Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, kasmet augantis gaunamų pranešimų skaičius dėl galimo smurto prieš vaikus rodo didesnį visuomenės sąmoningumą bei mažėjančią toleranciją smurtui.

Visuomenės Sąmoningumas ir Smurto Atpažinimas

Visgi stebina, jog pagal atlikto tyrimo išryškėjusius duomenis, vis dar didelė dalis suaugusiųjų tam tikrų situacijų, kuriose vaikas nukenčia fiziškai ar psichologiškai, nepriskiria smurtui. „Norėtųsi pasakyti, jog smurtas, ir ne vien tik fizinis, tačiau ir psichologinis, seksualinis ar vaiko nepriežiūra, tampa tik pavieniais atvejais, bet remiantis vaiko teisių gynėjų darbo praktika ir tyrimo rezultatais pastebime, jog norimas pokytis visuomenėje, deja, nevyksta taip greitai. Kol bus pritariančių nuostatai, kad fizinių bausmių taikymas vaikui yra efektyvus auklėjimo būdas, ar neįžvelgsime problemos dėl veiksmų ar žodžių, kurie vaikui gali sukelti skausmą, jį pažeminti ar sumenkinti, tol iš visuomenės neturėtume tikėtis nulinės tolerancijos smurtui“, - sako arnybos vadovė.

Teigiami Pokyčiai ir Iššūkiai

Tiesa, lygindama praėjusių ir 2021 m. atliktų tyrimų rezultatus, I.Skuodienė pastebi, kad teigiamas pokytis dėl saugesnio gyvenimo šalies vaikams, nors ir mažais žingsneliais, bet vyksta. Pavyzdžiui, 2021 m. tyrimo dalyvių paklausus, ar situaciją, kai dėl nesutvarkyto kambario vaikui būtų užsukta ausis, jie priskirtų smurtui - net 47 proc. respondentų teigė, kad tai nėra smurtas arba buvo neapsisprendę, o praėjusių metų tyrime išryškėjo pozityvesni rezultatai, nes taip manančių, sumažėjo iki 42 proc. Dažna situacija, pažįstama mažamečius vaikus auginantiems tėvams, kai parduotuvėje tenka nuraminti ir susikalbėti su stiprių emocijų apimtu vaiku, gali tapti tikru kantrybės išbandymu.

Tyrime respondentų paklausus, ar tokios situacijos „sprendimas“ - vaiko pakėlimas ir supurtymas - galėtų būti įvardijamas smurtu, 47 proc. teigė, kad tai nėra smurtas arba buvo neapsisprendę. 2021 m. atliktame tyrime respondentų buvo klausiama, ar fizinių bausmių taikymą vaikui už nepaklusnumą ar netinkamą elgesį, jie laiko smurtu - 50 proc. neturėjo vienareikšmio atsakymo, 41 proc. manė, jog tai smurtas, o 9 proc. laikė tai auklėjimo priemonė. Tą patį klausimą respondentams uždavus praėjusių metų tyrime - atsakymai išliko kone identiški: 49 proc. nepažymėjo konkretaus atsakymo varianto, 42 proc. nubalsavo, kad tai lygu smurtui, o 9 proc. fizinės bausmės - auklėjimo priemonė.

Tyrimo Rezultatai ir Demografiniai Skirtumai

Tyrimo rezultatai atskleidžia, jog fizines bausmes kaip smurtą dažniau įvardija moterys, žmonės su aukštuoju išsilavinimu, gaunantys didesnes pajamas, vaikų turintys respondentai, o vyrai ir respondentai, turintys žemesnį išsilavinimą, visgi mano, jog tai yra auklėjimo priemonė ir fizines bausmes tam tikrose situacijose yra linkę pateisinti.

Psichologinis Smurtas ir Vaiko Nepriežiūra

Tarnybos vadovė atkreipia dėmesį, jog smurtas prieš vaiką neturėtų būti siejamas tik su fiziniais veiksmais. Anot jos, labai svarbu ugdyti visuomenės sąmoningumą kalbant ir apie psichologinio, seksualinio smurto ar nepriežiūros daromą žalą vaikui, jo raidai ir ateičiai. „Grubūs žodžiai, nepadorūs pasisakymai, kuriais siekiama įžeisti, užgauti ir įskaudinti irgi yra smurtas prieš vaiką, galintis jo viduje atverti gilią ir sunkiai gyjančią žaizdą, kuri dažnai būna ne tokia pastebima kaip žymės, kurias ant vaiko kūno palieka fizinis smurtas. Taip pat reikėtų nepamiršti, jog kiekvienas vaikas turi teisę augti sveikas, mylimas ir laimingas, todėl, jei jis patiria fizinį, emocinį ir socialinį apleistumą dėl netinkamos mitybos, aprangos, higienos įgūdžių stokos, ar stinga dėmesio jo sveikatai bei ugdymui - tai signalai, jog reikėtų susirūpinti vaiko priežiūra“, - primena I.Skuodienė.

