Valstybinė ligonių kasa (VLK) primena, kad tam tikrais atvejais gyventojai, norėdami nemokamai gauti sveikatos priežiūros paslaugas ir išvengti nesusipratimų gydymo įstaigose, turėtų atvykti į teritorinę ligonių kasą (TLK) ir pateikti reikiamus dokumentus dėl draustumo privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) patvirtinimo. Tai leis gydymo įstaigoms išvengti nesklandumų, o pacientui nereikės mokėti už paslaugas, kurios jam turėtų būti teikiamos nemokamai.
Dalis valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) draudžiamų žmonių turėtų kreiptis į teritorinę ligonių kasą (TLK) ir pateikti jų teisę į PSD pagrindžiančius dokumentus. Specialistai primena, kad tokių dokumentų nepateikusiųjų gydymo įstaigose gali laukti netikėtumai.
„Būna atvejų, kai gyventojai tik gydymo įstaigoje išsiaiškina, kad yra nedrausti PSD ir jiems negali būti suteiktos kompensuojamos paslaugos. Dažniausiai tai būna niekur nedirbantys ir auginantys nepilnamečius vaikus tėvai arba nedirbančios būsimos mamos. Šių grupių gyventojai turi teisę į draudimą valstybės lėšomis, tačiau automatiškai netampa drausti, todėl jiems reikia kreiptis į ligonių kasą. Svarbu žinoti, kad valstybės lėšomis socialiai pažeidžiamų grupių gyventojai draudžiami tik tuo laikotarpiu, kai nedirba ir negauna jokių pajamų nei Lietuvoje, nei kurioje nors Europos Sąjungos šalyje", - teigia Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro skyriaus vedėja Natalija Jelenskienė.
Net 99,9 proc. apdraustųjų kompensuojamomis paslaugomis gali naudotis nesirūpindami jokių duomenų dėl PSD ligonių kasoms pateikimu, nes VLK gauna duomenis iš įvairių valstybės institucijų, registrų. Tačiau yra tokių gyventojų grupių, kurių duomenys nekaupiami jokiose informacinėse sistemose, todėl tokie asmenys turėtų patys pasirūpinti duomenų pateikimu ir kreiptis į ligonių kasas dėl PSD galiojimo. Laiku nesikreipus ir nepateikus reikiamų duomenų, atsiranda nepatogumų gydymo įstaigoje - už paslaugas prašoma susimokėti.
Kas turi teisę į PSD valstybės lėšomis auginant vaikus?
Tėvams, auginantiems vaikus, reikia įsidėmėti, kad teisę į PSD valstybės lėšomis turi vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis vieną vaiką iki 8 m., ar vienas iš globėjų, šeimoje globojantis vieną vaiką iki 8 m. Taip pat šią teisę turi vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis 2 ir daugiau nepilnamečių vaikų, ar vienas iš globėjų, šeimoje globojantis 2 ir daugiau nepilnamečių vaikų, kol vyriausiam vaikui sukanka 18 m.
Auginant vieną vaiką iki 8 metų, vienas iš tėvų ar įtėvių gali rinktis, kuris bus draudžiamas valstybės lėšomis. Jei šeimoje auga du ar daugiau vaikų, vienas iš tėvų ar įtėvių gali būti draudžiamas valstybės lėšomis, kol vyriausiajam vaikui sukaks 18 metų.
Esminė priežastis yra ta, kad į PSD valstybės lėšomis turi teisę tik vienas iš tėvų - mama arba tėtis. Kuris iš jų pageidaus šio draudimo gimus vaikui automatiškai nefiksuojama. Dėl to tėvai turi sutarti tarpusavyje. Sutarus, kad draudimas valstybės lėšomis reikalingiausias, tarkime, mamai, šis sutarimas gali būti ir laikinas. Pasikeitus situacijai (netekus darbo ar pan.), teisė į PSD gali būti perduota tėčiui ar atvirkščiai.
