Kai vaikas nenori valgyti, prastai jaustis ima ir tėvai, nes pradeda abejoti, ar yra geri tėvai. Vis dėlto neretai tėvai pamiršta, kad vaikas, sulaukęs vienerių metų, staiga netampa suaugęs. Vaikai yra skirtingi.
Su šia problema susiduria nemažai tėvų. Norint suprasti vaiko nevalgumo priežastis, pirmiausia reikia išsiaiškinti, iš kur jos kyla. Vaiko nevalgumas, jei jo nekamuoja sveikatos bėdos - išsprendžiama problema. Žinoma, laiko ir pastangų tam prireiks, tačiau pasistengus galima pamaitinti ir didžiausią nevalgiuką. Tereikia pasitelkti kantrybę, vaizduotę bei pasiruošti skirti tam laiko.
Kodėl vaikai stokoja apetito?
- Apetito stoką lemia įvairūs faktoriai: aplinka (karštis, šaltis), pokyčiai šeimoje (išsiskyrė tėvai, gimė brolis ar sesuo), patiriamas stresas, psichologinės traumos, aplinkos pasikeitimas (išvykimas į kelionę), įvairios ligos.
- Dažnai apetito stoką lemia ir genai - pavyzdžiui, jei vaiko seneliai buvo nevalgūs, tikėtina, jog ir vaikas skųsis apetitu. Dažnai vaikai yra linkę perimti ne tėvų, o senelių savybes, taip pat ir mitybos įpročius.
- Valgumas dažniausiai kinta su amžiumi - kai vaikas auga, jo apetitas kyla. Todėl nevalgumo problema yra kintama - vaikas gali nenoriai valgyti, o po kelių metų jo apetitas gali padidėti. Ypač tai pastebima paauglystės laikotarpiu, kuomet vaikams nuolat kyla nenumaldomas alkis.
- Vaikas, kuris mažai juda, nėra fiziškai aktyvus, dažniausiai stokoja apetito. Todėl norint pakelti vaikui apetitą, būtina pasirūpinti, jog šis daugiau judėtų, atliktų įvairias fizines veiklas, dažniau būtų lauke, gamtoje. Judėjimas skatina apetitą, todėl dažniau judantis vaikas daugiau ir suvalgo, išgeria skysčių.
Taip pat, 1 - 4 metų vaikams reikia valgyti po nedaug ir dažnai. Geriausias režimas: 3 pagrindiniai valgymai ir 2 arba 3 užkandžiai tarp jų. Vaikas ir pasisotins, ir neverčiamas išmėgins naujus skonius. Valgymus planuokite taip, kad galėtumėte patiekti ir mažylio tikrai mėgiamo maisto, ir produktų, kurių patys norėtumėte, kad jis paragautų, bet neverskite vaiko valgyti.
Psichologiniai aspektai
Jei vaikui stengiamės brukti maistą ir įtikinėjame, kad būtina valgyti, tai reiškia, kad mes nepaisome jo poreikių, o savuosius iškeliame aukščiau“, - aiškino psichologė R.Vyšniauskė. Pajutęs psichologinį spaudimą vaikas gali pradėti kovoti dėl valdžios, jis gali nevalgyti vien dėl protesto - nustumti lėkštę nuo savęs, išspjauti maistą iš burnos ant grindų, skųstis, kad jam bloga, skauda galvą.
Virtuvė vaikui neretai būna kovos laukas, vienintelė vieta, kur jis gali gintis nuo tėvų ir siekti savo tikslo. Visur kitur tėvai gali priversti vaiką ką nors daryti, ko jis nenori, o virtuvėje jis sugeba įrodyti, kad nuo jo taip pat daug kas priklauso.
