XIX amžiuje valstiečiai sudarė apie 80 proc. lietuviškųjų gubernijų gyventojų. Jų skaičius Lietuvoje augo visą XIX a., nes šią grupę nuolat papildydavo nusigyvenę bajorai bei kitų kategorijų žmonės.
Šeimos istorijos studijos gali tikėtis platesnio visuomenės, ne vien specialistų dėmesio. Mokslininkų sukaupti duomenys, analizė ir apibendrinimai papildo iš kartos į kartą perduodamus pasakojimus, todėl skaitytojas priima tyrinėjimus kaip dalelę savo giminės istorijos, lygina su asmenine patirtimi.
Anot Vilniaus universiteto Lyčių studijų centro vadovės dr. Dalios Marcinkevičienės, XIX amžiuje šeima buvo reguliuojama ne tik Bažnyčios, bet ir visuomenės bei jos paprotinės teisės. Kita vertus, ji buvo galbūt net modernesnė už šiandien peršamą jos modelį. Šeimos nebuvo gausios.
Etnografė Angelė Vyšniauskaitė, XX a. 7-jame dešimtmetyje rinkusi duomenis apie Lietuvos namų ūkius XIX amžiuje, pirmoji pasakė, kad lietuvių tradicinė šeima neturėjo nieko bendra su bendruomeniškąja slaviška šeima. Lietuviškos šeimos buvo nedidelės, jose augo 3-4 vaikai. Dauguma vaikų neišgyvendavo.
Šeimos Tipai ir Dydis
Tirdama namų ūkius, projekto vykdymo grupė išskyrė net 32 šeimų kategorijas pagal tarpusavio ryšių priklausomybę. Šeimos nariais galėjo būti vyras ir žmona su vaikais; vyras ir žmona su vaiku iš pirmosios santuokos ir pan.
„Iš tų 32 pagrindinių kategorijų išskyrėme tris šeimų kategorijas: paprastąją (branduolinę), išplėstinę ir sudėtinę, - pažymi D. Leinartė. - Branduolinėje šeimoje gyveno asmenys, susiję kraujo ryšiais: tėvas, motina ir vaikai. Išplėstinėje šeimoje gyveno branduolinė šeima, seneliai, vieniši asmenys (nesusituokę broliai, seserys), samdiniai. O sudėtinę šeimą sudarė kelios šeimos - keli branduoliai.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad 1847-aisiais 36 procentus namų ūkių sudarė branduolinės šeimos. Išplėstinių šeimų 1847 m. buvo 30 proc., o sudėtinių - tik 26 proc.
Vidutiniškai branduolinės šeimos namų ūkyje gyveno apie 6 asmenis, išplėstinėje - 7,5, o sudėtinėje - 9 asmenys.
1847 metų duomenys atskleidžia, kad vidutinis namų ūkio dydis branduolinėje šeimoje buvo 5,8 asmens: vidutiniškai tokioje šeimoje augo 4 vaikai. Bevaikės sutuoktinių poros buvo itin retos: jos sudarė apie 6 proc.
Tyrimas atskleidė, kad sudėtinėse šeimose vidutiniškai gyveno 9-10 asmenų, tačiau vaikų jose buvo mažiau - vidutiniškai tik 5. Trečdalį tokių šeimų sudarė šeimos tik su vienu vaiku (36,4) ir trečdalį su 2 vaikais.
Santuoka ir Šeimos Formavimas
Santuokos, kaip ir Vakarų Europoje, buvo vėlyvos. Lietuvoje moterys tekėjo 25-26 metų, o vyrai vesdavo sulaukę 28-29 metų.
„Santuokinį amžių XIX amžiuje reguliavo paveldėjimo sistema, kuri skyrėsi Vakarų Europoje ir Rusijoje. Linija tarp Vakarų ir Rytų buvo nubrėžta ties Sankt Peterburgu. Vakarų Europos šalys pasižymėjo vėlyvomis santuokomis. Vyrai tuokdavosi 28-29 metų, merginos - keleriais metais jaunesnės“, - pasakojo pašnekovė, savo žinias apibendrinusi monografijoje „Vedusiųjų visuomenė: santuoka ir skyrybos Lietuvoje, XIX a. - XX a. pradžioje“.
Tuokdavosi to paties socialinio sluoksnio žmonės: vedybos buvo ekonominis santykis. Ūkio dalybos ir santuoka vykdavo vienu metu. Ūkis buvo dalijamas, kai mirdavo ar nebegalėdavo dirbti vienas iš tėvų, o vaikai jau buvo sulaukę santuokinio amžiaus.
Vedybos buvo neformalus būdas apeiti caro ribojimus, trukdančius laisvai disponuoti žeme.
Iki 1853 m. be dvarininko žinios valstiečiai negalėjo sudaryti santuokų, pasitaikydavo ir piktnaudžiavimų iš pono pusės, tačiau carinė valdžia visos imperijos mastu stengėsi apginti įbaudžiavintų valstiečių teisę pasirinkti partnerį patiems. 1853 m. buvo išleistas įsakas, panaikinęs dvarininkų teisę kištis į valstiečių santuokų reikalus.
Dvaro ribose valstiečiai laisvai galėdavo rinktis antrąją pusę, tačiau rinktis sutuoktinį iš kito dvaro buvo neleidžiama, tad vidutinis atstumas tarp jaunikio ir nuotakos namų siekė tik apie 2,9 km. Suprantama, toks siauras pasirinkimas lemdavo ir palikuonių sveikatą.
Meilė ar Ekonominis Išskaičiavimas?
Kas lemdavo lietuvių santuokas - meilė ar ekonominis išskaičiavimas? Meilės samprata specifinė kiekvienai skirtingai epochai, o fizinė aistra egzistavo visais laikais. Aistros pagrindu šeimas kūrė samdiniai - žmonės be turto. Turto turintys valstiečiai tuokdavosi tik ekonominiais sumetimais.
Iš tiesų piršlio tikslas buvo surasti viena kitą atitinkančią šeimą: jaunuolio žemės dalis turėjo atitikti merginos pasogą. Tai buvo taisyklė. Pasak dr. D. Leinartės, šis interesas neeliminavo meilės. Tradicijos ir pažiūros buvo tos pačios, tuokdavosi panašaus amžiaus žmonės.
Vienišumas ir Emigracija
XIX a.-XX a. pradžioje lietuvių visuomenė pripažino tik šeimyninius santykius, netoleravo vienišo gyvenimo būdo. Nevedusieji gyveno kaip vienišiai, samdiniai - tai Vaižganto aprašytieji mykoliukai ir severiutės.
Valstiečių visuomenėje vienišiems žmonėms (tokių buvo 6,6 proc.) buvo labai sunku save realizuoti - to jiems neleido egzistavusi paveldėjimo sistema.
Tuo tarpu Lietuvoje nevedę vyrai ir netekėjusios merginos netekdavo teisės į paveldėjimą, neturėjo nei žemės, nei teisės į pasogą. Vienintelė jiems tekusi dalia buvo tarnauti brolių ir seserų šeimoms.
Ankstesni D. Leinartės lietuvių šeimos istorijos tyrimai atskleidžia, kad į Ameriką labai dažnai emigruodavo tie, kurie negalėjo rasti vietos visuomenėje: vieniši asmenys, taip pat ir daugpačiai, negalėdavę išsiskirti, kadangi nebuvo civilinės metrikacijos.
Požiūris į Vaikus
Didžiausias skirtumas tarp to meto ir šiuolaikinės šeimos - požiūris į vaikus. Vaikų mirtingumas buvo be galo didelis. Dažnai iki vienerių metų dėl mažos tikimybės išgyventi jie net nebūdavo įtraukiami į dokumentus.
Šeimos narių tarpusavio santykių kultūra buvo šiurkšti, bet ne žiauri. Vaikai būdavo vertinami tik tuomet, kai pradėdavo nešti ekonominę naudą. Mirus naujagimiui, jo vardas būdavo atiduodamas kitam vaikui.
Anot mokslininkės, dėl nelepinančių gyvenimo sąlygų vaikai nebuvo visuomenės dalis, kuriai būtų teikiama daug dėmesio. Geriausi kąsniai buvo atiduodami ne jiems, o šeimos galvai.
XIX a.-XX a. pradžioje Lietuvoje ikivedybiniai santykiai nebuvo toleruojami. Jei netekėjusi moteris susilaukdavo vaiko - o tokių atvejų nebuvo daug - jos laukdavo didžiulė panieka ir pasmerkimas, kurio nepakėlusios merginos žudydavosi. Apie tai rašo ir Vienuolis, ir Žemaitė.
Lietuvoje vyravo faktiškoji bigamija. Žmonės išvykdavo, dingdavo, emigruodavo, šipkartės iš Amerikos taip ir neateidavo, o ūkyje darbo rankos buvo būtinos. Norėdami sudaryti naują santuoką, žmonės kreipdavosi į Bažnyčią, tačiau, nepateikus įrodymo apie dingusiojo sutuoktinio mirtį, Bažnyčia išskirdavo būtent sugyventinius.
Sugyventiniams gimę vaikai būdavo registruojami kaip neteisėtai gimę - benkartai.
Vaikų globos namai
Nežiūrint į tai, kad XIX amžiaus Lietuvoje buvo vos keletas vaikų globos namų, juose kaip ir Vakarų Europoje, absoliučią daugumą sudarė tėvus turintys pamestinukai, o ne našlaičiai.
Tai patvirtina ir statistika apie Vaikelio Jėzaus globos namuose Vilniuje gyvenusius pamestinukus.
| Metai | Našlaičiai | Pamestinukai, turintys abu tėvus arba motiną |
|---|---|---|
| 1854 | 89 | 637 |
| 1855 | 86 | 622 |
| 1856 | 90 | 635 |
| 1857 | 86 | 572 |
| 1858 | 91 | 536 |
| 1900 | 12 | 57 |
| 1901 | 14 | 57 |
Skurdas ir pamestinukai tiesiogiai siejosi ir XIX amžiaus Lietuvoje. Buvęs kareivis Fiodoras Afansjevas, nebeįstengęs išmaitinti savo sūnaus Petro, paprašė Telšių parapijos klebono atiduoti dešimtmetį berniuką į Kauno vaikų prieglaudą.
Absoliučia dauguma atvejų, valstietės juos nužudydavo arba pagimdžiusios tiesiog palikdavo laukuose ar tvarte. Nors Vakarų Europoje buvo labai išplitusi globos namų sistema ir valstybė ėmėsi įvairių kitų priemonių šių vaikų atžvilgiu, beglobių vaikų skaičius vis tiek buvo labai didelis.
Panašus:
- Vaikų skaitymo ugdymas ikimokykliniame amžiuje: naujausi tyrimai ir įdomiausios apklausos
- Dirbtinis apvaisinimas vyresnio amžiaus moterims: šokiruojanti sėkmės statistika ir daugiavaisio nėštumo pavojai
- Alfa Kartos Vaikų Bruožai: Kaip Iššūkiai Keičia Švietimo Sistemą
- Neįtikėtini Patarimai, Kaip Greitai Ir Ramiai Migdyti Kūdikį – Išbandykite Dabar!
- Įkvepiančios Vaikų Kambario Idėjos – Sukurkite Kūrybišką ir Augimą Skatinančią Erdvę