„Tėvų apdraudimo PSD nereikėtų vertinti kaip savaime suprantamo dalyko. Situacijų būna įvairių. Pavyzdžiui, pasitaiko atvejų, kai tėvai dirba, gyvena ir yra apdrausti sveikatos draudimu kitose šalyse, kai kuriems tėvams atimtos tėvystės teisės, kai kurie bausmę atlieka pataisos namuose, o būna ir taip, kad vaiką augina vienas iš tėvų, kai tuo tarpu kitas prie auginimo neprisideda ir pan. Tokiais atvejais reikia individualiai vertinti kiekvieną situaciją ir nustatyti, ar pageidaujančiajam galima suteikti sveikatos draudimą. Neretai tokio draudimo suteikti negalima, nes, pavyzdžiui, negalima apdrausti žmogaus sveikatos draudimu dviejose šalyse. Taip pat PSD valstybės lėšomis nepriklauso praradus tėvystės teises“, - sako Panevėžio TLK Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja Sigita Paulauskienė.
Kaip kreiptis dėl PSD auginant vaikus?
Tačiau šiais abiem atvejais vienas iš tėvų, kuris nori būti draudžiamas valstybės lėšomis, turi atvykti į TLK ir informuoti apie pasirinkimą, kad būtent jis nori būti apdraustu PSD valstybės lėšomis. Norint, kad vienam iš tėvų PSD būtų suteiktas, būtina TLK pateikti prašymą apdrausti, nurodant jame savo ir vaikų duomenis.
Šeimos pasirinkimu vienas iš tėvų ar įtėvių, auginantis vaiką iki aštuonerių metų arba du ir daugiau nepilnamečių vaikų, PSD valstybės lėšomis draudžiamas pagal asmens prašymą. Vienas tėvų gali būti apdraustas valstybės lėšomis iki kol vaikui sukaks 8 metai. Jei šeimoje auga du ar daugiau vaikų, vienas iš tėvų gali būti draudžiamas valstybės lėšomis, kol vyriausiajam vaikui sukaks 18 metų. Tačiau abiem atvejais vienas iš tėvų, pageidaujantis būti draudžiamas valstybės lėšomis, turi informuoti ligonių kasas apie savo pasirinkimą. PSD galiojimas suformuojamas pagal prašyme pateiktus duomenis visam Sveikatos draudimo įstatyme numatytam laikotarpiui, t. y. prašymo nereikia pildyti kasmet. Tačiau, jei šeimoje gimsta kitas vaikas arba tais atvejais, kai teisę į draudimą valstybės lėšomis norima perduoti kitam tėvui, dėl anksčiau nustatyto PSD laikotarpio tikslinimo (pratęsimo) į ligonių kasas reikėtų kreiptis pakarotinai", - sako N. Jelenskienė.
Pasak N. Jelenskienės, reikiamus duomenis PSD laikotarpiui tvarkyti ligonių kasoms galima pateikti nuotoliniu būdu. Tinkamai užpildytą prašymą, t. y. pašto adresu (prašymas šiuo atveju turi būti pasirašytas ir nuskenuotas arba pasirašytas elektroniniu parašu); pateikti elektroniniu būdu per portalo „Mano vyriausybė" skiltį „E. pilietis".
Tai galima padaryti ir neatvykus į ligonių kasą - reikia užpildyti prašymą, kurio forma skelbiama ligonių kasų interneto svetainėje čia. Užpildytą prašymą į ligonių kasą galima atsiųsti paštu arba el.
Auginantiems vaikus duomenų pateikimui parengta speciali prašymo forma, kurią galima rasti VLK bei bet kurios TLK interneto svetainėje. Pasirinkti galimybę draustis valstybės lėšomis gali tik vienas iš auginančių vaiką arba vaikus tėvų - nedirbanti mama arba tėvas. Šiuo atveju tėvai tarpusavyje turi susitarti, kuris bus apdraustas valstybės lėšomis.
Kitos gyventojų grupės, draudžiamos valstybės lėšomis
Pirmiausia atvykti į TLK turėtų niekur nedirbančios, kūdikio besilaukiančios moterys. Jos bus apdraustos PSD valstybės lėšomis nėštumo laikotarpiu - 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo bei 56 dienas po gimdymo. Tad tokiai moteriai nereikėtų nerimauti - jai bus suteiktos nemokamos sveikatos priežiūros paslaugos.
