Dažnai sergantis vaikas - tai ir nerimas dėl jo sveikatos, ir praleistos mokslo ar žaidimų darželyje savaitės, ir tėvų nedarbingumo lapeliai, pagaliau - žlugę šeimos planai.
Kad maži vaikai serga daug dažniau negu suaugusieji - žinomas faktas ir nieko nepakeisi, tiesiog reikia išaugti. Vieni mažyliai serga keletą kartų per metus, kiti, atrodo, neišbrenda iš ligų liūno.
Pediatrai sako, kad susirūpinti dėl to, kad vaikas dažnai serga derėtų mažylių iki metų tėvams, jei jis ūmiomis kvėpavimo takų ligomis serga 4 ir daugiau kartų per metus, dėl 2-3 metų mažylio, kuris suserga 6 ir daugiau kartų, jeigu 4-5 metų vaiką per metus užpuola 5 ir daugiau ligų, o vyresnį kaip penkerių - 4 ir daugiau ligų.
Kodėl vaikai serga dažniau?
Mažo vaiko imuninė sistema nesubrendusi, o jai susiformuoti reikia laiko. Įgimtą imunitetą vaikas gauna iš mamos ir pirmiesiems 3-6 mėnesiams jo užtenka. Su virusais ir bakterijomis ir vaikai, ir suaugusieji susiduria kas sekundę. Vaikui atsilaikyti prieš juos sunkiau, nes jis dar neturi iki galo susiformavusio imuniteto.
Antra vertus, kiekvienas susidūrimas su virusu - imuniteto treniruotė, kuri jį stiprina. Kūdikiai iki metų dažniausiai auginami namuose, todėl jie rečiau serga, o kai tik vaikas pradeda lankyti darželį, užgriūva ir nuolatinės ligos, dėl kurių kalti ten tūnantys virusai.
Tik jeigu viena liga keičia kitą, nespėjęs pasveikti vaikas nuolat vėl tuojau pat suserga, derėtų išsiaiškinti priežastis, nes nuolatinės ligos gali sutrikdyti mažylio sveikatą.
Ką daryti, kad vaikas sirgtų rečiau?
Vaikams, kaip ir suaugusiems, svarbūs ir gyvenimo būdo įpročiai. Jei jie mažai būna lauke, nepailsi, neišsimiega, maitinasi nesubalansuotai, tai tokių vaikų imuninė sistema bus silpnesnė, jie dažniau sirgs.
Tinkama aplinka
- Tinkamai įrenkite vaiko kambarį. Jame neturi būti laikomi dulkes kaupiantys daiktai, pavyzdžiui, knygos, kurias geriausia laikyti dėžėse arba uždarose lentynose.
- Visi mažylio žaislai turi būti plaunami.
- Kambarį reikia nuolat vėdinti - intensyviausiai prieš ir po miego.
- Venkite perkaitimo. Vaiko lovą pastatykite atokiau nuo radiatoriaus (jis turėtų būti reguliuojamas).
- Būtini vaiko kambaryje prietaisai - termometras ir drėgmės matuoklis.
- Naktį vaikui geriausia miegoti vėsiame ir drėgname ore: optimali kambario temperatūra -18 laipsnių, o drėgmė - 50-70 proc.
Tokioje aplinkoje kvėpavimo takų infekcijos pažeista gleivinė atsikuria daug greičiau. Šiltame, sausame, dulkių sklidiname ir necirkuliuojančiame ore virusai ilgiau išlieka aktyvūs. Užtat jie greitai žūna vėsiame, drėgname, švariame ir besikeičiančiame ore. Jeigu kambaryje per sausa, pastatykite oro drėkintuvą.
Gyvenimo būdas
- Nebėgiokite paskui vaiką su šaukšteliu. Gerti reikia daug. Skysčių stoka - pirmas žingsnis ligų link.
- Būkite lauke. Sveikas vaikas į lauką turi eiti kasdien.
- Imunitetą stiprina ir sportas, geriausia dažnai sergančiam mažyliui sportuoti ne uždarose patalpose, o lauke.
- Ūmiu ligos periodu jam geriau likti namuose, bet kai temperatūros nebėra ir kiti nemalonumai baigėsi - pirmiausia leiskite mažylį ne į darželį, o į lauką.
- Mažiau būkite ten, kur gausu žmonių.
- Ligą reikia išgydyti visiškai. Dažnų vaiko ligų priežastis gali būti išlikę infekcijos židiniai. Mat vaiko organizme tūnanti infekcija, esant nepalankiems aplinkos veiksniams, sukelia ligos atkrytį.
- Neišleiskite per anksti į darželį. Dauguma tėvų neturi kantrybės sėdėti su vaiku namuose savaitę, kai jau praėjo temperatūra, todėl nesuteikia laiko imunitetui atsistatyti.
- Mažiau cheminių vaistų. Nepirkite vaistų saujomis.
Cheminiai vaistai, ypač antibiotikai ir kraujagysles siaurinantys nosies lašai silpnina imunitetą. Antibiotikai visiškai neveikia virusų ir naikina gerąsias žarnyno bakterijas. Nosies gleivinė išskiria gleives, kuriose yra virusus naikinančių medžiagų, todėl svarbu, kad ji neišsausėtų, o kraujagysles siaurinantys nosies lašai kaip tik ją ir sausina.
Taigi tokia chemija gydomas vaikas tikrai greičiau nepasveiks. Kovojant su kvėpavimo takų infekcijomis reikia sukurti sąlygas, kad vaiko organizmas kaip galima greičiau ir padarant mažesnę žalą įveiktų virusus. Cheminius vaistus reikia vartoti tik tada, kai būtina, patarus gydytojui.
Sloguojančio vaiko kvėpavimui pagerinti, atsikosėjimui palengvinti dažnai naudojami eukalipto lapų ekstrakto preparatai. Viena iš šio augalo medžiagų - mirtolis skystina gleives, todėl vaikas lengviau jas atkosėja drauge su infekcijos sukėlėjais. Eukaliptas turi biologiškai veiklių medžiagų, kurios naikina bakterijas ir virusus. Iš eukalipto lapų ekstrakto pagaminti preparatai padės numalšinti ir gerklės skausmą. Ne veltui šio augalo lapų ekstrakto dedama į daugelį pastilių nuo gerklės skausmo. Vaikiški preparatai gaminami lašų arba sirupo pavidalo.
Imuniteto stiprinimas
Pastiprinkite vaiko imunitetą. Natūralūs augalai ligoniukui pasitarnaus ir profilaktiškai. Sustiprinti imunitetą bei padėti greičiau pasveikti gali, pavyzdžiui, ežiuolės veikliosios medžiagos. Šis augalas seniai žinomas kaip imunostimuliatorius, kuris padeda išvengti infekcinių kvėpavimo takų ligų. Šaltuoju sezonu toks preparatas kaip pagalbinė priemonė, kovojant su virusinėmis ir bakterinėmis ligomis, dažnai sergančiam vaikui ypatingai pravartus.
Ežiuolė naudinga ir jau sergančiam mažyliui, kovojančiam su virusais ir bakterijomis, nes joje yra šiuos nepageidaujamus mikroorganizmus naikinančių medžiagų.
Psichologiniai aspektai
Visi mes norime gyventi ramiai ir gražiai, nes taip geriausiai sveikatai. Tačiau susiplanuoti tokią ramybę retam pavyksta - juk, kaip sakoma, niekada nežinia, kas slypi už kampo. Stresą, arba vidinę įtampą, mums sukelia bet kokia netikėta veikla. Tai, kas nutinka nelauktai, neplanuotai, mus sukrečia, sujaudina, išmuša iš vėžių.
„Šiek tiek kitaip yra vaikui, - įspėja gydytoja Gabrielė Germanavičienė. - Ikimokyklinukai yra itin jautrūs įvairiems pokyčiams. Kuo mažesnis vaikas, tuo mažesnis iššūkis gali sukelti vidinę įtampą. Palankiausios sąlygos vaikui vystytis yra rutiniška aplinka, t. y., aiškus dienos, savaitės, metų ritmas, tai, kas kartojasi dienoms bėgant, prie ko jis yra pratęs. Ikimokyklinukas, kuriam nutinka kažkas neįprasta, net jei tai šventė, smagi išvyka, pasisvečiavimas, nors jo laukė ir jis teikia gerų emocijų, gali išgyventi stresą. Į patirtą stresą vaiko organizmas gali sureaguoti tarsi be priežasties šoktelėjusia temperatūra, ūmia kvėpavimo takų ar kita virusine liga, kelias dienas trunkančiu peršalimu ir pan.
