PIRMIEJI VAIKO GYVENIMO METAI ypatingai svarbūs kalbos vystimuisi, taip pat fizinei raidai. Mažieji atlieka pirmuosius judesius, mokosi pirmuosius veiksmus.
Fizinė raida
Dvyliktąjį mėnesį mažiuko statusas pasikeičia iš esmės. Kūdikio jau nebėra. Ropojimas - pasiekta tobulybė. Metų kūdikis vis dar mėgsta ropoti - juk tokiu būdu jis gali greitai įveikti norimą atstumą.
Priropojęs, kur jam patinka, vaikutis nesunkiai atsistoja ir gali įsikibęs tęsti kelionę toliau, tik jau žengdamas kojomis. Kuo toliau, tuo labiau vaikas ropoja tik žaisdamas (pavyzdžiui, gaudynes). Sėdėjimas - tobula jau seniai. Eina tik šiek tiek įsikibęs.
Pirmuosius metukus baigiantis vaikas labai nori eiti pats, beje, dalis jau ir moka vaikščioti be niekieno pagalbos. Nedrąsiausi nori eiti įsikibę. Pirmieji žingsniai netvirti, vaikutis žengia išsižergęs, lengvai netenka pusiausvyros, svirduliuoja. Nėra būtina iki metų išmokti vaikščioti, vaikutis turėtų pradėti eiti palei baldus ar vedamas už rankų.
Atsistoja, pasilenkia, vėl išsitiesia, atsisėda iš stovimos padėties (gali prisilaikyti). Paduoda daiktą į ranką. Dvylikos mėnesių vaikutis sąmoningai gali paduoti daiktą kitam žmogui arba įdėti jį į dėžutę. Galima mokyti daiktą paduoti ištarus žodelį „duok“.
Vos pamatęs kito žmogaus atgniaužtą delną, vaikutis tiksliai įdeda į jį laikomą žaisliuką. Įmeta mažą daikčiuką pro siaurą plyšiuką. Tai tik mums atrodo lengvas darbas.
Kad įmestų, pavyzdžiui, sagą pro butelio kakliuką, mažylis turi daug ko mokėti: tiksliai ir tvirtai paimti sagą, pataikyti į butelio kakliuką, reikiamu momentu pirščiukus atgniaužti. Daiktus ima dar tobuliau - „replytėmis“ - sulenktu nykščiu ir smiliumi. Pasuka dilbį plaštaka aukštyn. Deda mažus daiktelius į dėžutę, stumdo pirmyn atgal mašinytę, išvynioja daiktą iš popieriaus.
Varto knygutę, mėgsta žiūrėti paveikslėlius. Žaidžia gaudynes. Kol kas greitai judėti vaikutis moka tik ropodamas, tad surenkite gaudynes keturiomis. Padeda savo judesiais rengiant, gali nusiauti atsegtus batukus, nutraukti kepurę.
Kalbos raida
Vaikų kalbą tyrinėjantys mokslininkai pabrėžia, kad pirmojo pusmečio pabaigoje kūdikiai pradeda vapėti ir čiauškėti. Kūdikiai atpažįsta girdimus garsus ir į juos atsako. Išgirdę artimųjų balsus, jie pradeda guviau čiauškėti, judina rankas ir kojas, nori atkreipti į save dėmesį.
12-15 mėnesių amžiaus vaikams pradeda patikti kalbos žaidimai, todėl galite jų klausinėti „Kur yra tavo ausytė?“, „Kur mama?“. Vaiko žodynas greitai plėsis, tačiau tarimas kis lėčiau. Šio amžiaus vaikai jau dabar gali geriau suprasti, kas jiems sakoma ir išreikšti, ko jie nori.
Pirmieji vaikiški žodžiai. Kūdikio kalba dar nelabai panaši į žmogiškąją, bet jau atsiranda pirmieji kūdikiški žodeliai, pavyzdžiui, di-di (važiuoti), ti-ti (eiti), au-au (šuniukas) ir t.t. Užtat vaikutis jau daug ką supranta.
Pasakius „ateik čia“, jis prieina, prašant „duok žaisliuką“, paduoda. Nenusiminkite, jei treniruotė ne visada pavyksta, paprašytas atnešti batą, atneša plaukų šepetį arba visai nieko neatneša. Vienerių metų vaikas labai dažnai pamiršta, kas jam liepta.
Juk atliekant užduotį jo dėmesį vis patraukia kiti įdomūs dalykai. Gal eidamas į koridorių atnešti prašyto bato jis pamatė veidrodyje savo atvaizdą.
Socialinė ir emocinė raida
Pirmaisiais gyvenimo metais vaikai gali būti labai užsispyrę, nori, kad viskas būtų pagal juos. Tokio amžiaus vaikai supranta ir veiksmu atsako į savo vardą, vykdo paprastus nurodymus, tačiau reikalauja ir daug dėmesio.
