Toli gražu ne visoms nevaisingoms šeimoms reikia pagalbinio apvaisinimo procedūros. Pasak pagalbinio apvaisinimo pradininkės, Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojos G.Bogdanskienės teigimu, toli gražu ne visoms nevaisingoms šeimoms reikia pagalbinio apvaisinimo procedūros.
Kada reikėtų susirūpinti dėl nevaisingumo?
Pora laikoma nevaisinga, jeigu moteris, nenaudodama kontraceptinių priemonių, esant reguliariems 2-3 lytiniams santykiams per savaitę (per dažnai mylintis sperma nespėja subręsti), nepastoja per vienerius metus. Jeigu partneriai yra vyresni arba patiria antrinį nevaisingumą (t. y. jau turi vaikų, bet nepavyksta susilaukti dar vieno), į gydytojus gali kreiptis ir anksčiau. Laikas čia nėra mūsų sąjungininkas, nes lytinės ląstelės taip pat sensta.
Tyrimai ir diagnostika
Poros, kurioms kyla abejonių dėl vaisingumo, pirmiausia turi išsitirti. Diagnostinius tyrimus reikia atlikti abiem partneriams, nes nevaisingumo priežastys priklauso ir nuo moters, ir nuo vyro - po 40 proc. Dar apie 10 proc. lemia dėl abiejų partnerių kylančios priežastys. Paprastai ištiriama lytinių organų anatomija, įvertinama kiaušidžių būklė, atliekamos echoskopijos, dubens rentgeno nuotraukos, skiriami spermos tyrimai, ištiriamas įvairių hormonų kiekis moters kraujyje.
Labai svarbu nuodugniai ištirti moters skydliaukės veiklą, todėl dažnai pacientės siunčiamos pas endokrinologą pasikonsultuoti. Taip pat gali būti atliekami specialūs testai, leidžiantys nustatyti spermatozoidų migraciją gimdos kaklelio gleivinėje, tam tikrais atvejais atliekamas net gimdos kaklelio gleivių ir spermatozoidų suderinamumo testas. Konsultacijos metu išsiaiškinama, kokiomis infekcinėmis ligomis partneriai yra sirgę. Net kai kurios vaikystėje persirgtos ligos gali lemti nevaisingumą. Nevaisingumo priežastis nustatoma apie 90 proc.
Gydymo būdai
Įvertinęs ligos priežastis gydytojas parenka labiausiai moters sveikatą tausojantį gydymą. Laparoskopinė operacija atliekama, kai pacientei nustatomi nepratekami kiaušintakiai dėl endometriozės, fibroidų, kiaušidžių cistų. Jeigu vyro sperma yra prastos kokybės, nustatoma spermatozoidų kiekio ar judrumo sutrikimų, didelis klampumas ar nesuderinamumas, kartu su hormoniniu moters gydymu taikoma intrauterininė inseminacija - spermatozoidų įšvirkštimas į partnerės gimdą.
Pagalbinis apvaisinimas
Pagalbiniam apvaisinimui atlikti reikia, kad moters gimda būtų normali, kiaušidėse bręstų kiaušialąstės (pasitelkiama kontroliuojamoji kiaušidžių stimuliacija), o vyras išskirtų spermatozoidus arba bent jau sėklidėse būtų randama spermijų, kuriuos būtų galima paimti TESA būdu. Procedūrą sudaro dešimt etapų.
- Gydytojo konsultacija ir nevaisingumo priežasčių diagnozavimas.
- Hormoninė kiaušidžių stimuliacija, siekiant reguliuoti folikulų augimą ir kiaušialąsčių brendimą.
- Folikulų augimo stebėjimas ultragarsu, kad būtų galima nustatyti tinkamiausią laiką paimti kiaušialąstes.
- Folikulų punkcija (kiaušialąsčių paėmimas) atliekamas plona adata per makšties sieną.
- Vyras spermą į laboratoriją atneša tą pačią dieną, kai partnerei atliekama folikulų punkcija.
- Paimtos kiaušialąstės apvaisinamos ir apie 2-5 paras auginamos laboratorijoje.
- Embrionai perkeliami į gimdą, kur toliau vystosi ir auga.
- Tuo metu gimdos gleivinė stimuliuojama hormoniniais vaistais, kad embrionai nebūtų atmesti.
Sunkiais vyrų nevaisingumo atvejais efektyviai taikomas intracitoplazminės spermijų injekcijos (ICSI) metodas.