Vaikai daug mokosi siedami vienus ar kitus reiškinius. Jei valgymas bus siejamas su pykčiu, įtampa, jei tėvai prie stalo pykstasi ir aptarinėja darbo reikalus, jei vakarienė siejama su tam tikrais reikalavimais: „Valgyk už mamytę, o dabar - už tėvelį“, „Pabaik valgyti, nes neleisiu eiti žaisti“, vaikas greitai perpranta tokio žaidimo taisykles. Jis stengiasi pabėgti iš aplinkos, kuri jam kelia neigiamų emocijų, kur jam nesmagu. Visa tai kenkia apetitui.
Psichologė R.Vyšniauskė ragina tėvus neskubėti. Kiekvienas žmogus turi atsitraukti kelis žingsnius atgal ir pabandyti suprasti, kodėl vaiko apetitas yra toks prastas, ką įmanoma pakeisti. Tėvai turi būti gudresni ir nekontroliuoti vaiko, kiek jis nurijo kąsnių. Tėvai turi taip apžaisti situaciją, kad vaikas turėtų teisę rinktis, ką valgyti. Jis taip pat turi suprasti, kad yra ribos, kurių nevalia peržengti. Vaikas turi žinoti, kad yra tam tikros valandos, kada valgoma, kad nepriimtini užkandžiai tarp atskirų valgymų.
Dalį nevalgymo priežasčių lemia ir neigiamos emocijos. Gali būti, kad vaikas nevalgydamas protestuoja dėl kokių nors neigiamų emocijų namuose. Svarbus ir mitybos kultūros vaidmuo. Gražiai ir skaniai paruoštas maistas, įdomiai paserviruotas stalas gali paskatinti daugiau valgyti kai kuriuos prastai augančius vaikus. Maisto skonis, apipavidalinimas, kvapai, net traškesys ar spalva turi reikšmės.
Patarimai, kaip padėti „susidraugauti“ su maistu
- Nuo mažens laikykitės mitybos reguliarumo, „nenumeskite“ naujo produkto, jei vaikas atsisakė kelis kartus suvalgyti (įvairios literatūros duomenimis, sakyti, kad vaikas nemėgsta vieno ar kito produkto galima, kai atsisako 68-82 kartus).
- Nesureikšminkite maisto.
- Neraminkite vaiko emocijų „pakištukais“.
- Nerodykite vaikui netinkamo elgesio, pvz., nevalgykite prie televizoriaus, neužkandžiaukite ir pan.
Ką daryti, jei vaikas atsisako valgyti darželyje?
Labai dažnai tėvai nerimauja dėl vaikų mitybos darželyje. Tėvai bijo, kad atsisakydamas įstaigos maisto vaikas jaus diskomfortą, badaus, o gal netgi apsirgs. Tačiau būna ir priešingai: išrankūs vaikai darželyje pradeda valgyti įvairesnį maistą. Čia jie pamato, kaip elgiasi kiti vaikai, ir tai paskatina sekti jų pavyzdžiu.
Kai į darželį vedamas vaikas sėdi prie stalo ir jokiu būdu nevalgo, tada gydytojas pataria tėvams įdėti jam į darželį namų maisto. Termosas su mėgstama koše būtų nebloga išeitis.
Praktiniai patarimai tėvams
- Apetitą sužadina gražiai patiektas maistas. Pavyzdžiui, jei vaikui nutarėte patiekti patiekalą iš dešrelių, galima patiekti dešreles marškinėliuose, dešrelių suktinukus, mažytes bandeles su dešrelėmis. Taip pat galima žaisti su įvairiausiomis košėmis, mėsos patiekalais, pilno grūdo makaronais, sriubomis ir t.t.
- Naudokite įvairius augalinius prieskonius, pavyzdžiui, bazilikus, rozmarinus. Jie ne tik pagerina patiekalo skonį, tačiau ir mažajam patiekalas atrodo vaizdingesnis. Pavyzdžiui, kiaušinienė su dešrelėmis, apibarstyta krapais ar petražolėmis. Ir sotu, ir pakankamai greitai pagaminama, o svarbiausia, jog vaiką vilios patiekalo išvaizda.
- Prisiminkite dailės pamokas ir pasitelkite fantaziją - iš patiekalų pagaminkite kirmėlaites, šuniukus, driežiukus, mašinas ar mažas lėlės - kuo vaizdingesnis patiekalas, tuo didesnė tikimybė, jog vaikas jį valgys.
- Nepamirškite, jog svarbu ir tai, kokioje aplinkoje mažylis valgo - ar ten jam malonu, patogu, ar jūsų santykis su vaiku artimas, ar jūs nesate susipykę. Emocinė būsena ne ką mažiau svarbi nei vaizdingai paruoštas patiekalas. Todėl stenkitės prie pusryčių, pietų ar vakarienės stalo sėsti susitaikę, pozityviai nusiteikę.
- Neverskite vaiko valgyti per prievartą. Verčiamas valgyti vaikas gali jaustis spaudžiamas į kampą, todėl to patiekalo gali visai nebevalgyti. Verčiau palikite vaiką ramybėje, ir jis po savaitės vėl valgys tą patiekalą, dėl kurio raukėsi.
- Prieš pagrindinius valgius neleiskite vaikams kramsnoti saldžių užkandžių, nes jie slopina apetitą. Tikėtina, jog suvalgęs saldainių vaikas nenorės karšto patiekalo. Ypač nenaudingos prieš pagrindinį valgį yra saldžios pieniškos sriubos.
- Daugelis tėvų vaiko nevalgumo problemas akcentuoja jiems girdint, todėl vaikui atrodo, jog valgymas virto savotiška kančia, bausme. Vertėtų pasistengti vaikui girdint neaptarti jo valgymo problemų, nes taip valgiui jis dar labiau priešinsis.
- Valgio metu vaikui reikėtų duoti atsigerti kuo daugiau vandens - mažesniesiems kramtant dažnai džiūsta burna, todėl jie mažiau suvalgo.
- Žaidimu paverskite tik patį patiekalą, tačiau venkite žaidimų prie stalo. Mamos dažnai daro klaidą, bandydamos vaiką pavalgydinti skraidindamos lėktuvėlius. Vaikų maistas bus tinkamai suvirškintas tik tuomet, kai vaikai bus susikoncentravę į maistą. Todėl vaikams reikia sutelkti dėmesį ne į patį procesą, o į maistą.
- Verta nepersūdyti ir nepersaldinti gaminamo maisto, antraip vaikas pripras prie tokių skonių ir vėliau nenorės tokio maisto kaip košė, daržovės ar mėsa.
Mielos mamytės, atminkite - vaiko organizmas dažniausiai pats padiktuoja, kiek vaikui reikia valgyti, todėl šiukštu nesistenkite vaiko pamaitinti per prievartą. Vaikų skrandžiai - kur kas mažesni nei suaugusiųjų, todėl jei vaikas valgo mažomis porcijomis, tikėtina, jog jis yra sotus. O kad būtumėte įsitikinusios vaikų sotumu, skatinkite mažylius daugiau judėti. Ir nepamirškite virtuvėje pasitelkti fantazijos!
Jeigu išbandėte šiuos patarimus, bet vaiko mityba jums vis dar kelia nerimą, pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu. 1 - 4 metų vaikai mokosi iš jūsų ir kitų aplinkui esančių žmonių. Rodykite gerą pavyzdį ir jūsų mažylis be didelių problemų išmoks valgyti tinkamai.
žymės: #Vaika
Panašus:
- 6 metų vaikas nenori eiti į darželį? Sužinokite pagrindines priežastis ir efektyviausius sprendimus!
- Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
- Stalo žaidimai vaikams nuo 4 metų: geriausi pasirinkimai ir patarimai
- Motinystės atostogos Lietuvoje: kiek trunka ir kokios išmokos laukia?
- Geriausios Gimtadienio Tortų Idėjos Vyrams – Originalūs Sveikinimai Ir Stilingi Dizainai