausiai neištvėrė kūno dydis tų etninių grupių, kurios imigravo iš tolimų kraštų (Indonezijos, Afrikos) ir ilgą laiką buvo prisitaikiusios prie visiškai kitokio maisto ir fizinio aktyvumo.
žymės: #Vaiko
Panašus:
- Dvejų metų vaiko ūgis: kaip užtikrinti sveiką augimą?
- 3 metų vaiko ūgis ir svoris: normos ir patarimai tėvams
- 8 metų vaiko ūgis: normos, faktoriai ir patarimai tėvams
- 4–5 Metų Vaiko Ūgis Ir Svoris: Normos, Patarimai Ir Svarbiausi Faktai
- Nuostabios lietuviškos vaikiškos dainelės "Tilidūda": kelionė nuo liaudies iki animacijos stebuklų
- Geriausios Vaikų Kirpyklos Palangoje: Atsiliepimai ir Patikimos Paslaugos