Tyrimo dalyvių paklausus, ar pateiktame pavyzdyje, kuriame tėvai savo paauglį sūnų, grįžusį namo be jų žinios vidurnaktį, išvadina „nevykėliu“ ir „valkata“ bei priduria, jog „iš tavęs nieko doro neužaugs“, jie įžvelgtų smurtą, net 30 proc. atsakė neigiamai, 47 proc. visgi pritarė, jog tai smurtas, o 24 proc. susilaikė nuo tiesaus atsakymo. Respondentų pasiteiravus, ar situaciją, kai tėvai reguliariai, pagal gydytojo rekomendacijas, neveda vaiko į gydymo įstaigą, pavyzdžiui, patikrinti jo regėjimo ar dantų būklės, būtų galima priskirti smurtui, 52 proc. atsakė „taip“, 26 proc. - „ne“, o 22 proc. buvo „sunku pasakyti“.

Gana panašių rezultatų susilaukė ir pateikta situacija, kai kaimynai pastebi, jog vaikas kieme žaidžia apsirengęs drabužiais, kurie nepritaikyti konkrečiam sezonui, nuo jo sklinda nemalonus kvapas ir lauke būna iki 23 val. vakaro: 58 proc. apklaustųjų nurodė, jog tai, jų nuomone, yra smurtas, 22 proc. čia neįžvelgė smurto, o 20 proc. nepateikė konkretaus atsakymo.

Tėvų Teisės ir Vaiko Bendravimas su Skyrium Gyvenančiu Tėvu

Vaiko teisių gynėjams nuolat akcentuojant, kad tėvų teisės yra lygios ir vaikui reikalinga jų abiejų - tiek mamos, tiek tėčio - meilė, dėmesys ir rūpestis, tyrime buvo pateiktos ir kelios situacijos, iliustruojančios vaiko galimybes bendrauti ir matytis su vienu iš tėvų, kai jis gyvena atskirai. Pavyzdžiui, respondentų paklausus, ar situacija po tėvų skyrybų, kai yra ribojama vaiko galimybė matytis su skyriumi gyvenančiu tėčiu ir mama, gali būti laikoma smurtu, 65 proc. sutiko su šiuo teiginiu (2021 m. įvardijusių, jog tai smurtas, buvo 68 proc.), nesutiko - 16 proc., o 19 neapsisprendė dėl savo nuomonės.

Pranešimas apie Vaiko Teisių Pažeidimus

Remiantis atlikto tyrimo rezultatais, sužinoti apie daugiau atvejų, kuriuose vaikas galimai patyrė smurtą, būtų lengviau, jeigu visuomenė gebėtų smurtą atpažinti geriau ir nevengtų apie jį pranešti: respondentų buvo klausta, ar jie praneštų pastebėję galimą vaiko teisių pažeidimą - netinkamą elgesį su vaiku - tik 16 proc. patikino, jog „tikrai praneštų“, o 4 proc. - „tikrai nepraneštų“.

Tarnybos vadovė I.Skuodienė, remdamasi tyrimo atskleistu mūsų šalies žmonių požiūriu į smurto prieš vaikus problemą - nukentėjusiųjų mastą, gebėjimą indentifikuoti smurto atvejus ir atsakomybę apie juos pranešti - siūlo skatinti vaiko gerovės srityje dirbančius specialistus bendradarbiauti ir veikti dar intensyviau: kuriant ir pristatant visuomenei mokomąją medžiagą apie vaiko gerovę, smurto atpažinimą, jo žalą vaiko asmenybei bei skleidžiant žinią apie pagalbos būdus nukentėjusiems nuo smurto. „Bendromis jėgomis galime ieškoti naujų galimybių, kaip švietėjiškomis priemonėmis keisti visuomenės nuostatas vaikų atžvilgiu, jog smurtas nėra normalu“, - sako I.Skuodienė. Vaiko teisių gynėjai primena, jog visuomenei yra pasiekiama nemokama informatyvi medžiaga apie vaiko poreikius, smurto atpažinimą ir reagavimo būdus. Šiuos mokymus galima rasti čia.

Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant bendruoju pagalbos numeriu 112.

