Suprasti, kodėl 2 metų vaikas ožiuojasi, ir kaip tinkamai reaguoti į tokį elgesį, yra iššūkis daugeliui tėvų. Šiame straipsnyje aptarsime esminius 1,5-5 metų amžiaus vaikų pykčio ir kitų emocijų reiškimo aspektus ir pateiksime paprastus patarimus tėvams, kaip išmokyti vaikus tinkamai susivaldyti ir išgyventi emocijas.
Kodėl vaikas ožiuojasi?
Mąstote, kodėl jūsų vaikas ožiuojasi? Ogi dėl to, kad kol kas nemoka kitaip išreikšti savo emocijų ir su jomis tvarkytis. Be to, mažasis suvokia, kad turi ypatingų galių - tad visais būdais bando, kiek gi jam leisite.
Separacijos individuacijos raidos tarpsnis
Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichologė Vita Čioraitienė teigia, kad būtų keisčiau, jei vaikas nepasiektų šio natūralaus, vadinamojo separacijos individuacijos raidos tarpsnio. Jis tęsiasi nuo pusės metų iki kol vaikučiui sueis treji. Nuo gimimo buvęs visiškai priklausomas nuo mamos, su ja susiliejęs, vaikas ima po truputį atsiskirti, pajaučia savo „valdžią”, bando manipuliuoti aplinkiniais ir nusistatyti „ribas”, t. y., kiek ir ko jam yra leidžiama. Kasdien tyrinėdamas pasaulį, mažylis per šį laiką tampa savarankiškas ir suvokia, kad jis daug ką gali pats.
Ribų svarba
V. Čioraitienė primena, kad elgesio ribos vaikui tiesiog būtinos. Tėvai, niekada nesakantys „ne”, iš tiesų ne padeda, bet kenkia savo vaikui, kuris, galėdamas daryti bet ką, jaučiasi nesaugus. Tačiau ribos turėtų būti pagrįstos.
Kaip elgtis prasidėjus vaiko "ožiukams"?
Pagrindinė taisyklė - elgtis su vaiku kaip su suaugusiu, tačiau nesitikėti suaugusio elgesio. Atsiminkite, tai, kaip vaikai elgiasi priešindamiesi nustatytoms riboms, yra tik jų vystymosi fazės padarinys. Kitaip tariant, tokio amžiaus mažylis net jeigu ir supranta, kad apimtas emocijų elgiasi netinkamai, dėl smegenų nebrandumo, jis negali sustabdyti savo veiksmo ir priimti teisingo sprendimo.
Kaip ribas nustatyti išliekant besąlygiškai mylinčiais?
Jei jau atsitiko, kad brėžiant vieną ar kitą ribą, susilaukėte tikro mažylių (ir didesnių vaikų) emocijų „uragano“, žemiau pateiksiu esminius principus, kaip jį išgyventi greičiau ir produktyviau, t. y., kad vaikas net ir labiausiai stresinėje situacijoje jaustų jūsų besąlyginę meilę, empatiją ir supratimą.
- Kalbėkite vaiko akių lygyje. Tai reiškia, kad turite pasilenkti, pritūpti ar prigulti. Akių kontaktas išties daro stebuklus.
- Ramus tonas. Kai šaukiate, ne tik mokote šaukti atgal, bet instinktyviai šaukiančiojo nenorima klausytis, blokuojama iš jo ateinanti informacija.
- Neignoruoti vaiko isterijos. Tai vienas iš blogiausių dalykų, ką galime padaryti vaikui, kuriam reikia pagalbos susitvarkyti su už jį patį stipresniais impulsais ir emocijomis.
- Vaiko jausmų pripažinimas. Aprimus audrai, galite pradėti kalbėtis su vaiku - visų pirma, pripažinkite vaiką ištikusią emociją, užjauskite jį ir, svarbiausia, parodykite, kad mylite jį vienodai stipriai net kai jis yra toks piktas/liūdnas/nelaimingas.
- Leisti emociją - drauskite veiksmą. Niekada nedrauskite vaiko emocijos - ją jis privalo išgyventi.
- Leisti verkti. Į verkimą reiktų žiūrėti ne kaip į priežastį, kurią reikia slopinti, o kaip į tam tikrą savigydos būdą.
- Neginčyti emocijos. Pasakydami „Neverk, VISKAS gerai“, ginčijate tai, ką vaikas jaučia.
- Negąsdinti vaiko. Vaikas besąlygiškai tiki, kad jūs tikrai jį ir atiduotumėte, ir paliktumėte, todėl vietoj vienos emocijos (pvz., pykčio, kad nenupirkote saldainių), jis dabar savyje slopina dvi - nerimą ir baimę dėl savo saugumo.
- Leisti vaikui rinktis. Kai vaikui leidžiate rinktis, jis jaučiasi galintis spręsti, galintis reikšti savo valią, o tada ir priešintis nebelieka reikalo.
- Išklausyti vaiką. Kartais mums atrodo, kad mes žinome, kodėl vaikas supyko, nuliūdo ir pan., bet iš tiesų, galime nustebti išklausius tikrąją priežastį.