Valstybės lėšomis taip pat gali būti draudžiamas vienas iš globėjų (rūpintojų), nustatyta tvarka paskirtas vaiko globėju (rūpintoju), šeimoje globojantis vaiką iki aštuonerių metų arba du ir daugiau nepilnamečių vaikų ir pageidaujantis būti draudžiamas valstybės lėšomis, nes nedirba. Šiuo atveju ligonių kasom reikia pateikti dokumentus, patvirtinančius pripažinimą globėju (rūpintoju) ir globos (rūpybos) laikotarpius (teismo nutartį, sprendimą, kitą vykdomąjį dokumentą).
Valstybės lėšomis draudžiami ir slaugantieji neįgalius vaikus. Šiuo atveju į ligonių kasas turėtų kreiptis šeimos pasirinkimu vienas iš tėvų (įtėvių), slaugantis namuose vaiką invalidą, arba draudžiamasis globėjas ar rūpintojas, nustatyta tvarka paskirtas globėju (rūpintoju). Globėjai (rūpintojai) turėtų turėti dokumentą, patvirtinantį jo pripažinimą globėju (rūpintoju) ir globos (rūpybos) laikotarpius (teismo nutartį, sprendimą, kitą vykdomąjį dokumentą), taip pat dokumentą, patvirtinantį laikotarpį, kuriam yra nustatytas slaugomo asmens neįgalumo (nedarbingumo) lygis arba specialusis nuolatinės slaugos poreikis.
Valstybės lėšomis draudžiamos ir niekur nedirbančios, kūdikio besilaukiančios moterys. Valstybės lėšomis būsimos mamos draudžiamos nėštumo laikotarpiu - 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo bei 56 dienas po gimdymo. PSD galiojimui suformuoti ligonių kasoms reikėtų pateikti gydymo įstaigos išduotą nėštumą patvirtinančią pažymą, kurioje nurodytas nėštumo savaičių skaičių arba numatoma gimdymo data. „Neretai nedirbančios nėščiosios dėl draudimo nesikreipia iki pat gimdymo ir tik gydymo įstaigoje sužino, kad PSD yra nedraustos. Bereikalingo nerimo, nesusipratimų išvengti padėtų ligonių kasoms laiku pateikti duomenys", - teigia N. Rūpimus klausimus gyventojai ligonių kasoms gali pateikti el.
Privalomasis sveikatos draudimas (PSD)
Sveikatos draudimas Lietuvoje yra dviejų rūšių: valstybinis privalomasis sveikatos draudimas (PSD) ir privatus draudimas. Abi rūšys suteikia teisę naudotis valstybine, savivaldybės ir privačia sveikatos priežiūra. Tačiau jei neturite PSD, visas sveikatos priežiūros išlaidas turėsite padengti patys.
Kas gali būti apdraustas PSD?
Nepriklausomai nuo pilietybės, nemokamą sveikatos priežiūrą Lietuvoje gali gauti visi PSD apdrausti gyventojai:
- Lietuvoje nuolat gyvenantys užsieniečiai;
- Laikiną leidimą gyventi turintys užsieniečiai (ir jų vaikai), kurie dirba Lietuvoje arba vykdo individualią veiklą;
- Asmenys, gaunantys pensijas pagal tarptautines sutartis;
- Nelydimi nepilnamečiai;
- Perkelti asmenys;
- Užsieniečiai, kuriems Lietuvoje suteikta papildoma apsauga;
- Lietuvoje gyvenančių ir dirbančių specialistų iš trečiųjų šalių šeimų nariai įtraukti į Lietuvos sveikatos draudimo sistemą.
Jei esate trečiųjų šalių pilietis, jūsų dalyvavimas PSD sistemoje priklausys nuo to, ar turite leidimą nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje. PSD draudimas galios tik tuo atveju, jei reguliariai mokėsite įmokas.
Jei turite leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, prievolė mokėti PSD įmokas jums taikoma nuo pirmos leidimo galiojimo dienos. Jei nedirbate ir nesate draudžiami valstybės lėšomis, PSD įmokas turite mokėti patys kiekvieną mėnesį. Jei neteksite darbo ir užsiregistruosite Užimtumo tarnyboje, PSD įmokas už jus mokės valstybė.
Jei turite leidimą laikinai gyventi ir dirbate Lietuvoje, jūsų darbdavys automatiškai įtrauks jus (ir jūsų vaikus) į PSD sistemą. Įmokos bus išskaičiuojamos iš jūsų atlyginimo. Jeigu išdirbęs Lietuvoje ne mažiau kaip šešis mėnesius tapsite bedarbiu ir užsiregistruosite Užimtumo tarnyboje, jūsų PSD įmokos bus apmokamos valstybės lėšomis. Jei dirbate savarankiškai, įmokas turėsite mokėti savarankiškai.
Jei esate sutuoktinis ar registruotas partneris, atvykęs pas užsienietį, turintį leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, užsienietį, turintį leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kuris dirba Lietuvoje arba dirbo ne trumpiau kaip 6 mėnesius ir yra įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, arba Lietuvos pilietį ir nedirbate arba nesate draudžiamas valstybės lėšomis, jums taip pat atsiranda prievolė savarankiškai mokėti PSD įmokas.
Kaip mokėti PSD įmokas?
Savarankiškai besidraudžiantys asmenys kas mėnesį turi mokėti 6,98 proc. minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio PSD įmokas. 2025 m. minimali mėnesinė PSD įmoka yra 72,45 EUR. Išsamią informaciją apie tai, kaip mokėti įmokas, rasite čia.
SVARBU: Pasitikrinti, ar esate apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu galite čia.
Europos sveikatos draudimo kortelė
Jei turite Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK), nemokamai galite gauti skubią medicininę pagalbą ir gydymą ligoninėje. Taip pat nemokamai galite apsilankyti sveikatos priežiūros įstaigose, kurios yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis.
Kitos galimybės neturintiems PSD
Jei į Lietuvą atvykstate su nacionaline viza (D), PSD draudimas jums netaikomas. Tai reiškia, kad nemokate PSD įmokų ir todėl neturite teisės gauti sveikatos priežiūros paslaugų, kompensuojamų PSD fondo lėšomis.
Ne ES šalių studentai, kurie neturi darbo ir nevykdo savarankiškos veiklos, nėra draudžiami valstybės lėšomis ir negali savarankiškai mokėti PSD įmokų.
Jei negalite dalyvauti PSD sistemoje, turite kelias galimybes:
- Įsigykite privatų sveikatos draudimą iš tokių draudimo bendrovių kaip BTA, Ergo, Gjensidige, IF, Lietuvos draudimas arba Seesam. Visą draudimo bendrovių sąrašą rasite čia.
- Savarankiškai apmokėkite už kiekvieną apsilankymą pas gydytoją ir kitas sveikatos priežiūros paslaugas.
Privatus sveikatos draudimas
Privatūs sveikatos draudimai Lietuvoje kainuoja nuo 50 iki 150 EUR per metus, priklausomai nuo pasirinkto poliso. Su privačiu sveikatos draudimu paprastai turėsite sumokėti už sveikatos priežiūros paslaugas savarankiškai ir vėliau prašyti kompensacijos iš draudimo bendrovės, nebent draudimo polise nurodyta kitaip.
Gydytojo konsultacija Lietuvoje dažniausiai kainuoja nuo 20 iki 100 EUR, o hospitalizavimo kaina priklauso nuo ligoninėje praleisto laiko, medicininių procedūrų ir palatos tipo.
žymės: #Vaiku
Panašus:
- Neįtikėtina! Kaip Užtikrinti Giliausią Miegą Nėštumo Metu ir Jaustis Puikiai
- Gyventojų Skaičiaus Mažėjimas Lietuvoje: Kodėl Mirčių Skaičius Viršija Gimimus?
- Geriausi Patarimai Kūdikio Maitinimui Mišinuku: Dažnumas ir Būtini Žinoti Dalykai
- 14 Papildomų Dienų Gimus Daugiau Nei Vienam Vaikui – Sužinokite, Kaip Tai Veikia!
- Stiprus Pilvo Skausmas Nėštumo Pradžioje: Būkite Budrios – Svarbiausios Priežastys ir Greita Pagalba
- Sužinokite, Kada Ir Kaip Gauti Motinystės Pašalpą Lietuvoje – Viskas, Ką Reikia Žinoti!