Ankstyvoje vaikystėje sparčiai vystosi vaiko fizinė ir kognityvinė raida, formuojasi jo įpročiai. Gyvenimo būdas nuo pat pirmųjų metų turi didelės įtakos sveikatai, fiziniam aktyvumui jau suaugus.
Ankstyvasis ugdymas
Ugdymas(sis) yra viso gyvenimo visuminis procesas: jis nėra priskirtas konkrečiai ugdymo ar švietimo įstaigai ir nėra apribotas amžiaus grupės. Teisė į asmenybės vystymosi skatinimą priklauso kiekvienam vaikui nuo pat gimimo. Deja, pagrindinių kompetencijų ir gebėjimų lavinimas vis dar nėra priskiriamas ar labai retai priskiriamas naujagimiams. Tačiau šiandien biologinių tyrimų dėka mes žinome, kad kiekvienas naujagimis disponuoja genetinėmis struktūromis, įgalinančiomis įsisąmoninimo procesus, kuriuos mes ir apibrėžiame kaip ugdymąsi. Paprasčiau sakant, jau nuo pirmos gimimo dienos užsimezga tamprus ryšis tarp vaiko ir pasaulio. Žvelgiant iš šios pozicijos, aiškėja pagrindinis ugdymo(si) procesų ypatingumas ankstyvojoje vaikystėje. Tradicinis vaiko raidos supratimas, kad vaikų ugdymas(is) vyksta nuosekliomis pakopomis, jau atgyveno. Šio supratimo jau tvirtai nebesilaikoma. Ankstyvojo ugdymo tikslu tampa vaiko patirties turtinimas, įgalinimas nuo pat pradžių gauti turtingą patirtį, kurią kiekvienas vaikas įsisavina ir perdirba savaip. Praktinė ugdymo veikla turi apimti sistemingą ir nuolatinį vaikų patirties skatinimą ir žadinimą. Vaikai skirtingose srityse jokiu būdu nesivysto vienodai. Skirtumai (raidos šuoliai ir sulėtėjimai) yra veikiau taisyklė, o ne išimtis. Todėl etapai yra labai sąlyginiai. Žinoma, egzistuoja specifiniai amžiaus ypatingumai.
Vaiko bendravimo raida
Vaiko gebėjimai ir galimybės sukurti santykius su suaugusiaisiais ir kitais vaikais vėliau, grupėje, didele dalimi priklausys nuo jo ankstesnės ryšių patirties. Augdamas sveikas mažylis reaguoja į bendravimą su juo: nustoja verkęs, sulaiko žvilgsnį ties suaugusiuoju. Vėliau kūdikis bendraudamas šypsosi, pasuka galvą garso link, burbuliuoja ir burkuoja, kalbinamas pagyvėja, o suaktyvėjusius judesius lydi pirmi garsai. Pradedame išgirsti balsius, o taip pat priebalsius m, n. Neilgai trukus atsiranda paspygavimai atsakant į emocingą suaugusiojo kalbinimą, išgirstame pratisą juoką. Maždaug ties pusmečiu vaikas pradeda tarti pirmus skiemenis ma, ba, pradeda suprasti į jį nukreiptą kalbą: įsiklauso į suaugusiojo balsą, teisingai reaguoja į intonacijas, atpažįsta pažįstamus balsus, pats naudoja daugybę triukšmų kad išreikštų savo poreikius. Mažylis jau pasiruošęs žaisti su suaugusiuoju, panaudoja įvairias balsines reakcijas tam, kad atkreiptų suaugusiojo dėmesį, atpažįsta žinomus žodžius, pakelia rankas, kai girdi „ateik čia”. Vienas iš svarbiausių normalaus kalbos vystymosi rodiklių yra balbatavimas, t.y. vienodų skiemenų kartojimas: ba-ba, da-da, pa-pa… Naudojami garsai: p, b, m, g, k, e, a. Vaikas imituoja garsus, kuriuos sukelia kiti, naudoja atskirus ir dvigubus garsus.
Virš pusės metų vaikas aktyviai bendrauja naudodamas gestus, džiaugsmingai žaidžia „katučių”. 10 mėnesių vaikas vartoja mažiausiai 1-2 balbatavimo žodelius (lialia, baba), suprantamus konkrečiose situacijose. Pradeda imituoti šuniuko, laikrodžio, karvės garsus, konkrečiose situacijose daugėja „balbatavimo” žodelių. Metų amžiaus normaliai besivystantis vaikas aktyviai naudoja bent 3-4 žodelius, supranta bent 10 žodžių, priskirdamas juos konkretiems daiktams.
Patarimai suaugusiems bendraujant su vaikais
Paprastai suaugusieji bendraudami su mažais vaikais keičia savo įprastą elgseną. Tėvų elgsena kiekvienoje vaiko vystymosi pakopoje turi atitikti vaiko poreikius ir skatinti vaiko vystymąsi. Štai keletas patarimų:
- Sugaukite vaiko žvilgsnį ir atidžiai žiūrėkite į akis kalbant su juo. Kalbinamas vaikas visada turi matyti jūsų veidą, lūpas, mimiką. Artikuliuokite aiškiai ir pabrėžtinai.
- Šypsokitės ir kalbinkite kūdikio garsais atsakydami jam. Žadinkite kūdikio garsus kartodami jo dažnai tariamus garsus. Prieikite ir palieskite kūdikį kalbant su juo, pasukite jo galvutę į savo pusę.
- Supažindinkite su naujais garsais. Įvairinkite savo balso toną ir retkarčiais dainuokite. Kalbėkite dirbami arti vaiko ar prižiūrėdami jį. Šypsokitės ir judinkite galvą kalbindami.
- Tarkite kūdikiui įvairius balsius. Kartokite kelis kartus ir laukite, kol jis pakartos. Skatinkite bet kurį panašų garsą. Tarkite balsius ir lūpinius garsus (b, p, m), nes juos lengviausiai ištarti ir kūdikis mato, kaip juos tarti.
- Kartokite garsus garsiai, po to tyliai, vaikučiui į ausį. Kartokite su žaislais susijusius garsažodžius: kū-kū, au-au, miau-miau ir kt. Rodykite žaislus ir sakykite pavadinimus.
- Atsakinėkite į vaiko ištartus garsus, lyg kalbėtume su juo. Parinkite žodžiams artimus garsus ir skiemenis, pvz. Sekdami pasakėles kaitaliokite intonaciją ir tempą, kalbėkite tai lėtai, tai pašnibždomis, tai garsiai.
- Kalbėkite su vaiku dirbdami kasdieninius namų ruošos darbus, įvardykite daiktus, maisto produktus, drabužius, darbus, kuriuos dirbate. Sakykite vaikui „ate” ir „labas”, kai įeinate ar išeinate iš jo regėjimo lauko. Atsakykite mažyliui į jo tariamus garsus savais garsais. Taip tvirtinsite įgūdį.
- Paėmę 3-4 vaikui žinomus daiktus ar maisto produktus, įvardykite juos. Po to, rodydami paeiliui į daiktus, prašykite, kad vaikas juos įvardytų. Slėpkite daiktus ir prašykite, kad vaikas juos rastų.
- Pritarkite ir netiksliai ištartam žodžiui, bet pakartokite taisyklingai patys, kad vaikui fiksuotųsi teisingo tarimo pavyzdys. Aiškiai įvardykite dažnai namie naudojamus daiktus, maisto produktus. Įvardykite kūno dalis ir prašykite, kad mažylis jas parodytų ir įvardytų.
- Reikalaukite, kad mažylis, prašydamas daikto, vartotų išmoktą jo pavadinimą. Kai vaikas siekia kokio daikto, įvardykite jį, po to tegu mažylis pakartoja ir tik tuomet paduokite.
- Žaiskite „Ko neliko?”, kai iš 3-4 daiktų vaikui nežiūrint jūs vieną paimate, o vaikas turi pasakyti, kurio daikto nebeliko. Kartu jį suraskite ir dar kartą pavadinkite.
- Įrašykite jūsų dainavimą ir leiskite mažyliui klausytis. Įjunkite vaikučiui muziką, kai jis vienas ir kai šalia jūsų. Kartais nutraukite pokalbį, kai kalbatės su kuo nors, o mažylis yra greta.
- Žaiskite žaidimus, kad galėtumėte kalbėtis su lėlėmis ir meškiuku. Vaizduokite lėlių pokalbį, išraiškingai kalbėkite skirtingais balsais, gestikuliuokite, norėdami, kad vaikas sukiotų galvą nuo vienos lėlės į kitą.
- Naudokite žaislus, skleidžiančius garsus, skatinkite vaiką atspėti ir parodyti , kas skambėjo. Mokykite mėgdžioti jūsų gestus. Rodykite, ką vaikui daryti, suėmę vaiko rankytes. Purtykite galvą sakydami „ne ne”.
- Parodę vaikui kokį gestą, judindami vaiko rankutes ar kūną, padėkite tą gestą pakartoti. Drąsinkite vaiką, rodydami sakykite: „Tu darei taip”. Parodykite vaikui kaip vykdyti nurodymą ir vykdykite jį kartu su mažyliu.
- Prieš duodami nurodymą, sakykite: „Klausykis, žiūrėk”. Sakydami „ne”, darykite tai tvirtai ir išraiškingai, atitraukite mažylio ranką arba jį patį nuo daikto. Girkite vaiką, kai jis reaguoja į žodį „ne”.
- Tegul kitas šeimos narys daro tą veiksmą, kurį jūs draudžiate, o jūs sakykite „ne”. Kai šeimos narys liausis daryti, išgirdęs „ne”, pagirkite jį. Taip rodysite vaikui, kokį elgesį jis gali mėgdžioti.
- Laikykite daiktus ar žaislus tarp savęs ir vaiko, kai rodote juos vaikui. Žaiskite „ieškojimus”. Klauskite „Kur nuvažiavo mašina?”. Radę mašinėlę, pakelkite ir laikykite priešais vaiką, ją įvardindami.
- Padėkite priešais vaiką jam žinomą daiktą, įvardykite ir stebėkite, ar mažylis pažiūrės į jį. Klauskite „Kur tavo kamuolys?”, nuveskite prie jo ir sakykite: „Štai tavo kamuolys”.
- Klauskite mažylio apie viską, kai bendraujate su juo ir laukite atsakymo. „Ar nori ant rankų?” - laukite, kol jis išties rankutes, kad jį pakeltumėte. Siūlydami maisto ar žaislo klauskite „Ar tu nori____?” Laukite, kol vaikas išreikš norą ištiesdamas ranką į daiktą.
- Rodykite vaikui paveikslėlius knygutėje ir tuos pačius daiktus tikrus, kad vaikas galėtų palyginti. Tuo pačiu metu rodykite daiktą ir jo paveikslėlį. Naudokite kubelius su žinomų daiktų paveikslėliais ant šonų.
Kalbos vystymosi svarba
Svarbu suvokti, kad vaiko kalbos vystymasis nėra atsietas nuo kitų vaiko raidos sričių. Jei į vaiko raidą žiūrėtume kaip į dėlionę, tai kalbos raida - tik viena iš dėlionės detalių, tampriai susijungusi su kitomis paveikslo detalėmis. Visos sritys yra labai svarbios ir veikia kalbos vystymąsi (motorika, pojūčiai, suvokimai, supanti aplinka ir t.t.).
Santykiai su močiute
Senelių ir naujagimių ryšys - nepaprastai svarbus, tačiau seneliai, ypač močiutės, turėtų suprasti, kad kūdikio labui jo ryšys su tėvais turi būti svarbiausias. Kantrybė ir pagarba yra labai svarbūs. Kai dukra pasitiki savimi, ir yra brandi kaip asmenybė, jai lengviau išklausyti mamos patarimų. Priims juos ar ne - jos valia, tačiau visuomet padėkos.
Pajutusi, kad mama pernelyg viską kontroliuoja, dukra gali švelniai, bet tvirtai nubrėžti ribas, kurių jos mama neturėtų peržengti. Pavyzdžiui, pasakyti, kad vaiko dienos režimą turi nustatyti vienas žmogus. Aš esu jo mama. Toks pasakymas gali atrodyti pernelyg griežtas, tačiau būna situacijų, kai močiutė taip įsijaučia į dukros gyvenimą ir į vaiko priežiūrą, kad dukra pasijunta savo namuose nebereikalinga. Supratinga dukra pasakys savo mamai, kad dabar tikrai supranta, kaip jai buvo nelengva auginti vaikus ir labai vertina jos pastangas padėti.
Kalbos raida skirtingais amžiaus tarpsniais
| Amžius | Kalbos raidos ypatybės |
|---|---|
| 10-12 mėnesių | Suvokia žinomus žodžius ir patys bando juos ištarti. Dažniausiai tariami žodžiai: mama, tete, baba, garsažodžiai: au-au, ka-ka, mū-mū,… |
| Ankstyvasis amžius | Pasyvusis žodynas žymiai gausesnis už aktyvųjį. Kalba sudėtingėja. Vaikas pradeda suprasti ir vykdyti nurodymus, pažįsta artimuosius. Gali pasakyti apie 20 žodžių. Dažniau savo norus reiškia žodžiais, o vartojamų žodžių reikšmė gali būti plati. Vienu žodžiu gali būti vadinami keli daiktai ar veiksmai. Dėl nuolatinio domėjimosi aplinka atsiranda poreikis klausti, kas čia? |
| Kūrybiškumo ir bendravimo metai | Vartoja ilgesnius žodžius, kalba mėgdžiodami suaugusiuosius. Vaikai girdi, kada ištaria netaisyklingai. Pasireiškia noras kurti naujus žodžius. Taria beveik visus kalbos garsus, kalboje gausėja veiksmažodžių ir būdvardžių, derina žodžius sakinyje, sparčiai vystosi rišlioji kalba, ilgėja tariami sakiniai. Kalboje vartojami įvardžiai. Geba nustatyti pirmą žodžio garsą. Gali užrašyti savo vardą. Klausinėja naujų nežinomų žodžių ir bando juos vartoti savo kalboje. Kalbėdami daug klaidų nebedaro, pastebi kitų vaikų kalbinius netikslumus. Moka perduoti informaciją, nenukrypsta nuo pagrindinės pokalbio temos. Pasakoja suprantamai ir rišliai. Sparčiai plečiasi žodynas. Geba apibūdinti daiktą, nusakyti esminius jo požymius, domisi dar nežinomais žodžiais. |
Vaikų kalbos raidos etapai
- Nuo gimimo iki trijų mėnesių pastebėsite, kad kūdikiai reaguoja į garsus ir skleidžia kūkčiojančius garsus.
- Maždaug nuo šešių mėnesių pradėsite kalbėti, kai išryškėja pasikartojantys sąskambių ir balsių deriniai.
- Iki dvylikos mėnesių greičiausiai išgirsite pirmuosius atpažįstamus vaiko žodžius, paprastai paprastus žodžius, tokius kaip „mama” arba „tėti”.
- Nuo dvylikos iki aštuoniolikos mėnesių vaiko žodynas sparčiai plėsis, dažnai jis išmoks 10-20 žodžių. Pastebėsite, kaip jis derina gestus su žodiniu bendravimu, taip pagerindamas supratimą ir išraišką.
- Sulaukę dvejų metų, patirsite kalbos sprogimą - jūsų žodynas gali siekti 50-200 žodžių. Mažyliai pradeda kurti dviejų žodžių frazes ir demonstruoti pagrindinį gramatinį supratimą.
- Iki trejų metų girdėsite sudėtingesnes sakinių struktūras, vaikai vartos įvardžius ir užduos klausimus. Jų bendravimas tampa vis sudėtingesnis ir atspindi pažintinę raidą.
Nuoseklus dalyvavimas, jautrus bendravimas ir turtinga kalbinė aplinka labai padeda jūsų vaikui tobulinti kalbą.
žymės: #Vaiko
Panašus:
- Vaiko kortelė Swedbank: kaip užsakyti ir naudotis?
- Išsipūtęs vaiko pilvas: priežastys, simptomai ir ką daryti
- Vaiko kedute automobilyje taisykles: ką svarbu žinoti?
- Geriausios Kūdikių ir Mažų Vaikų Mitybos Rekomendacijos Iki 3 Metų – Sveikas Augimas Užtikrintas!
- Vaikų Mankšta su Muzika: Linksmiausi Pratimai Judesiui ir Sveikatai!