15 Patarimų, Kaip Padidinti Vaisingumą
Vienas svarbiausių patarimų - atsipalaiduokite, todėl į vaisingumą šįkart pažvelkime šiek tiek kitaip, vyriškai.
- Amžius yra svarbus. Moterims po 25-erių metų tikimybė pastoti ir susilaukti vaikų mažėja kasmet. Nors teoriškai vyras vaisingu gali išlikti visą gyvenimą, bet su amžiumi jo vaisingumo potencialas taip pat nyksta - tai susiję su mažėjančia testosterono, už spermatozoidų gamybą atsakingo hormono, gamyba.
- Pasitikėjimas savimi. Pasak gydytojo urologo, nors vyro savivertė neturi tiesioginės įtakos spermos kokybei, bet pasitikėjimas savimi sekso metu lemia lytinių santykių kokybę. Jeigu turite potencijos sutrikimų dėl psichologinių priežasčių, svarbu neužsisklęsti savyje ir pasikalbėti su partnere.
- Fizinė forma ir mityba. Šiuolaikinis gyvenimo tempas, stresas, nerimas ir ypač nemiga neigiamai veikia vyro lytinę funkciją. Gamta mums turi dovanų - natūralių medžiagų, kurios didina vyro libido, t. y. norą turėti lytinių santykių, o tai tiesiogiai lemia didesnę tikimybę pastoti. Dažniausiai naudojami papildai, kurių sudėtyje yra gulsčiosios ragužės (lot. Tribulus terrestris) žolės ekstraktas.
- Venkite sintetinių preparatų. Vaikų norintiems susilaukti vyrams nerekomenduojama savavališkai naudoti sintetinių ar dirbtinai testosterono kiekį didinančių preparatų: juos vartojant organizmas įvertina, kad testosterono gaminama per daug ir blokuoja natūralią testosterono gamybą.
- Fizinis aktyvumas. Kai sportuojate, gaminasi daugiau testosterono ir endorfinų - laimės hormonų. Jeigu testosterono daugėja, gerėja spermos kokybė, auga raumenų masė, norisi daugiau sportuoti, kyla nuotaika, o miegamajame mintys ima suktis ne tik apie miegą.
- Nepervertinkite ovuliacijos dienų. Tiek daug apie vaikus svajojančių porų yra taip stipriai paskendę savo kasdienėje veikloje, kad tik sulaukę ovuliacijos dienų jie vienas kitą prisimena. Poroms visuomet sakau - tarpusavio traukos chemija yra ir pastojimo chemija.
- Išlaikykite artimą ryšį. Atminkite, kad net ir po ovuliacijos svarbu išlaikyti tą susikurtą artimą ryšį, bent jau pirmąsias dvi savaites, kad apvaisinimo procesai sparčiau ir geriau vystytųsi.
- Įkraukite seksualumo baterijas. Paklauskite savęs, kiek per pastarąsias savaites skyrėte energijos, kad įkrautumėte savo seksualumo baterijas? Kiek kartų svarstėte, kaip suvilioti savo mylimąjį?
- Atsižvelkite į virškinimą. Po vakarienės mūsų organizmui labiau rūpi virškinimo procesai, o ne seksualumas. Ar žinote, kad virškinimas taip pat yra hormoninis procesas? Daugelis klaidingai mano, kad hormonai susiję vien tik su seksualumo procesais, iš tiesų visos mūsų fiziologinės funkcijos yra vienaip ar kitaip susijusios su hormonais.
- Laikas po sekso. Laikas po sekso tiek pat svarbus, kaip ir įžanga: tikriausiai daugelis bandančių pastoti moterų yra girdėjusios, kad po sekso vertėtų pagulėti kiek kilstelėjus klubus, ypač jei jums - vaisingos dienos. Taip, tai tikrai nėra močiučių pasakos, tačiau dar efektyvesnių rezultatų pasieksite, jei iškart po sekso jums bus padarytas kunilingas.
- Venkite ankstyvo lytinio gyvenimo ir dažno partnerių keitimo. Dažnai keičiant partnerius moterims padidėja rizika užsikrėsti ŽPV ir lytinėmis infekcijomis, kurios gali sukelti uždegimus, padidinti kiaušintakių nepratekamumo riziką.
- Reguliuokite hormonų apykaitą. Dažniausias moterų hormonų sukeltas sutrikimas - lėtinės anovuliacijos sindromas arba įgimtas policistinių kiaušidžių sindromas. Dėl šios priežasties moterys, pastebėjusios menstruacijų ciklo sutrikimus, staiga padidėjusį plaukuotumą, taip pat tos, kurias vargina nutukimas, turėtų susirūpinti ir apsilankyti pas gydytoją ginekologą.
- Nerūkykite. Pasak gydytojos, rūkant ne vienerius metus arba kasdien surūkant daug cigarečių, nevaisingumo rizika gerokai padidėja: cigaretės dūmuose yra daugiau kaip 4 000 cheminių medžiagų, iš jų 40 yra žinomi kancerogenai.
- Kreipkitės į gydytoją. Jei nepavyksta pastoti, kankina nerimas, patikėkite tai gydytojui ginekologui. Tikslūs tyrimai, padedantys nustatyti priežastį, ir paskirtas individualus gydymas padės išsklaidyti nežinią ir sulaukti taip trokštamo stebuklo - naujos gyvybės.
- Neatidėliokite nėštumo. Akušerė-ginekologė Daina Visockienė nėštumą pataria planuoti iki 30-35 metų. Pasak jos, nuo 35-erių dėl įvairių įgytų ligų moters vaisingumas ir galimybės pastoti mažėja, taip pat prastėja kiaušialąsčių (lytinių ląstelių) kokybė, daugėja anovuliacinių ciklų (kai ovuliacija neįvyksta ar yra nevisavertė).
Augalinė mityba planuojant nėštumą
Amerikos mitybos ir dietologijos asociacija pripažino, jog pilnos struktūros augalinės kilmės mityba (natūraliu maistu grįsta veganiška mityba) tinka visoms žmonių grupėms, įskaitant ir nėščiąsias. Užsimezgus naujai gyvybei moters organizme, palaipsniui didėja maistinių medžiagų poreikis, tai veikia audinių ir organų formavimąsi.
Svarbiausios medžiagos
Nėštumo metu baltymų poreikis išauga iki 25 g baltymų daugiau negu suvartojama įprastai, ypač išauga antrojo ir trečiojo nėštumo trimestrais. Moters mityboje turėtų vyrauti pilnos struktūros grūdai, pupelės ir ankštiniai, sojų produktai, riešutai ir sėklos.
Omega-3 rūgštys padeda vystytis vaisiaus smegenims, regėjimui, nervų ir imuninei sistemai. Omega-3 rekomenduojama suvartoti 1400 mg, iš jūros dumblių papildų DHR rekomenduojama gauti bent 500 mg.
Vartojimas nėštumo metu išauga 300 mg. Kalcio poreikis padidėja trečiąjį nėštumo semestrą, jis svarbus kaulų formavimuisi. Kad kalcis būtų įsisavintas efektyviai, reikalingas pakankamas D ir K2 vitamino kiekis.
Nėščiajai šis kiekis išauga nuo 18 mg iki 27 mg. Dėl padidėjusio kraujo tūrio papildomai reikia gauti geležies. Geležies poreikiai padidėja nėštumo metu, todėl kasdien reikia įtraukti geležies turinčius maisto produktus: pilno grūdo grūdus, ankštinius, riešutus, sėklas, kopūstus, špinatus, džiovintus abrikosus. Maisto produktai, kurių sudėtyje yra daug vitamino C, padeda absorbuoti geležį iš augalinės kilmės maisto.
Ypač svarbi prieš planuojant nėštumą ir pirmosiomis nėštumo savaitėmis. Raciono papildymas folio rūgštimi planuojant pastoti sumažina nervinio vamzdelio raidos defektų tikimybę. Dėl šios priežasties visoms ketinančioms pastoti moterims rekomenduojama po 400 mg per parą folio rūgšties.
Nėštumo metu šio vitamino poreikis išauga nežymiai, tačiau nėščiosioms būtina vartoti B12 papildus, efektyviausiai įsisavinanti forma yra metilkobalaminas. Dienos norma 2,6 mcg, papildomai galite vartoti B12 praturtintus maisto produktus - augalinius pienus ir jogurtus, maistines mieles.
Pirminis šaltinis yra saulė, užtenka 15 minučių per dieną pabūti saulėje. Lietuvoje tuo galime mėgautis nuo gegužės iki spalio. Kitais mėnesiais reikėtų užtikrinti, jog maisto produktai būtų stiprinami vitamino D papildu arba vitaminą vartoti atskirai.
Nėštumo metu jodo poreikis padidėja nuo 150 μg per parą iki 220 μg per parą. Jis padeda gamintis skydliaukės hormonams, kurie savo ruožtu reguliuoja baltymų sintezę ir fermentinį aktyvumą.
