Vaikystėje vaikai kartais mušasi, ir tai yra normalus reiškinys. Tačiau, kai 2 metų vaikas pradeda mušti save, tai gali kelti nerimą tėvams. Šiame straipsnyje aptarsime galimas tokio elgesio priežastis ir pateiksime patarimus, kaip tėvams reaguoti ir padėti vaikui.
Agresyvus elgesys vaikams
Agresyvus elgesys vaikams nėra retas reiškinys. Vaiko kalba ir kūno kalba gali padėti atpažinti agresyvų elgesį. Vaikai gali pasireikšti agresyviais elgesio požymiais, tokiomis kaip pyktis, nekantrumas, garsus elgesys ir pan. Taip pat, vaiko kūno kalba gali rodyti, kad jis yra įtemptas, nervingas, arba agresyvus. Agresyvus elgesys gali pasireikšti skirtingomis formomis: fizine, verbaline ir socialine agresija.
Pagrindinės savęs žalojimo priežastys
- Savęs raminimas: Vaikas save mušti gali, jei nervų sistema itin sudirginta ir negali nurimti. Fiziniais veiksmais išlieja adrenalino ir kortizolio perteklių, o skausmas signalizuoja smegenims, jog būtina susitelkti.
- Emocinė perkrova: Savęs mušimas padeda išveikti sudėtingus jausmus, su kuriais negali susidoroti nebrandi nervų sistema. Sunku tverti liūdesį, nusivylimą, pyktį, jei nepatenkinami lūkesčiai, baimę ar stresą nepažįstamose situacijose.
- Savęs stimuliavimas: Kai kuriems vaikams reikia daugiau intensyvumo, kad pajustų tikrus pojūčius. Mušdami save pastiprina vyraujančią būseną.
- Dėmesio stoka: Kai vaikas nori būti pastebėtas, apkabintas ir priglaustas, trūksta šilumos ir meilės, tačiau nemoka ir negali paprašyti, gali provokuoti suaugusiuosius netinkamais būdais.
- Nusivylimas: Mažieji greitai susierzina ir supyksta, jei negauna norimo dalyko arba įvykiai klostosi ne taip, kaip tikėjosi.
- Fizinis skausmas: Savęs mušimas gali būti reakcija į fizinį skausmą. Negalėdamas apibūdinti savijautos, mažylis smūgiuoja ten, kur skauda.
Kitos galimos priežastys
Be jau minėtų priežasčių, vaiko mušimosi elgesį gali lemti ir šie veiksniai:
- Amžiaus krizės: Dažniausiai vaiko elgesį veikia trejų ir septynerių metų krizės. Šiuo laikotarpiu vaikų tėvai pastebi, kad daugėja nekonstruktyvių bendravimo su kitais būdais.
- Netinkami auklėjimo stiliai šeimoje: Tai nelanksčios ribos, autoritarinė suaugusiųjų pozicija arba visiškas ribų nebuvimas ir tėvų pozicija.
- Konfliktinė situacija šeimoje.
- Vaiko asmenybės slopinimas arba agresyvūs bendravimo su juo būdai.
- Nereguliuojami santykiai tarp brolių ir seserų.
Ką daryti, jei vaikas muša save?
Svarbu suprasti, kad vaikas neatsakingas už savo elgesį net iki keturiolikos metų. Štai keletas patarimų, kaip reaguoti į tokį elgesį:
- Būkite ramūs: Svarbi suaugusiojo ramybė. Agresyvūs veiksmai stabdomi visada.
- Pripažinkite vaiko būklę ir emociją: Svarbu pripažinti vaiko būklę ir emociją.
- Mokykite vaiką išsireikšti verbaliai: Svarbu mokyti, padėti vaikui išsireikšti verbaliai - ko nori ar nenori, ką jaučia. Tai rodome ir savo pavyzdžiu.
- Įvardinkite, ką galima daryti: Svarbu ir įvardinti ką galima daryti - patrepsėti, pašaukti ir pan.
- Paguoskite nuskriaustą vaiką: Svarbu paguosti nuskriaustą vaiką.
- Negėdinkite vaiko: Svarbu negėdinti vaiko, nes tai ne tik nepadeda, bet ir kelia pyktį, pagiežą.
Kaip padėti vaikui atsikratyti polinkio į agresiją
Kaip gi išmokyti agresyviai besielgiantį vaiką ramiai reaguoti į nuviliančias, erzinančias situacijas?
- Pademonstruokite tinkamą pavyzdį: Patiems ramiai ir pamatuotai reaguojant į įžūlų vaiko elgesį.
- Reaguokite nedelsdami: Į agresyvų vaiko elgesį būtina sureaguoti tuojau pat.
- Nenusileiskite vaiko valiai: Neleiskite vaikui agresijos keliu pasiekti savo tikslą, pavyzdžiui, gauti norimą žaislą.
- Paguoskite auką: Visų pirma, būtinai paguoskite nuo agresijos nukentėjusį vaiką.
- Pripažinkite agresoriaus jausmus: Pripažindami, kad suprantate, kokių jausmų vedinas vaikas pasielgė agresyviai, galite padėti jam nusiraminti.