Šiame etape keičiasi vaiko žaidimas. Kol buvo kūdikis, žaisdamas vaikas daiktus kratydavo, daužydavo, mėtydavo, o dabar jis jau supranta daiktų paskirtį, jis pradeda statyti iš kaladėlių, kalbėti žaisliniu telefonu, stumdyti mašinėles. Tokio amžiaus vaikai jau pradeda žaisti įsivaizdavimo žaidimus - jūsų mažylis gali vaizduoti, kad geria iš tuščio puodelio, bananą naudoti kaip telefoną, kaladėlę - kaip mašiną.
Šio amžiaus vaikai džiaugiasi žaisdami su kitais vaikais, tačiau jie dar nemoka žaisti bendrų žaidimų ar dalintis žaislais. Būkite pasiruošę, kad visiems turi užtekti žaislų, ir nenustebkite, jei teks įsikišti, kai vaikai jais nepasidalins.
Vaikams patinka žaisti slėpynes, gaudynes, „kepti bandutes“, „joti į turgų“. Taip pat, jiems patinka mėgdžioti suaugusiuosius ir užsiimti buities darbais. Svarbu, kad jūs irgi dalyvautumėte vaiko žaidimuose, tokiu būdu jis galės mokytis iš jūsų laimėjimo ir pralaimėjimo, sąžiningumo, taisyklių laikymosi, konkuravimo ir bendradarbiavimo įgūdžių.
Šio amžiaus vaikai yra linkę išbandyti, kur yra ribos - kiek jie gali kontroliuoti situaciją, o kiek tai priklauso nuo jūsų. Gali reaguoti į pagyrimus ir draudimus (nebūtinai jų paiso). Demonstruoja nepriklausomą elgesį, priešinasi suaugusiųjų kontrolei, dažnai sako ar rodo „ne“. Dažnai keičiasi nuotaika.
Nevienodai pasitiki žmonėmis - turi savo favoritus, pavyzdžiui, brolį ar tetą. Pastato bokštą iš dviejų ar trijų kaladėlių.
Fiziniai duomenys ir miegas
Dvyliktąjį mėnesį kūdikis paauga maždaug 1 cm ir pasunkėja apie 350 g. Metukų mergaitės sveria 8,2-12,6 kg (vidutiniškai 10,5 kg), berniukai - 9-13 kg (vidutiniškai 11 kg).
1 metų vaikas miega vidutiniškai 13-14 val. per parą: apie 11 val. naktį ir 2 val. dieną. Net ¼ vaikų iki 2 metų dar kelis kartus per savaitę naktį prabunda.
Ką daryti, jei vaikas nepatenka į "normalios" raidos spektrą?
Visiems įprasta, jog daugelis žmonių gali girdėti, matyti, kalbėti taip, kaip yra įprasta - standartiškai, normaliai. Tačiau mes visi taip pripratome prie sąvokos „normalu“, kad net nesusimąstome ką ji iš tiesų reiškia. Juk šiandien žmogui judėti gali padėti tiek nuosavos kojos, tiek protezai ar neįgaliojo vežimėlis. Skaityti knygą galime įprastai ar klausydamiesi audio formato.
Šias prasmes suplakus į vieną, etalonu tampa „normaliųjų“ dauguma - statistinis vidutiniškumas. Tačiau kartais vaikas nepatenka į vadinamąjį „normalios“ raidos spektrą. Tai reiškia, jog jis nedaro to, ko mes tikimės iš teoriškai sveiko vaiko, neatitinka teorinių lūkesčių, kuriuos susidarome stebėdami kitus vaikus bei skaitydami literatūrą apie kūdikio ar vaiko raidą.
Tuomet vaiką įtraukiame į raidos ypatumų ar individualių poreikių turinčiųjų kategoriją, taip iškart leisdami jam suprasti, kad yra kitoks - „nenormalus“. Taip vaikas tampa netinkamu, nepatogiu, sunkiu.
Remiantis Epikteto žodžiais, liga - tai nelaimė kūnui, tačiau ne laisvai valiai, jei ji pati to nenori. Tik mes patys, sąmoningai nusprendę išsilaisvinti iš pykčio, baimių, stereotipų ir neapykantos galime priimti kiekvieną nežemindami jo / jos prigimties.
žymės: #Vaiko
Panašus:
- Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
- Stalo žaidimai vaikams nuo 4 metų: geriausi pasirinkimai ir patarimai
- Žaidimai vaikams nuo 8 metų: lavinantys, smagūs ir įtraukiantys
- 5 metu vaiko spaudimas: norma ir nukrypimai
- Laura Imbrasienė: Įdomiausia Biografija, Karjera ir Asmeninis Gyvenimas
- Ar epidūras po gimdymo gali pakenkti naujagimiui? Sužinok tiesą dabar!