Alytaus Situacija: Elektroninės Cigarečių Platinimas Mokykloje

„Mano sūnus mokosi vienoje iš Alytuje esančių progimnazijų. Nelinkėčiau nė vieniems tėvams patirti tai, ką mes dabar išgyvename, tačiau tikiu, jog tokie dalykai vyksta ne tik su mano vaiku. Tiesiog bijau sūnų išleisti į mokyklą, nes jis ten kaskart traukia elektronines cigaretes ir tampa tarsi nesavas. Kelia problemas mokykloje, mane kaskart kviečiasi „ant kilimėlio“. Žinau, kad tokį sūnaus elgesį išprovokuoja tos neaiškios medžiagos, kurios, pasirodo, labai lengvai platinamos, tačiau, regis, niekas negali padėti visa tai suvaldyti“, - nenumanydama, ko griebtis, pasakojo mama.

Pasak jos, vaiko elgesys anksčiau problemų nekėlė, bet pastaruoju metu ji pastebėjo didelius jo elgesio ir savijautos pokyčius. Grįžęs iš mokyklos namo - kaskart miega, o atsikėlęs tampa agresyvus. Atsitiktinai atradusi visą taip vadinamam „veipinimui“ skirtą įrangą, alytiškė suprato, kas iš tiesų vyksta ir lemia sūnaus elgesį. Moteris susirinko rastą įrangą, skysčius ir iškart patraukė į policijos komisariatą informuoti, kad vaikai neaiškiais kanalais gauna pavojų sveikatai keliančias medžiagas, o po to svaiginasi mokymo įstaigoje.

„Buvo paaiškinta, kad įstatymai yra tokie, kad prieš nepilnamečius, šiuo atveju, nieko imtis kaip ir negalima. Tačiau sužinojau, kad tą pačią dieną iš tos pačios mokyklos greitoji išvežė kitą vaiką, kuriam pasidarė bloga. Tad po kelių dienų sulaukiau policijos skambučio ir buvau paraginta visgi pateikti informaciją. Antrą kartą nuėjau jau su vaiku. Jis papasakojo, kad su tokių medžiagų pardavėjais susisiekia programėlės „Telegram“ pagalba. O viską, ko reikia, gali privežti net prie mokyklos iš Kauno ar kito miesto. Kažkas baisaus“, - stebėjosi moteris.

Motinos Pastangos Apsaugoti Vaiką

Ji sakė jau kurį laiką neleidžianti vaiko į mokyklą, netgi buvo priversta mesti darbą, nes kitaip neturėtų galimybių apsaugoti sūnaus. Moteris kaskart su nerimu išvažiuodavo dirbti į kitą miestą, kol visai neseniai suprato - neturi kitos išeities, kaip tik nuolat būti prie vaiko. „Absurdas, bet vienintelė išeitis - nuvesti vaiką į mokyklą, sėdėti prie jo per pamokas ir kartu grįžti namo. Kol būna namuose, tol viskas - normaliai, tik išeina - ir vėl tas pats. Matyt, kai iš organizamo „išsigaruoja“ tos medžiagos, sūnui reiškiasi agresija. Kas bus, jei vaikui kas nors nutiks, įvyks kažkas blogo? Tuomet, žinoma, atsakomybė kris ant mano pečių. Tačiau kai, regis, ieškai pagalbos, prašai, kad kaip nors būtų valdomi tokie dalykai - atsimuši kaip į sieną“, - apie nueitą kelią pasakojo mama.

Moters nuomone, daug kas yra nutylima, gal net užsimerkiama prieš problemas, bet niekada negali žinoti, ar tai nepalies tavo vaiko, o tada pagalbos norėsis kiekvienam. „Darau viską, kas man sakoma. Savo iniciatyva ieškau, kas ištirtų tuos skysčius, kuriuos radau. Vaikas per dieną gauna tik kelis eurus pietums, iš kur apskritai jaunimas gauna pinigų tokiems pirkiniams? Negi iš tiesų kažkas atvažiuoja ir parduoda tokius dalykus prie mokyklos“? - klausimus kelia moteris, tvirtindama, kada jos ir jos vaiko atžvilgiu norėtųsi didesnio supratimo, sprendimo ieškojimo, palaikymo.