Kiti patarimai:
- Šalia „negalima“ sakykite ir „galima“, taip leisite vaikui rinktis ir jis nesijaus tik kontroliuojamas.
- Nuoseklumas. Riba, kuri šiandien yra, o rytoj nebėra, nes mama pavargusi - vaikui tiesiog neegzistuoja.
- Kartojimas. Tokio amžiaus vaikams būtina kartoti, ko iš jų norima.
- Išsiaiškinkite, dėl ko vaikas klykia. Guodžiamas, kai nėra dėl ko guosti, vaikas pripras, kad verkdamas gali gauti mamos švelnumą ir dėmesio.
- Leiskite vaikui pykti ar liūdėti. Ramiai pasakykite, kad suprantate, jog jam pikta, kad negavo naujo žaislo, ar negalima eiti į balkoną, bet šiuo metu kitaip nebus.
Ko nedaryti prasidėjus isterijai
- Tėvai neturėtų juoktis ir šaipytis iš vaiko rodomų emocijų, gėdyti vaiko.
- Labai žalinga, kai tėvai pradeda sakyti, kad nemyli vaiko, kai jis rodo savo pyktį ar kad taip nesielgia mergaitės ar berniukai.
- Reikia nepamiršti, kad tėvų demonstruojamas elgesys tampa pavyzdžiu vaikams ir jeigu vaiko pykčio metu tėvai patys pratrūksta, tai vaikai perims ir tėvų reakcijos būdą.
- Jei tėvai tampa labai nuolaidžiaujantys, kad tik vaikas nusiramintų, pavyzdžiui, nuperka saldumyną, nors prieš tai sakė, kad nepirks, vaikas gaus pamoką, kad tėvų žodis ne galutinis ir savo tam tikru elgesiu galima išprašyti norimą daiktą.
Kaip nuraminti įsikarščiavusį mažylį?
Psichologai pataria tėvams paprasčiausiai iškentėti vaiko isterijų periodą, kuris būna apie trečiuosius metus, nes tai - jo asmenybės formavimosi dalis. Kad šis uždavinys suaugusiems būtų lengvesnis, patartina įsidėmėti, kaip geriausia reaguoti, kai vaikui užeina isterijos priepuolis.
- Tylėjimas. Tylėjimas - puikus būdas, norint sustabdyti vaiko isteriją. Paprasčiausiai tylėkite ir niekaip nereaguokite į vaiko riksmą. Užsiimkite savo darbais arba pastovėkite šalia.
- Nukreipkite dėmesį. Kad sustabdytumėte isteriją, iškart nukreipkite jo dėmesį į kitus objektus. Pasakykite apie savo norus, pasiteiraukite, ko jis dar norėtų.
- "Oho, ką aš radau!" Dar vienas būdas apsaugoti vaiką nuo isterijos, perkeliant jį į konstruktyvią emocinę būseną, - nukreipti vaiko dėmesį į kitą objektą.
- "Aš tave myliu". Kad nuramintumėte susinervinusį mažylį, apkabinkite jį, paglostykite jam galvą ir pasakykite, kad jį mylite. Šis metodas geriausiai veikia, kai vaiką apima isterija, dėl to, kad jis jaučiasi įžeistas arba nesuprastas.
- "Aš žinau, kad tu dabar pyksti". Užuot pykę ant vaiko, verčiau pasakykite jam, kad žinote apie jo jausmus ir stengiatės jį suprasti.
"Trejų metų krizė"
Vadinamoji „trejų metų krizė“ gali pasireikšti ir anksčiau, ir vėliau, tai priklauso nuo konkretaus vaiko. Šiuo etapu vaikai mokosi pažinti savo ir kitų ribas, todėl dažnai jas nori patikrinti. Prasideda „aš pats“ etapas, kai atsiranda poreikis išbandyti viską savarankiškai, o tai kartais nesutampa su vaiko galimybėmis ir tėvų poreikiais. Šiuo amžiaus tarpsniu mažyliai yra egocentriški, jie nori, kad žaidimas ar kita veikla vyktų pagal juos ir jei nėra taip, kaip vaikas nori, jam gali pasireikšti stiprūs pykčio proveržiai.
Ką daryti, jei sunku susitvarkyti su vaiko emocijomis?
Jei jaučiate sunkumų susitvarkant su vaiko emocijomis, nebijokite kreiptis į psichologą. Specialistas gali padėti šeimai aptarti galimus sprendimus ir daryti tam tikrų pakeitimų.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
- Stalo žaidimai vaikams nuo 4 metų: geriausi pasirinkimai ir patarimai
- Žaidimai vaikams nuo 8 metų: lavinantys, smagūs ir įtraukiantys
- Neįtikėtini Žymūs Žmonės, Gimę 2000 Metais – Sužinokite, Kas Jie!
- Neįtikėtini Faktai apie Sunkiausią Naujagimį Pasaulyje, Kurių Negalite Praleisti!