„Ar gali nuolatinė įtampa ir erzelis namuose turėti įtakos sūnaus sveikatai? Vyresnėlė sesutė vis erzina mažąjį broliuką, taikosi jį nuskriausti. „Šeimos santykiai, be abejo, turi įtakos vaiko sveikatai“, - sako gydytoja psichiatrė.
Vaikams svarbiausia jausti, kad yra apsupti tėvų meilės ir rūpesčio. Didelę, ligas paskatinančią įtampą jie išgyvena tada, kai nejaučia suaugusiųjų užnugario. „Reikėtų nepamiršti, kad mažas vaikas, nors fiziškai yra atsiskyręs nuo mamos, tačiau dvasiškai vis dar su ja susijęs. Vaiką supantis pasaulis yra jo fizinė aplinka, o mamos jausmai - jo jausmų, sielos aplinka.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jeigu vaikas yra aktyvus, bendrauja, žaidžia, geria skysčius, galbūt yra šiek tiek irzlesnis, jo apetitas sumažėjęs, kas yra labai dažnas ligos simptomas, tai pas gydytoją galima ir neskubėti. Tokį vaiką galima prižiūrėti namuose.
Kalbant apie karščiavimą, pirmiausia reikėtų bandyti temperatūrą „numušti“. Esant virusinei infekcijai, karščiavimas aktyviausias būna pirmą parą. Temperatūra pakyla, nes būtent taip imuninė sistema reaguoja į ligos sukėlėją. Tris dienos yra ta kritinė riba, kai temperatūra prie virusinės infekcijos ima mažėti arba visai nukrenta. Į gydytojus ir rekomenduočiau kreiptis tuo atveju, jei temperatūra per tris paras nepradeda mažėti ar visai nenukrenta.
Simptomai, kada reiktų kreiptis nedelsiant:
- Temperatūra nenukrenta, nors naudojami vaistai tinkamomis dozėmis arba nukritus temperatūrai ji po vienos, dviejų valandų vėl užkyla. Tai yra vadinamasis atkaklus karščiavimas.
- Nukritus temperatūrai vaikas neatsigauna: yra mieguistas, nevalgo, negeria, nesišlapina - būtina skubiai kreiptis į gydymo įstaigą.
- Neblykštantys bėrimai.
- Esant kosuliui, atsiranda garsus kvėpavimas, dusulys, matomas ir girdimas apsunkintas kvėpavimas.
Dažniausios vaikų ligos
Dažniausia vaikų ligų priežastis yra virusinės kilmės infekcijos. Tai galioja tiek mokyklinio, tiek ikimokyklinio amžiaus vaikams. Visgi dažniausiai į mus kreipiasi ikimokyklinio amžiaus vaikų tevai, o dažniausi jų atžalų simptomai - kosulys, sloga, karščiavimas.
Norėčiau pabrėžti, kad kosulys dažniausiai yra slogos pasekmė. Tai yra, visi maži vaikai, kurie kosti, dažniausiai turi slogą. Ikimokyklinio amžiaus vaikams sloga gali tęstis iki 2 savaičių, kosulys po persirgtos infekcijos gali trukti ir 4 savaites. Bet svarbiausia, kad visi simptomai ligos eigoje mažėtų, o ne stiprėtų. Jeigu simptomai stiprėja: sloga blogėja, vaikas naktimis nemiega, kosulys darosi dažnesnis, tokiu atveju reikėtų kreiptis į gydytoją.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
- Stalo žaidimai vaikams nuo 4 metų: geriausi pasirinkimai ir patarimai
- Žaidimai vaikams nuo 8 metų: lavinantys, smagūs ir įtraukiantys
- 5 metu vaiko spaudimas: norma ir nukrypimai
- Vlado Gintauto Įkvepianti Biografija: Nežinomi Faktai ir Gyvenimo Kelias
- Kaip įrengti vaiko kambarį: geriausi patarimai ir kūrybiškos idėjos