Nėštumo metu cinko poreikis išauga iki 11 mg. Jis svarbus baltymų sintezei, kūdikio dantų, nervų sistemos ir skeleto formavimuisi. o jo šaltiniai - riešutai, ankštiniai augalai, sėklos, žalios lapinės daržovės. Absorbciją galima padidinti mirkant ir vartojant daigintus produktus.
Streso valdymas dirbančioms mamoms
Streso valdymo ir sveikatingumo konsultantas Lukas Mackevičius išskiria šešis dalykus, kurie gali padėti dirbančioms mamoms išvengti nepageidautinų streso pasekmių:
- Planavimas. Apskritai organizuotumas yra gyvybiškai svarbus įgūdis dirbančioms mamoms. Kasdienės rutinos planavimas ir numatymas labiausiai tikėtinų „nemalonių situacijų“ leistų būti pasiruošusioms.
- Sakyti „ne“. Tam, kad dirbanti mama būtų sėkminga, nebūtina į kiekvieno pageidavimą atsakyti „taip“. Į tam tikras prisiimtas atsakomybes ir prašymus, kurie nėra gyvybiškai būtini, pasakymas „ne“ sudaro puikias galimybes skirti daugiau laiko svarbesniems dalykams.
- Kokybiškas laikas su vaikais. Laimei, streso mažinimui nebūtina atsisakyti laiko su savo vaikais. Priešingai, dėmesingas ir kokybiškai praleistas laikas kartu su vaiku darant mėgstamus dalykus gali ne tik sumažinti patiriamą stresą, bet ir sustiprinti santykius su juo.
- Rūpinimasis savimi. Todėl jos privalo rūpintis savimi taip, kaip rūpinasi savo vaikais - tai reiškia gerai išsimiegoti, tinkamai ir laiku pavalgyti bei skirti kažkiek laiko sau.
- Pagalbos prašymas. Labai dažnai šeimos nariai norėtų užsukti į svečius dažniau ir pasiūlyti savo pagalbą, jei tik jų paprašytų. Atkreipiu dėmesį, kad įvairių užduočių delegavimas (darbe ir namuose) yra puiki priemonė dirbančioms mamoms mažinti streso šaltinius.
- Streso valdymo metodikos. Paprastų streso valdymo metodikų, tokių kaip kvėpavimas ar gilus atsipalaidavimas, kasdienis taikymas. Užtektų tam skirti tik kelias minutes per dieną, o rezultatas nustebintų teigiamai.
Farmacininko patarimai būsimiems tėvams
Farmacininkė Urtė Jankauskaitė dalijasi sąrašu būsimiems tėvams kylančių klausimų ir pataria, kaip tinkamai pasiruošti tėvystei.
- Mitybos įpročiai: Mitybos įpročiais pravartu susirūpinti gerokai prieš pastojant. Planuodami nėštumą venkite perdirbtų maisto produktų, rafinuotų angliavandenių, transriebalų ir hidrintų aliejų.
- Vitaminai: Planuojant nėštumą rekomenduojama kasdien gauti 400 mikrogramų folio rūgšties.
- Kava: Jeigu neturite šalutinių ligų, kavos atsisakyti nėra būtina, tačiau rekomenduojama peržiūrėti suvartojamo kofeino kiekį. Dažnu atveju kavos suvartojimą rekomenduojama apriboti iki 2 puodelių per dieną.
- Hormonų disbalansas ir stresas: Kvėpavimo pratimai ir meditacija, subalansuotas darbo ir poilsio režimas, dažnas buvimas gamtoje ir mėgstamų veiklų kultivavimas - tai tik keletas žingsnių, kuriuos turėtumėte dažniau praktikuoti planuodami nėštumą.
- Skiepai: Kai planuojate nėštumą, verta įsitikinti, kad esate pasiskiepiję visais privalomais skiepais, nes kai kuriais atvejais nėštumo metu to padaryti negalėsite.
- Rūkymas: Jei norite susilaukti kūdikio, specialistai griežtai rekomenduoja atsikratyti šio įpročio.
- Alkoholis: Kai bandote susilaukti kūdikio, rekomenduojama ženkliai sumažinti vartojamo alkoholio kiekį, o saugiausia - jo visai atsisakyti.
- Sportas: Fizinis aktyvumas - tai puikus būdas paruošti kūną nėštumui.
- Cukrus: Visiškai atsisakyti cukraus - nebūtina, tačiau pravartu saldumynus vartoti atsakingai, nes jie gali daryti tiesioginę įtaką moters reprodukcinei sistemai.
- Svoris: Normalus kūno masės indeksas - labai svarbus jūsų vaisingumo kelionėje.
Pozos ir lytiniai santykiai
Ilgai lauktas rezultatas priklauso ir nuo lytinių santykių kiekio, ir nuo pozos. Teorijų šia tema esama įvairių. Bene populiariausia iš jų skelbia, kad nėštumą planuojančioms poroms vertėtų tai daryti reguliariai kas antrą dieną. Ypač geras metas - penkios dienos iki ovuliacijos ir viena diena po jos.
Reikėtų žymėtis kalendoriuje vaisingąsias savo dienas ir išnaudoti jas, be to, atsiminti, kad spermatozoidai aktyviausi būna apie penktą valandą popiet. Būtina sąlyga: nepraktikuokite pozos, kuri, nors ir rekomenduojama, bet jums nemaloni. Neturėtumėte nervintis, nes stresas, planuojant nėštumą, - didžiausias jūsų priešas.
Taigi neprašausite pro šalį pasirinkę pozą, kai moteris apačioje arba kai vyras jai už nugaros, o moteris guli ant šono ar klūpi. Pirmuoju atveju rekomenduotina poza, kai vyras už nugaros, o moteris remiasi alkūnėmis ir keliais, o antruoju - moteris guli ant nugaros, vyras - viršuje. Jei ginekologas minėjo, kad jūsų gimda užlinkusi į vieną šoną, rinkitės pozą, kai gulėsite ant to šono, į kurį pakrypusi gimda.
Pailsėkite, atsipalaiduokite, prisiglauskite vienas prie kito. Nebėkite iškart į vonią, o 15-30 min. ramiai pagulėkite. Nesimylėti karštoje vonioje, baseine ar pirtyje - pastoti bus sunkiau.
Amžius ir vaisingumas
35-eri parinktas neatsitiktinai, kadangi nuo šio amžiaus gerokai padaugėja genetinių ligų rizika. Geriausias amžius gimdyti - iki 35-erių, tačiau žvelgiant iš praktinės pusės, nebūtinai suėjus šiam amžiui jūs nepastosite ir turėsite sveikatos ir kitų problemų. Sveikos moterys pastoja ir vyresnės nei 35-erių, tačiau reikalinga genetiko konsultacija, kitų rizikos veiksnių įvertinimas, įvairūs papildomi tyrimai ir pan.
Kai kiaušialąsčių skaičius pasiekia mažiau nei 10 tūkstančių, tai yra kritinė riba, ir prasideda menopauzė.
Privalumai gimdant vyresniame amžiuje
Tyrimo išvados yra labai įdomios. Teigiama, kad vyresnio amžiaus mamų vaikai yra sveikesni, aukštesnio ūgio bei įgyja geresnį išsilavinimą. Kaip tai galima paaiškinti? Tyrėjai šias išvadas aiškino taip, kad vyresnės moterys buvo daugiau pasiekusios darbe, jų finansinė padėtis buvo geresnė, todėl jos galėjo suteikti platesnes galimybes savo vaikams studijuoti geresnėse mokyklose ar universitetuose.
Kalbant apie pasaulio rekordus, vyriausia natūraliai pastojusi moteris buvo iš Didžiosios Britanijos - jai buvo 56-eri, o po pagalbinio apvaisinimo - 70-ies sulaukusi Indijos gyventoja. Vienas tyrimas, atliktas JAV ir atskleidė, kad pastojant svarbiausias ne moters amžius, bet kiaušialąstės amžius.
Svarbu: Jeigu pora apsisprendžia turėti kūdikį, visgi geriau šio apsisprendimo nenukelti kuo vėlesniam amžiui. Jeigu kalbėtume apie žalingus įpročius - jų atsisakyti būtina, todėl kuo greičiau tai padarysite - tuo geriau. Ypač tai svarbu moterims, kadangi kiaušialąsčių kokybė prastėja, jų daugiau neatsiranda, o tik mažėja.
žymės: #Vaiku
Panašus:
- Tarptautinė vaikų knygos diena: atrask geriausius kūrėjus ir nuostabiausias knygas vaikams!
- Tragiška avarija Kėdainių rajone: 15-metė mergaitė skubiai išvežta į ligoninę
- Futbolo treniruotės vaikams: kaip išugdyti ateities čempionus nuo pirmos aistros iki profesionalumo!
- Kačių kraiko pavojai nėštumo metu: svarbiausi faktai ir kaip apsisaugoti
- Neįtikėtinos gimtadienio alaus tradicijos Lietuvoje, kurias privalote žinoti!