Mokyklos Vadovo Požiūris ir Problemos Mastas

Apie situaciją pasiteiravus progimnazijos vadovo, jie neneigė, kad mokykloje elektroninių cigarečių rūkymas kelia išties nemenkas problemas. „Nėra ką slėpti, nes yla vis tiek išlenda iš maišo, ir tai vyksta visur. Noriu tik pabrėžti, kad mokykloje kioskelių su elektroninėmis cigaretėmis nėra. Mes jų nei parduodame, nei platiname, nei reklamuojame. Vaikai jas iš kažkur įsineša, ir tai jau yra visos visuomenės problema. Juk nėra ir negali būti kažkokios griežtos kontrolės, daiktų apžiūrėjimo prie mokyklos įėjimo. Parūkius elektroninių cigarečių, nesijaučia jokio kvapo. Vaizdo stebėjimo kamerų tualetuose ar persirengimo kambariuose taip pat neįrengsi, ten nelandžiosi. Jaunimas žino tas spragas ir tuo naudojasi“, - kalbėjo mokyklos direktorius.

Jis teigė atjaučiantis vaiko mamą, bet tiesiog niekas neturi atsakymų, kaip visa tai suvaldyti. Mokyklos funkcija - ugdyti vaikus, bet pastaruoju metu, pasak švietimo įstaigos vadovo, mokyklos bendruomenė turi būti ir pareigūnais, ir psichologais, ir medikais, dėl ko nukenčia pagrindinis darbas. „Šyla orai ir, manau, tai įgaus dar didesnį pagreitį, juk vaikų neuždarysi, kiekvieno nesuseksi. Visi girdėjome, kas vyksta Klaipėdoje. Laimei, Alytuje to dar nėra. Matau tik vieną išeitį - pokyčius reikia inicijuoti valstybės lygmeniu: kad visa tai būtų draudžiama, jei mums išties rūpi mūsų vaikų sveikata ir ateitis. Jei šiandien to nepadarysime, rytoj gali būti per vėlu. Nes dabar sąlygos tokiems dalykams - idealios“, - atvirai pasakojo mokyklos vadovas.

Jis taipogi neneigia, kad yra tekę girdėt keletą atvejų, kada mokiniai mokykloje tiesiog užmiega prie stalo, o juos žadinant elgiasi agresyviai ir neprognozuojamai - visa tai galimai susiję su elektroninių cigarečių naudojimu.

Policijos Veiksmai ir Tyrimas

Situaciją pakomentavo ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Kristina Janulevičienė. Ji teigė, kad šis konkretus įvykis, susijęs su mamos papasakota istorija apie sūnų, policijai yra žinomas, pradėta administracinė teisena dėl galimai neteisėtos elektroninių cigarečių prekybos, vykdomas tyrimas. Policijos atstovė taip pat informavo, kad dėl kito vaiko, kurį paminėjo alytiškė, policija, tikslindama aplinkybes, apsinuodijimo psichotropinėmis medžiagomis nenustatė, tad ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo.

„Policijos pareigūnai reaguoja į gautus pranešimus ar kitus signalus dėl įvairių neaiškios kilmės medžiagų bei elektroninių cigarečių paplitimo nepilnamečių tarpe, organizuoja prevencines priemones dėl nepilnamečių rūkymo, tikrina mokyklų prieigas, tokios priemonės organizuojamos bus ir toliau“, - tvirtino K.Janulevičienė.

Smurto ir Išnaudojimo Pavyzdžiai Lietuvoje ir Pasaulyje

  • Anykščių rajone pramogų parko darbuotojas spalio pabaigoje, įtariama, seksualiai išnaudojo nepilnametę paauglę, pirmadienį pranešė TV3 televizija.
  • Dešimčiai metų įkalintas rumunų odontologas, kuris apsvaigino narkotikais savo pacientę, nuomonės formuotoją Stefanią Costache ir ją išprievartavo.
  • Viename Lietuvos kaime 30-metė motina ne kartą seksualiai išnaudojo savo penkiametį sūnų.
  • JAV milijardierius finansininkas Jeffrey Epsteinas, turintis ryšių su aukšto rango politikais ir įžymybėmis, pirmadienį buvo apkaltintas dėl įtariamo dešimčių mergaičių lytinio išnaudojimo.
  • Kauno teismas paskelbė nuosprendį nepilnametes seksualiai išnaudojusiam vilniečiui verslininkui.
  • Vokietijos pietvakariuose trečiadienį prieš teismą stojo plaukimo instruktorius, kaltinamas 37 mergaičių lytiniu išnaudojimu.
  • Turkijos teismas skyrė 108 metus laisvės atėmimo vyrui, pripažintam kaltu dėl aštuonių sirų vaikų lytinio smurto pagrindinėje pabėgėlių stovykloje.

Lentelė: Respondentų Atsakymai apie Fizines Bausmes

Atsakymo variantas 2021 m. Tyrimas (%) Praėjusių metų tyrimas (%)
Neturėjo vienareikšmio atsakymo 50 49
Tai smurtas 41 42
Auklėjimo priemonė 9 9

žymės: #Vaiko

Panašus: