Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Šiame straipsnyje pristatomi žymūs žmonės, kurių gyvenimai ir darbai paliko gilų pėdsaką istorijoje. Tai ne tik religijos veikėjai - jie buvo visuomenės reformatoriai, poetai, filosofai, politiniai vadovai, asketai ir kasdienybės mokytojai. Daugelis jų tapo dvasinės stiprybės, teisingumo ir artimo meilės simboliais.

Al-Ghazali - XI amžiaus teologas, filosofas ir sufijų mistikas

Al-Ghazali - XI amžiaus teologas, filosofas ir sufijų mistikas. Jo garsiausias veikalas Ihya’ Ulum al-Din („Religijos mokslų atgaivinimas“) apjungė teologiją, etiką ir sufijų dvasinę praktiką. Knyga iki šiol yra viena įtakingiausių islamo literatūroje. Ghazali kritikavo tuščią scholastiką ir pabrėžė asmeninį ryšį su Dievu.

Jo veikalas Ihya’ Ulum al-Din laikomas vienu reikšmingiausių religijos mokslų tekstų. Jis sujungė teologiją, etiką ir dvasinę praktiką, skatino asmeninį ryšį su Dievu. Gimė 1058 m., mirė 1111 m.

Jo raštai apie tikėjimo atsinaujinimą ir dvasinį kelią turėjo didelę įtaką visam islamo pasauliui. Gimė 1058 m. Tus mieste (Persija), mirė 1111 m.

Kiti žymūs asmenys

Šventieji šiame sąraše - tai asmenybės nuo ankstyvųjų islamo laikų pranašo Mahometo bendražygių iki sufijų mistikų, kurie kėlė dvasingumo klausimus visuomenėse nuo Ispanijos iki Indonezijos. Čia rasite tiek visame pasaulyje gerbiamus autoritetus, kaip Al-Ghazali, Jalal ad-Din Rumi ar Abdul Qadir al-Jilani, tiek svarbius regioninius lyderius, kuriuos iki šiol mini ir pagerbia Afrikos, Azijos, Artimųjų Rytų ir Balkanų bendruomenės.

Kiekvienas vardas - tai ne tik žmogus, bet ir istorija. Tai kelias, kuriuo islamo dvasingumas keliavo per amžius ir kultūras, palikdamas tiltus tarp skirtingų laikų, tautų ir širdžių.

Asmenybės, kurių mokymai formavo religinius papročius, teisinę mintį ir socialinius santykius

Jų mokymai formavo ne tik religinius papročius, bet ir teisinę mintį, socialinius santykius, net politines sistemas. Jie skleidė Dievo artumo, sąžinės, bendruomeniškumo ir taikos idėjas, kurios iki šiol aktualios tiek tikintiesiems, tiek ieškantiems dvasinių atsakymų.

  • Abdul Hasan al-Shadhili - XIII amžiaus Šadhilijų sufijų ordino įkūrėjas. Mokė Dievo artumo kasdienybėje ir atsakomybės už bendruomenės gerovę. Mirė 1258 m. Jo ordinas turėjo didelę įtaką Šiaurės Afrikoje ir Viduržemio jūros regione.
  • Abd al-Ghani al-Nabulsi - XVII-XVIII a. Damasko sufijų mokytojas, parašęs Idah al-Ma‘ani, Korano aiškinimą, ir poeziją apie Dievo meilę; mirė 1731 m.
  • Abd al-Karim al-Jili - XIV-XV a. persų sufijų mistikas, parašęs Al-Insan al-Kamil („Tobulas žmogus“), apie žmogaus ir Dievo vienybę; mirė apie 1428 m.
  • Abd al-Qadir al-Jazairi - XIX a. Alžyro sukilimo prieš prancūzų kolonizaciją lyderis ir sufijų mokytojas. Jis kovojo už nepriklausomybę ir tuo pačiu mokė dvasinės atsakomybės. Gimė 1808 m., mirė 1883 m. Jo palikimas gerbiamas Šiaurės Afrikoje kaip tiek politinės, tiek dvasinės vadovystės pavyzdys.
  • Abd al-Rahman al-Dakhil - VIII a. Umajadų princas, kuris pabėgo į Ispaniją po Abasidų perversmo ir įkūrė Kordobos emyratą. Nors jis labiau politinis lyderis nei sufijų šventasis, Andalūzijoje ir Ispanijos musulmonų tradicijoje jis laikomas islamiškosios civilizacijos Iberijos pusiasalyje simboliu.
  • Abd al-Rahman ibn Awf - vienas dešimties pranašo Mahometo pažadėtųjų rojų. Žinomas kaip turtingas prekybininkas, kuris didžiąją savo turto dalį paaukojo islamo bendruomenei. Dalyvavo beveik visuose pagrindiniuose islamo mūšiuose. Mirė apie 652 m.
  • Abd al-Razzaq al-Kashani - XIII-XIV a. persų sufijų teologas, parašęs Tafsir al-Kashani, Korano aiškinimą, paveikusį Ibn Arabi sekėjus; mirė 1330 m.
  • Abdul Qadir al-Jilani - Qadirijų sufijų ordino įkūrėjas. Žinomas dėl pamokslų apie nuolankumą, kantrybę, atsidavimą Dievui ir tarnystę vargšams. Gimė 1077 m., mirė 1166 m. Jo kapas Bagdade iki šiol yra viena lankomiausių piligrimų vietų.
  • Abdul Wahid ibn Zaid - VII a. Basros asketas, vienas ankstyvųjų sufijų, mokęs apie Dievo baimę ir atgailą, laikomas sufizmo pradininku. Mirė apie 786 m.
  • Abdullah Ansari iš Herato - XI a. sufijų mistikas ir poetas. Žinomas kaip „Herato senolis“, rašęs tiek persų, tiek arabų kalbomis. Jo Munajat (maldos ir meditacijos) iki šiol skaitomos sufijų bendruomenėse dėl savo gilumo ir nuoširdumo.
  • Abdullah ibn Abbas - pranašo Mahometo pusbrolis, vienas žymiausių Korano aiškintojų (mufassir). Jo komentarai apie Korano eilutes formavo tafsiro (Korano aiškinimo) tradiciją. Gimė apie 619 m., mirė 687 m. Jo mokymai padarė įtaką tiek sunitų, tiek šiitų teologijai.
  • Abdullah ibn Mas‘ud - vienas pirmųjų islamo išpažinėjų, pranašo Mahometo bendražygis. Žinomas kaip vienas geriausių Korano recitatorių ir teisės žinovų. Jo mokiniai padėjo formuoti hanafitų teisės mokyklą. Mirė apie 653 m.
  • Abu al-Abbas al-Mursi - XIII a. Egipto sufijų mokytojas, Shadhiliyya ordino lyderis, garsėjęs dvasine įžvalga; jo kapas Aleksandrijoje traukia piligrimus. Mirė 1287 m.
  • Abu al-Hasan al-Ash‘ari - X a. teologas, kuris suformavo Ašaritų teologinę kryptį, tapusią pagrindine sunitų ortodoksijos srove. Gimė Basroje apie 874 m. Iš pradžių sekė mutazilitų racionalizmą, bet vėliau pasuko į tradicinę teologiją, pabrėždamas Dievo visagalybę ir tikėjimo viršenybę prieš žmogaus protą.
  • Abu al-Husayn al-Nuri - IX a. Bagdado sufijų mistikas, mokęsis apie dieviškąją meilę ir širdies tyrumą; mirė 907 m.
  • Abu Ali al-Farmadi - XI a. persų sufijų mokytojas, Naqshbandiyya ordino pirmtakas, mokęs apie širdies tyrumą; jo mokymai paveikė Centrinės Azijos sufizmą. Mirė 1084 m.
  • Abu Bakr al-Kalabadhi - X a. Bucharos sufijų mokytojas, parašęs Kitab al-Ta‘arruf, ankstyvą sufizmo doktrinų aprašą; mirė apie 990 m.
  • Abu Bakr al-Shibli - X a. sufijų mokytojas, Junayd Baghdadi mokinys. Žinomas dėl savo ekstazės būsenų ir meilės Dievui pabrėžimo. Jo mokymai paveikė daugelį vėlesnių sufijų.
  • Abu Bakr as-Siddiq - pirmasis kalifas po pranašo Mahometo mirties. Žinomas dėl tvirtumo išlaikant bendruomenės vienybę ir pasitikėjimo Dievu. Pirmasis įsakė surinkti Korano tekstą į vieną knygą. Gimė apie 573 m., mirė 634 m. Jo kapas yra šalia pranašo Mahometo Medinos mečetėje. Jo minėjimo dienos laikomos bendruomeninėmis maldų dienomis daugelyje islamo kraštų.
  • Abu Darda - pranašo Mahometo bendražygis, garsėjęs kaip teisėjas Damaske, mokęs apie asketizmą ir Korano svarbą; mirė apie 652 m.
  • Abu Dawud - IX a. hadisų rinkėjas, sudaręs Sunan Abu Dawud, vieną iš šešių pagrindinių sunitų hadisų rinkinių; gimė 817 m., mirė 889 m.
  • Abu Hamid al-Suhrawardi - XII a. sufijų ordino vadovas, Suhrawardijų brolijos įkūrėjas. Mokė vidinio tobulėjimo per tarnystę bendruomenei ir asketišką gyvenimo būdą.
  • Abu Hanifa - Hanafitų teisės mokyklos įkūrėjas. Žinomas dėl racionalaus požiūrio į teisę ir kasdienio gyvenimo realijų derinimo su Korano mokymu. Gimė 699 m. Kufe, mirė 767 m. Jo mokymai paplito nuo Turkijos iki Indijos.
  • Abu Huraira - vienas produktyviausių hadithų perdavėjų. Priskiriama, kad jis perdavė daugiau kaip 5000 hadithų. Pranašo Mahometo draugas ir artimas bendražygis. Mirė 681 m. Jo pasakojimai sudaro reikšmingą dalį Sahih Bukhari ir Sahih Muslim rinkinių.
  • Abu Ishaq al-Kaziruni - XI a. sufijų šventasis iš Kaziruno (dabartinis Iranas). Įkūrė Kazirunijų broliją, garsėjusią asketizmu ir bendruomenine tarnyste. Jo kapas Kazirune iki dabar traukia piligrimus.
  • Abu Ishaq al-Shirazi - XI a. teisininkas ir teologas, vienas iškiliausių Šafiitų mokyklos mąstytojų. Jo veikalas al-Muhadhdhab laikomas svarbiu teisės šaltiniu.
  • Abu Madyanas - XII a. Andalūzijos sufijų mokytojas, laikomas Magribo sufizmo tėvu. Pabrėžė nuolankumą, meilę Dievui ir tarnystę žmonėms. Mirė 1198 m.
  • Abu Mansur al-Hallaj - IX-X a. Bagdado sufijų mistikas, parašęs Kitab al-Tawasin, apie dieviškąją meilę; nukankintas 922 m. už „Ana al-Haqq“ teiginį.
  • Abu Mansur al-Maturidi - IX-X a. teologas iš Samarqando, Maturiditų teologijos krypties pradininkas. Jo mokymas pabrėžė žmogaus proto svarbą tikėjimo pažinime ir tapo kertiniu akmeniu hanafitų tradicijoje.
  • Abu Muslim al-Khurasani - VIII a. revoliucijos vadas, kuris vadovavo Abbasidų sukilimui prieš Umajadų kalifatą. Jo veiksmai padėjo įkurti Abbasidų dinastiją, nors jis pats vėliau buvo nužudytas.
  • Abu Nu‘aym al-Isfahani - X-XI a. persų mokslininkas, parašęs Hilyat al-Awliya („Šventųjų puošmena“), biografijų rinkinį apie ankstyvuosius šventuosius; mirė 1038 m.
  • Abu Sa‘id Abu al-Khayr - X-XI a. persų sufijų poetas, mokęsis apie Dievo artumą; jo Ruba‘iyat poezija įkvėpė Rumi; mirė 1049 m.
  • Abu Sa‘id al-Kharraz - IX a. Bagdado sufijų mistikas, parašęs Kitab al-Sidq („Tiesos knyga“), pabrėžęs Dievo artumą ir nuoširdumą; mirė apie 899 m.
  • Abu Talib al-Makki - X a. sufijų mokytojas, parašęs Qut al-Qulub („Širdžių maistas“), apie dvasinę discipliną; mirė 996 m.
  • Abu Ubayda ibn al-Jarrah - vadinamas „šios bendruomenės patikimiausiuoju“ (kaip jį apibūdino pranašas Mahometas). Dalyvavo daugelyje islamo valstybės plėtros mūšių, buvo vyriausiasis vadas Sirijos kampanijoje. Mirė 639 m. nuo maro Amvaso mieste.
  • Abu Yazid al-Bistami (Bayazid Bastami) - IX a. sufijų mokytojas, laikomas vienu pirmųjų sufijų ekstazės tradicijos atstovų. Žinomas dėl drąsių teiginių apie Dievo artumą ir žmogaus vienybę su Kūrėju. Jo mokymai paveikė vėlesnę sufizmo mistiką.
