Vasarą vaikai ir paaugliai turi galimybę pailsėti ir sukaupti jėgų, tačiau dažnai jie ir jų tėvai svarsto apie galimybę užsidirbti. Tai skatina jaunuolio sąmoningumą, savarankiškumą ir gali atverti kelią į būsimą profesiją, teigia Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologė Jūratė Marcinkevičienė.
Pasak psichologės, padirbėti laisvalaikiu yra puiki galimybė paaugliui išbandyti save naujoje sferoje, pažinti suaugusiųjų pasaulį, išmokti savarankiškumo ir užsidirbti pinigų.
Paauglių Įdarbinimo Aspektai
Jeigu nepilnametis nori padirbėti ir turi planų išbandyti save naujoje atsakomybių sferoje - tai visada gerai. Vis dėlto, galutinis žodis priklauso suaugusiems šeimos nariams, kurie įvertina realias vaiko galimybes dirbti, jo ryžtą, atsakomybę, fizinius ir psichologinius sugebėjimus, sveikatą, asmenybės brandą ir lūkesčius.
Dažniausias paauglių motyvas įsidarbinti yra noras turėti savų pinigų. Tai puikios gyvenimo pamokos, nes viena yra leisti tėvų duotus kišenpinigius, o visai kas kita, kai pajuntama, ką reiškia užsidirbti.
Žinoma, su vaiku reikia aptarti, kaip efektyviau leisti pinigus ir kokie vaiko poreikiai. Tai yra šeimos susitarimas, ir nė vienas iš pasirinkimų nėra blogas, svarbu, kad vaikas gautų atlygį, jaustųsi įvertintas ir suprastas, kad iš anksto žinotų, kaip bus leidžiami jo uždirbti pinigai.
Vaikui reikia padėti apsipirkti, kad jo nesuviliotų brangūs, bet nebūtinai reikalingi daiktai, todėl kad ir koks savarankiškas vaikas būtų, tėvų išmintingas patarimas turi būti visada.
Darbo Paieška ir Sunkumai
Jeigu paauglys pasiryžo vasarą užsidirbti pinigų, dažniausiai ši idėja jau būna aptarta anksčiau, o gal net ir numatytas darbdavys. Jeigu darbo ieškoma spontaniškai, tinka bet kokios įstatymų tvarką atitinkančios priemonės: galima kreiptis į Užimtumo tarnybą, galima pasisiūlyti ūkininkams, kavinių savininkams, kitiems darbdaviams.
Šį procesą turi stebėti suaugusieji, kad nepilnametis nebūtų apgautas. Tokiam bendravimui paauglys turi būti pasiruošęs. Svarbiausia yra abipusė pagarba ir bendras tikslas.
Vaiką reikia išmokyti, kad esant pavojui ar per sunkiai užduočiai, jis nebijotų to pasakyti darbdaviui ir klaustų patarimų. Įdarbintas nepilnametis turi žinoti, kad reikia laikytis darbo drausmės, bendros tvarkos patalpose, neišdykauti ir neeksperimentuoti darbe, o taip pat aiškiai turi būti aptarta, į ką jis gali kreiptis pagalbos bet kokiais klausimais.
Gali atsitikti ir taip, kad vaikui darbą pavyksta susirasti trumpesniam laikui, nei tikėjosi, gali susidurti su iššūkiais pačioje darbo vietoje, taip pat vaikas darbo gali ir visiškai nerasti. Suprantama, kad situacijose, kuomet nepavyksta įgyvendinti savo norų, vaikas gali jausti nusivylimą, gėdą, pyktį, gali sumažėti pasitikėjimas savimi. Tokiais momentais nė vienas nepilnametis nenori klausytis moralų.
Jei vaikui nepavyko įsidarbinti, kaip jis planavo, suaugusieji gali padėti ieškoti alternatyvų, pavyzdžiui, galbūt už iš anksto sutartą mokestį nepilnametis gali padėti atlikti sezoninius darbus namuose ar pas kaimyną, pagaliau verta pagirti, kad nepilnametis ieškojo darbo, perprato šį procesą, kai ko išmoko.
Teisiniai Aspektai ir Darbo Sąlygos
Nepilnamečių nuo 14 metų darbo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Darbo kodeksas bei kiti teisiniai dokumentai. Vaikus ir jų tėvus dėl nepilnamečių įdarbinimo sąlygų konsultuoja Valstybinės darbo inspekcijos specialistai.
14-16 metų vaikams leidžiama dirbti darbus, kurie dažniausiai būna kultūros, reklamos, prekybos, maitinimo sferoje, o taip pat žemės ūkyje.
Jeigu 14-16 metų jaunuolis nusprendė dirbti, svarbu pasirašyti raštišką darbo sutartį. Tokios sutarties nepilnametis negali pasirašyti savarankiškai - reikalingas vieno iš tėvų ar kito vaiko atstovo raštiškas sutikimas.
Vyriausybės nutarimu yra numatyti darbai, kuriuos draudžiama dirbti asmenims iki 18 metų: keliantys pavojų dėl elektros poveikio ar susiję su sprogiųjų medžiagų turinčių gaminių gamyba bei tvarkymu, taip pat tie, kurių spartą lemia mechanizmai. Yra numatytas ir sveikatai kenksmingų, pavojingų fizikinių, biologinių bei cheminių veiksnių sąrašas.
Artėjant vasaros atostogoms, jaunuoliai aktyviai ima ieškoti sezoninių darbų, t. y. laikinų įdarbinimo vietų, norėdami ne tik užsidirbti, bet ir išbandyti save naujoje srityje.
Visgi Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė pabrėžia, kad kolektyvuose, kuriuose dirba jaunimas, neretai pasitaiko darbo reglamentavimo pažeidimų.
„Dažniausiai pasitaikantys pažeidimai darbo aplinkose, kuriose dirba vaikai ir paaugliai, - nelegalus darbas, darbo laiko reglamento nepaisymas, darbo užmokesčio nemokėjimas, netinkamos darbo sąlygos, piktnaudžiavimas darbo bei poilsio laiku“, - akcentuoja I. Piličiauskaitė-Dulkė.
Svarbu pastebėti, kad jauni asmenys gali dirbti ne visus darbus. Vaikas nuo 14 iki 16 metų amžiaus gali dirbti tik fizines galimybes atitinkančius lengvus darbus, neturinčius neigiamo poveikio jo saugai, sveikatai, vystymuisi, fizinei, psichinei, moralinei ar socialinei raidai.
Būtina akcentuoti, kad nepilnamečiams draudžiama dirbti darbus, kai jie bet kuriame procese susiję su alkoholiu, pavyzdžiui, priimti ar pateikti užsakymus.
Net ir su 14 metų amžiaus asmeniu darbas privalo būti įformintas darbo sutartimi, kurioje darbo sutarties šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, t. y. darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės, taip pat darbo laiko normos ir darbo laiko režimo, vardija I. Piličiauskaitė-Dulkė.
Darbo teisės specialistė atkreipia dėmesį, kad darbdavys, prieš įdarbindamas asmenį iki 18 metų ir siųsdamas tikrintis sveikatos, turi pateikti jam numatomų darbo sąlygų aprašą, nurodyti galimą profesinę riziką, o gavęs asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotą medicininę pažymą turi vadovautis joje pateikta išvada ir pavesti dirbti konkrečius darbus, suteikti visas reikiamas saugos ir sveikatos apsaugos priemones.
Labai svarbu apibrėžti ir vaiko bei paauglio darbo trukmę, laikotarpį, žinoti ribojimus, sako Darbo teisės skyriaus vedėja. Vaikai ne mokslo metų laiku gali dirbti iki 6 valandų per dieną ir 30 valandų per savaitę. Mokslo metų laiku - iki 12 valandų per savaitę: iki 2 valandų per dieną mokyklos lankymo dienomis ir iki 6 valandų per dieną ne mokyklos lankymo dienomis, jeigu dirbama trimestro arba semestro metu, tačiau ne tada, kai mokykloje vyksta pamokos.
Vaikams draudžiama dirbti nuo 20 valandos vakaro iki 6 valandos ryto, rytais - nuo 6 iki 7 valandos prieš pamokas. Turi būti suteiktos ne mažiau kaip 2 poilsio dienos per savaitę, jeigu įmanoma, paeiliui, viena iš jų turi būti sekmadienį. Paaugliams dirbti draudžiama nuo 22 valandos vakaro iki 6 valandos ryto. Taip pat turi būti suteiktos ne mažiau kaip 2 poilsio dienos per savaitę, jeigu įmanoma, paeiliui, viena iš jų turi būti sekmadienį.
Kad ir kokio amžiaus darbuotojas būtų, darbas prasideda nuo darbo sutarties sudarymo, primena Darbo teisės skyriaus vedėja I. Piličiauskaitė-Dulkė.
Išsamiau apie darbo sutarties sudarymą, vaiko arba paauglio darbo laiko trukmę, poilsio laiką ir kitais klausimais jaunuolius, jų tėvus ir darbdavius VDI konsultuoja darbo dienomis telefonu + 370 5 213 9772, el. paštu [email protected].
Tėvų Palaikymas Paauglystėje
Paauglystė - nelengvas laikotarpis tiek paaugliams, tiek jų tėvams. Kalbėdami apie fizinius ir emocinius dalykus, mes suprantame, kad paaugliai nėra visiškai suaugę, nors norėtų tokie būti. Jie visą laiką tarsi turi dvigubą vaidmenį: kartais elgiasi kaip suaugę, kartais - visiškai kaip vaikai.
Ar jiems reikalinga fizinė priežiūra, tokia kaip maitinimas, rūpinimasis jų sveikata, jų poilsio režimu, tinkamu ugdymu - tuo, kuo jie patys dar negali pasirūpinti? Tokia priežiūra iš dalies yra būtina.
Kita vertus, paaugliai labai nori būti savarankiški, taip pat jie tikrai gali daug ką daryti patys. Jų mąstymas jau yra visiškai susiformavęs, tačiau jie dar neturi patirties, taigi turi daryti ir savo amžiui būdingas klaidas.
Visų pirma tam, kad galėtume pasitikėti vaiku, nuo pat mažens tėvams reikia kurti draugišką, pagarbų santykį su juo, kai esama aiškių ribų, aiškių taisyklių, kurias tėvai kartais gali pakeisti, tai aptardami su vaikais. Tai vadinama demokratiniu arba autoritetiniu (ne autoritariniu) auklėjimu.
Šeimoje kalbėjimasis yra ypač svarbus tiek tarp tėvų, tiek su vaikais. Tačiau, kaip žinoma, pakankamai kalbasi ne visi. Iš tiesų paaugliui taip pat labai svarbu turėti teisę ir nekalbėti, jei jis to nenori… O norint jį prakalbinti tiesiog reikia būti šalia.
Taip pat labai svarbu ne vertinti tai, kas jums yra sakoma, o išklausyti, parodyti, kad girdite, stengiatės suprasti paauglio poziciją, kaip jis jaučiasi. Ir tada vaikai patys gali padaryti tam tikras išvadas.
Taigi kai esama tokio draugiško santykio ir sugebėjimo išgirsti, pasitikėti paaugliu tampa labai lengva, nes mes žinome, kuo jis gyvena. Jei mes leidžiame vaikui atsivesti į namus draugų, jei mes juos pažįstame.
Taigi pasitikėjimui labai svarbus yra žinojimas - vaiko pažinimas ir žinojimas, kuo jis gyvena. Kartais daug bendravimo nesklandumų su paaugliais kyla dėl to, kad mes jiems norime įpiršti savo nuomonę.
Iš tiesų vaikas perima šeimos vertybes, jei ši nėra labai konfliktiška, patirdamas teigiamų jausmų. Kita vertus, paauglystėje jis turi įtvirtinti ir savo atskirumą. Vaikai negali visko perimti iš mūsų, jie turi daug ką atrasti patys.
Mums kartais atrodo, kad paaugliai klausosi kvailos muzikos, skaito kvailas knygas ar keistai rengiasi, tačiau nėra išmintinga dėl to su jais ginčytis. Yra toks pasakymas, kad paauglystėje labai svarbu „sutarti nesutarti“. Tai reiškia, kad mes sutariame, jog galime turėti skirtingas nuomones.
Taip pat nors mūsų, kaip tėvų, atsakomybė yra didelė, tačiau ne mes vieninteliai auginame vaiką. Juk vaikas turi ir savo angelus sargus, yra sukurtas Dievo, turi savo misiją, kurios mes nežinome.
Taip pat labai svarbu įsisąmoninti, kad vaiko patirtis yra kitokia nei mūsų. Ir mes, suaugusieji, pažindami suaugusio žmogaus gyvenimą ir su tuo susijusius dalykus, kartais ne visai teisingai suprantame paauglių potyrius, draugystes, nes mes tai regime per savo prizmę.
Vis dėlto negalima nepaisyti vaiko privatumo, nes toks nepaisymas yra vienas labiausiai vaikus skaudinančių dalykų.
Kartais tėvai ne visai teisingai supranta, ką reiškia tas paauglio išklausymas nevertinant. Vertybės formuojasi pagal tai, ką mes darome, pagal tai, kaip mes elgiamės realiame gyvenime. O tai, ką sakome, paauglius iš tiesų nelabai veikia.
Taip pat mes turime parodyti, kad jį girdime ir suprantame. Tai vadinama aktyviuoju klausymusi, kai perfrazuojame tai, kas mums sakoma. Pavyzdžiui: „Aš girdžiu, kad tu sakai, jog tau buvo labai pikta, kai mokytoja tave apibarė ir išvarė iš klasės, kai pamatė, kad neatlikai namų darbų…“
Šiuo atveju yra svarbiau su vaiku išlaikyti gerą santykį, padėti jam išreikšti emocijas, nei pasakyti: „Kodėl tu nepadarei namų darbų?". Taip kalbėdami mes pasakome, ką vaikas turėjo daryti, tačiau nekuriame, nepuoselėjame ryšio.
Žmogaus augimas yra procesas, skirtas surasti savo kelią ir tai, kas yra jo. Ir mes to už jį negalime padaryti, jis turi ieškoti pats.
Signalas, rodantis, kad priežiūra yra perdėta, - tai maištavimas. O jei priežiūros per mažai, vaikas jaučiasi nemylimas, tarsi paliktas vienas su savimi.
Paaugliams neretai būdingas netinkamas elgesys gali būti kovos dėl galios, dėmesio siekimo, keršto mūsų elgesiui išraiška.
Grįžtant prie pasitikėjimo, atsakomybės, reikia vaikams leisti patirti, rizikuoti, tačiau legaliai. Tai yra važiuoti į stovyklas, eiti į naktinius žygius, bet visada prieš tai pagalvojus, ar tai yra gana saugu, ar tos stovyklos turi programą, tinkamai parengtus vadovus.
Jei mes neleidžiame vaikui legaliai rizikuoti, jis tai gali imti daryti nelegaliai - užsiimti socialiniu požiūriu netoleruotinomis veiklomis (vartoti alkoholį, narkotikus).
Viena pagrindinių taisyklių - nei už vaiką, nei už paauglį niekada nereikia daryti to, ką jis pats gali padaryti. O kai mes prašome jų pagalbos ar patarnavimo, reikalingas bendradarbiavimas, aptarimas drauge su paaugliu, ką jis gali atlikti.
Žinoma, kiekvienas šeimos narys turi prisidėti prie bendro šeimos gyvenimo, kiekvienas turi savo atsakomybės sritį. Tačiau tai turi būti aptarta ir susitarta atsižvelgiant į šeimos situaciją. O jei jau susitarta, tada galima reikalauti, kad tai būtų vykdoma.
Todėl šeimose, kur esama paauglių, gerai yra šeimų susirinkimai, kai galima diskutuoti ir aptarti. Ir priimti aiškų nutarimą, kas bus, jei tai nebus vykdoma.
Tiesą sakant, mes visi auklėdami vaikus darome klaidų, tačiau, atrodo, gyvename visai neblogai. Visiškai išvengti klaidų yra neįmanoma, tačiau labai svarbu, kad būtų geras santykis, ryšys tarp tėvų ir vaiko.
Išties auginti, auklėti, ugdyti vaikus nėra lengva. Taip pat nėra vieno aiškaus atsakymo, nėra vienos tiesos, kad tai reikia daryti tik taip, o ne kitaip. Mes drauge su vaikais ir kaip tėvai, ir kaip specialistai ieškome teisingų sprendimų, kaskart vis iš naujo.
Panašus:
- Ar 14 metų vaikas gali oficialiai prižiūrėti vaikus Lietuvoje? Sužinokite teisines taisykles!
- Vaikas karščiuoja ir viduriuoja: ką daryti? Patarimai tėvams
- Nuo kokio amžiaus vaikas gali sėdėti automobilio priekyje? Saugos patarimai
- Kaip Gauti Globos Pinigus Šeimoms Lietuvoje nuo 2017 m. – Viskas, Ką Reikia Žinoti!
- Atskleiskite paslaptis: 1992 Metų Vandens Beždžionės Kinų Horoskopas Jums!