- Pasiūlykite alternatyvių sprendimų: Vystantis vaiko verbaliniams ir mąstymo gebėjimams, pasiūlykite efektyvesnių nei agresija būdų, kaip dorotis su neigiamomis emocijomis.
- Pastebėkite gerą elgesį: Šiukštu nepamirškite pagirti vaiko už gerą elgesį bendraujant su kitais vaikais.
- Stebėkite bendravimą su draugais: Išryškėjus vaiko polinkiui į agresiją, privalote stebėti, kaip jis bendrauja su bendraamžiais, be to, tuojau pat įsikišti, jei randasi ženklų, bylojančių apie artėjantį agresyvaus elgesio epizodą.
- Griežtai sudrausminkite vaiką: Nusiųskite porai minučių pabūti vieną į tokią vietą, kurioje jis galės nusiraminti.
- Nereaguokite agresyviai: Taisyklė „Agresija už agresiją“ baudžiant įžūlų vaiką tikrai nepasiteisina, todėl jokiu būdu nesielkite agresyviai.
Kada kreiptis į specialistus?
Nors savęs mušimas yra dažnas elgesio modelis 1-3 m. vaikams, reikėtų pasikonsultuoti, jei sykiu pasireiškia nors vienas uždelsto vystymosi požymių. Verta kreiptis pagalbos, jei mažylis mušdamas save susižaloja, pavyzdžiui, lieka mėlynių, sunku pereiti nuo vienos veiklos prie kitos, mušimo epizodai kartojasi visą dieną arba reaguojant į bet kokią emociją. Svarbu atkreipti dėmesį, ar vaikas nesmūgiuoja į konkrečią vietą, kas gali signalizuoti apie kitus sveikatos sutrikimus.
Testas tėvams: Ar jūsų vaikas agresyvus?
Atsakykite į klausimus "taip" arba "ne".
- Ar galite pasakyti, kad jūsų vaikas nėra agresyvesnis už kitus vaikus?
- Ar tiesa, kad jūsų vaikas žaislų nedaužo?
- Ar tiesa, kad jūsų vaikas daiktų nedaužo (jis juos tyrinėja, o ne gadina)?
- Ar tiesa, kad net prastos nuotaikos vaikas nemeta ant grindų daiktų?
- Ar būna, kad susierzinęs jūsų vaikas gali siūbuoti ir ką nors trenkti?
- Ar tiesa, kad jūsų vaikas niekada nenuplėš nuo kambarinės gėlės lapo ar žiedo?
- Ar galite būti tikri, kad gatvėje, priėjęs prie šuns ar katės, vaikas tyčia ant jo neužlips ir nežnybs?
- Ar tiesa, kad jis niekada neįžeis vabzdžio?
- Ar pastebite, kad žaisdamas su mylimu žmogumi (močiute, sese) vaikas gali jam sukelti netikėtą skausmą?
- Ar žaisdamas su silpnesniais vaikais jūsų vaikas visada subalansuoja jėgas?
- Ar tiesa, kad žaisdamas su lėlėmis jūsų vaikas gali išdurti akis, nuplėšti rankas ar kojas?
- Ar tiesa, kad jūsų vaikui būdinga žaidimo technika yra „kirpti“ ausis, plaukus, „papildomas“ lėlių dalis ir kitus žaislus?
- Ar tiesa, kad jūsų vaikas net supykęs ar susierzinęs nedaužo indų?
- Ar pasitaiko, kad kai niekas nemato jūsų vaiko, jis kitam vaikui žnybteli, tampo už plaukų ar kandžiojasi?
- Ar tiesa, kad žiūrėdamas į knygą jis gali išplėšti puslapį?
- Ar tiesa, kad piešdamas jūsų vaikas dažnai stipriai spausdamas nulaužia pieštuko šerdį?
- Ar būna, kad kai esi šalia kito vaiko, tavo vaikas jį stumdo ir stumdo?
- Ar pasitaiko, kad reaguodamas į suaugusiųjų pastabas jūsų vaikas vartoja keiksmažodžius?
- Ar jis kartais vartoja keiksmažodžius ginčydamasis su kitais vaikais?
- Ar pasitaiko, kad iš apmaudo jūsų vaikas dažnai išeina į kitą kambarį, atsitrenkia į pagalvę, sienas, baldus?
Testo rezultatų interpretavimas:
- 0-5 taškai: Jūs neturite jaudintis dėl savo vaiko agresyvumo.
- 6-12 taškų: Vidutinis agresyvumo rodiklis, būdingas daugumai ikimokyklinio amžiaus vaikų.
- 13 ar daugiau taškų: Labiausiai tikėtina, kad jūsų vaikas padidino nervų sistemos jaudrumą.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
- Stalo žaidimai vaikams nuo 4 metų: geriausi pasirinkimai ir patarimai
- Žaidimai vaikams nuo 8 metų: lavinantys, smagūs ir įtraukiantys
- 5 metu vaiko spaudimas: norma ir nukrypimai
- Neįtikėtina Vaikų Dienos Centrų Sėkmė Lietuvoje – Sužinokite, Kodėl Jie Keičia Vaikų Gyvenimus!
- Skubus Gidas: Pilvo Šono Skausmas Nėštumo Metu – Priežastys, Simptomai ir Efektyvūs Sprendimai