2-3-aisiais gyvenimo metais vaikas pradeda suvokti save kaip individualybę, išbando savo galimybes. Šis periodas gali sukelti stiprias emocijas: nors vaikas vis dar yra labai prisirišęs prie artimųjų, atsiranda poreikis atsiskirti, įgyti tam tikrą autonomiją.
Fiziologinės priežastys
Daugelio iš dabar žinomų 13 vitaminų trūkumo simptomai pradeda išryškėti, kai į organizmą jų nepatenka 2-3 savaites iš eilės. Vaikams, mėgstantiems valgyti tik vienarūšį maistą, dažniausiai atsiranda hipovitaminozės požymiai - dalies vitaminų nepakankamumo simptomai ir geležies trūkumo požymiai. Hipovitaminozė dažniausiai pasitaiko dėl nevisavertės mitybos arba tuomet, kai sutrinka vitaminų pasisavinimas ir apykaita.
Anemija (mažakraujystė) atsiranda, kai išsenka įgimtos geležies atsargos, pvz., išnešiotiems kūdikiams 4-6 gyvenimo mėnesiais, o išrankiems valgytojams - bet kurį mėnesį. Taip atsitinka, kai kūdikis negauna liesos mėsos, o vyresni nei vienerių metų gauna daugiau nei 400 ml karvės pieno per parą.
Mėšlungio priežasčių gali būti labai įvairių. Viena iš jų - magnio ir kalcio trūkumas. Daug magnio yra grūdų produktuose (duonoje, kruopose), žaliose lapinėse daržovėse. Magnio yra ir geriamajame vandenyje. Daug kalcio yra piene ir jo produktuose.
Prakaitavimas yra rachito požymis (tuomet labiau prakaituoja pakaušis - dėl to kūdikis sukinėja galvą), o rachitas atsiranda, kai trūksta vitamino D. Kūdikiams ir mažiems vaikams galvos, padų, delnų prakaitavimas būdingas ir dėl vegetacinės nervų sistemos ypatumų. Tai nėra pagrindiniai rachito požymiai.
Geležies trūkumo anemijos (mažakraujystės) požymis yra noras valgyti nevalgomus dalykus, savotiškas skonio iškrypimas. Tai nenumaldomas noras valgyti molį, kreidą, dantų pastą, ledo gabalėlius, krakmolą.
Blogėja apetitas. Dažniausios apetito sutrikimo priežastys: maitinimas per prievartą, prasidėjusi liga, nuovargis, virškinamojo trakto ligos.
Dantų kalimosi periodas prasideda apie šeštą kūdikio gyvenimo mėnesį, o visi pieniniai dantukai išsikala maždaug iki dvejų metų. Ne visiems vaikams besikalantys dantukai sukelia diskomfortą, tačiau pasitaiko, kad mažyliams dantukai kalasi sunkiai ir sukelia skausmą.
Vitaminų trūkumo požymiai
- Skilinėja rankų ir kojų nagučiai.
- Lūpos atrodo blyškios.
- Skilinėja, plyšta lūpų kampučiai, skeldėja ir pleiskanoja lūpos.
- Žydi nagai.
- Slenka plaukai.
- Kraujuoja dantenos.
Psichologinės ir socialinės priežastys
Šis periodas - tikras išbandymas tėvams, nes mažylis atsisako daryti beveik viską, ko yra prašomas, ir dažnai atlieka visiškai priešingus veiksmus. Taip vaikas tikrina savo galimybių ribas, abejoja tėvų keliamomis taisyklėmis ir bando įvesti savo tvarką.
Šiai krizei pasiekus aukščiausią tašką, vaikas iš tiesų gali atrodyti nevaldomas: jis verkia (kartais net iki isterijų) dėl kiekvieno išgirsto „negalima“ ir tai kartojasi kone kiekviename žingsnyje. Dažnai 2-3 metukų vaikai tampa agresyvūs, savo pyktį jie išreiškia ne tik verkimu, bet ir mušimusi.
Mažylis gali būti dirglesnis, pasikeitus gyvenamajai aplinkai, darželiui, atsiradus naujam žmogui aplinkoje. Jis gali tapti dirglus ir pasikeitus įprastam jo dienos ritmui ar po intensyvios dienos, sukėlusios daug emocijų (ir nebūtinai blogų). Nepamirškime, kad mažyliams reikia laiko, kol įsisavina išgyventas emocijas ir įvykius.
Vaikas pakeisdamas aplinką ir išgyvendamas dėl išsiskyrimo su tėvais darželio adaptacijos metu energingai protestuoja ir mėgina pakeisti situaciją arba grįžęs iš darželio - visas susikaupusias emocijas perduoda tėvams ir ieško nusiraminimo.
Dirglumas taip pat gali būti vitaminų stygiaus požymis.
Miego svarba
Vaikai, lyginant su suaugusiais, miego trūkumui yra kur kas jautresni. Miegodamas vaikas ne tik pailsi nuo aktyvios kasdienės veiklos bei įspūdžių pilnos, turiningos pažinties su supančiu pasauliu. Kūdikio miegas - procesas, kurio metu mažylio organizmas vystosi, organai atsistato, o įvairios fiziologinės funkcijos - stabilizuojasi.
Galų gale, su kokybiškai, pakankamai laiko (ne tik naktį, bet ir dienos metu) pailsėjusiu vaiku ir tėveliams sutarti yra gerokai paprasčiau.
2 mėnesių iki maždaug 4 mėnesių amžiaus mažyliai per parą jau miega šiek tiek mažiau, įprastai - apie 16 valandų. 5 mėnesių vaikas, įprastai jau turintis pastovesnį miego grafiką, naktį miega 10 - 12 valandų, dieną - apie 3 - 4 valandas.
Lyginant su, pavyzdžiui, dviejų mėnesių kūdikiu, vienerių metų vaikas miega gerokai trumpiau (12 - 14 valandų, iš kurių naktį - 10 - 12, dieną - 2 - 3 valandas).
Rekomenduojama miego trukmė vaikams
| Amžius | Rekomenduojama miego trukmė per parą |
|---|---|
| Naujagimiai (1 mėn.) | 15 - 18 valandų |
| 2 - 4 mėnesiai | Apie 16 valandų |
| 5 mėnesiai | 10 - 12 valandų naktį, 3 - 4 valandas dieną |
| 1 metai | 12 - 14 valandų (10 - 12 valandų naktį, 2 - 3 valandas dieną) |
Tikėtina, kad Jūsų mažylis išgyvena miego regresą, įprastai pasireiškianį 4-tą, 8-10-tą, 12-tą, 18-tą gyvenimo mėnesį, o taip pat - sulaukus dvejų metukų amžiaus. Tiesa, nurodyti amžiaus tarpsniai yra orientaciniai.
Kaip tėvams ištverti vaiko irzlumą?
Įprastai vaiko zirzimas yra prastai kalbančių vaikų pagalbos ir globos prašymas. Labai svarbu vaiką mokyti kalbėti judesiais, kūno kalbos gestais bei garsais.
Nepamirškite pagirti vaiko už kiekvieną aiškesnį prašymą, o esant dažnam susierzinimui neleiskite vaikui jumis manipuliuoti, pasirinkite ilgesnį kelią - daugiau laiko skirkite pokalbiams ir nusiraminimui jūsų glėbyje, o ne greitu dėmesio nukreipimu telefoniniais žaidimais, animaciniais filmais ar saldainiais.
Todėl, kalbėdami apie šį vaiko raidos etapą ir irzlumą, turite atkreipti dėmesį ne vien į vaiko savijautos gerinimą, bet ir į savo, kaip tėvų, psichologinę būseną. Svarbu suprasti, kad jūs rodote vaikui pavyzdį, kaip reaguoti į įvairias situacijas, tad daugeliu atvejų stenkitės išlikti ramūs, neprarasti kantrybės vien dėl to, kad pagal tokį pavyzdį mokysis jūsų vaikas, kaip sprendžiamos problemos.
Kaip padėti vaikui šio etapo metu?
Vaiko zirzimas yra tikras iššūkis tėvams. Tik tinkamas pasiruošimas ir laiko skyrimas šiems momentams padės sumažinti pasikartojančio irzlumo tikimybę. Labai svarbu neskubėti šiuose etapuose ir išbūti, leisti emocijoms pagyventi namuose ir leisti jas suprasti tiek vaikui, tiek jums mokytis valdyti.
Veiklos, kurios padeda nusiraminti:
- Sensoriniai buteliukai: Į skaidrų vandens buteliuką įpilkite vandens, įdėkite plastikinių spalvotų karoliukų, gumelių, mažų figūrėlių ir užsukite buteliuką. Plaukiojančių elementų stebėjimas nuramins ir atpalaiduos vaiką.
- Smulkiosios motorikos veiklos: Kruopų pilstymas į įvairias formeles. Suberkite kruopas į indą ir nudažykite dažais. Nudažytoms kruopoms leiskite išdžiūti. Kruopas galite pilstyti į įvairias smėlio žaidimų formeles, kiaušinių dėklus, o tam, kad veikla taip greitai neatsibostų, iš kartono galima iškirpti skaičiukus, raides, mokyti vaiką jų reikšmių.
Stebėkite vaikus, kokios veiklos padeda nurimti ir paliesti emocijas, - tai gali būti tapymas, lipdymas, karpymas ir daugelis kitų kasdienių veiklų!
Kada dirglumas gali reikšti ligą
Nors kartais vaiko dirglumą galima pavadinti paprastais „ožiukais“, tačiau dirglumas gali būti ir prastos savijautos sukeltas požymis. Mažieji gali pasidaryti irzlūs, kai pakyla kūno temperatūra, skauda pilvelį ar susergama ausies uždegimu.
Būkite ypač atidūs dėl mažylio elgesio pasikeitimų ar staiga padidėjusio jautrumo tada, jei mažylis neseniai nukrito ir susitrenkė galvą. Net jei atrodo, kad vaikutis susitrenkė nestipriai, atsiradęs dirglumas gali būti galvos smegenų sutrenkimo požymis, dėl to būtinai pasikonsultuokite su gydytoju.
Jei pastebite, kad mažylis be aiškios priežasties dirglus visą laiką, negalite jo nuraminti įprastais būdais, reikėtų pasikonsultuoti su vaikų neurologu ir ieškoti dirglumo priežasties.
Svarbiausi patarimai tėvams
- Sukurkite saugią, šiltą ir mylinčią aplinką.
- Rūpinkitės tinkama vaiko mityba, reikalingu miego režimu ir poilsiu.
- Būkite kantrūs ir supratingi.
- Mokykite vaiką išreikšti savo emocijas žodžiais ir gestais.
- Pasitarkite su specialistais, jei dirglumas nepraeina arba kelia nerimą.
Saugi, šilta ir mylinti aplinka yra geriausia priemonė ne tik kovojant su „ožiukais“, bet ir skatinant normalią emocinę ir psichologinę vaiko raidą.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
- Stalo žaidimai vaikams nuo 4 metų: geriausi pasirinkimai ir patarimai
- Žaidimai vaikams nuo 8 metų: lavinantys, smagūs ir įtraukiantys
- 5 metu vaiko spaudimas: norma ir nukrypimai
- Kaip Lietuva Įgyvendina Vaiko Teisių Konvenciją: Svarbiausi Faktai ir Naujausios Tendencijos
- Laimos Žemaitytės Įkvepianti Biografija: Nuo Svajonių Iki Lietuvos Estrados Viršūnės