  • Ahmad al-‘Alawi (1869-1934) - Alžyro sufijų mokytojas, įkūręs Alawiyya ordiną. Jo mokymai pabrėžė vidinį dvasinį tobulėjimą ir Dievo meilę. Jo įtaka išliko ir po mirties, ypač Šiaurės Afrikoje ir Viduriniuose Rytuose.
  • Ahmad al-Badawi - XIII a. Egipto sufijų šventasis, Badawijų ordino įkūrėjas. Jo mokymai pabrėžė Dievo artumą, pagalbą vargšams ir asmeninį dvasingumą. Jo kapas Tantos mieste yra vienas lankomiausių piligrimų centrų Egipte. Mirė 1276 m. Kasmet Tantos mieste vyksta jo minėjimo savaitė (Mawlid al-Sayyid al-Badawi).
  • Ahmad al-Ghazali - XI-XII a. Al-Ghazali brolis, sufijų mokytojas, parašęs Sawanih, apie meilės mistiką; mirė 1126 m.
  • Ahmad al-Rifa‘i - XII a. Irako sufijų mokytojas, Rifa‘iyya ordino įkūrėjas, mokęs apie dvasinį atsidavimą; jo kapas Um Abidah traukia piligrimus. Mirė 1182 m.
  • Ahmad al-Tijani - XVIII a. sufijų mokytojas, Tijaniyya ordino įkūrėjas. Jo mokymas greitai paplito Vakarų Afrikoje, Magribe ir kai kuriose Artimųjų Rytų dalyse. Pabrėžė paprastą dvasinę praktiką ir Dievo prisiminimą (dhikr). Gimė 1737 m., mirė 1815 m.
  • Ahmad ibn Hanbal - Hanbalitų teisės mokyklos įkūrėjas. Žinomas už atsparumą valdžios spaudimui ir ištikimybę pranašo Mahometo tradicijoms. Gimė 780 m., mirė 855 m. Jo hadiso rinkinio pagrindu vystėsi vėlesnės sunitų teisės kryptys.
  • Ahmad Sirhindi - XVI-XVII a. Indijos sufijų reformatorius, laikomas Naqshbandiyya-Mujaddidiyya ordino atnaujintoju. Gynė sunnizmo principus prieš sinkretizmo tendencijas Mogolų imperijos laikais. Gimė 1564 m., mirė 1624 m. Gerbiamas už teologinį nuoseklumą ir dvasinę įžvalgą.
  • Aisha bint Abu Bakr - pranašo Mahometo žmona, viena reikšmingiausių hadithų perdavėjų. Jos perdavimai sudarė pagrindą sunitų teisės ir teologijos raidai. Gimė apie 613 m., mirė 678 m. Minima įvairiose bendruomenėse, ypač studijuojant hadithus.
  • Al-Bayhaqi - X-XI a. persų hadisų mokslininkas, sudaręs Sunan al-Kubra, svarbų hadisų rinkinį, paveikusį Šafiitų mokyklą; mirė 1066 m.
  • Al-Darani, Abu Sulayman - IX a. Sirijos sufijų asketas, mokęs apie Dievo meilę ir savęs atsižadėjimą; laikomas ankstyvuoju sufizmo mokytoju. Mirė 830 m.
  • Al-Hakim al-Nishapuri - X-XI a. persų hadisų rinkėjas, parašęs Al-Mustadrak ala al-Sahihayn, papildantį Bukhari ir Muslim rinkinius; mirė 1014 m.
  • Al-Harith al-Muhasibi - IX a. Bagdado sufijų mokytojas, laikomas vienu iš sufizmo psichologijos pradininkų. Mokė, kaip tirti sąžinės balsą (muhasaba) ir atsiskaityti sau už savo veiksmus prieš Dievą.
  • Al-Hasan al-Basri - VII-VIII amžiaus Basros asketas ir mokytojas, vienas ankstyvųjų islamo mistikų. Pabrėžė Dievo baimę, nuolankumą ir nuolatinės atgailos svarbą. Jo mintys paveikė sufijų tradiciją. Gimė 642 m., mirė 728 m.
  • Al-Hasan ibn Ali al-Mujtaba - pranašo Mahometo anūkas, Hasano ibn Ali sūnus. Po tėvo mirties kurį laiką vadovavo musulmonų bendruomenei, bet atsisakė valdžios, siekdamas taikos. Jo gyvenimas vertinamas kaip taikos ir kantrybės pavyzdys. Gimė 625 m., mirė 670 m. Minimas ypač šiitų bendruomenėse Ramadano pabaigoje ir Muharramo pradžioje.
  • Ali Hujwiri (Data Ganj Bakhsh) - XI a. sufijų mokytojas iš Lahoro, garsėjęs savo veikalu Kashf al-Mahjub. Jis pateikė vieną pirmųjų sufizmo teologijos sintezių persų kalba.
  • Ali ibn Abi Talibas - ketvirtasis teisingasis kalifas, pranašo Mahometo pusbrolis ir žentas, laikomas vienu iškiliausių islamo istorijos veikėjų. Šiitų tradicijoje jis yra pirmasis imamas. Pasižymėjo išmintimi, drąsa ir teisingumu. Žuvo 661 m. Kufa mieste. Jo atminimo dienos įvairios, priklausomai nuo bendruomenės.

žymės: #Gime

Panašus: