Lietuvoje įsitvirtinus žiemiškiems orams, sulaukus sniego, nemažai žmonių mėgsta leisti laiką gamtoje - važinėja rogutėmis, slidinėja, lipa ant užšalusių vandens telkinių. Be gryno oro, fizinio aktyvumo, geros nuotaikos užtaiso, žiemos pramogose slypi nemažai pavojų, apie kuriuos reikia žinoti ir stengtis jų išvengti patiems ir nuo jų apsaugoti savo artimuosius.
Pavojai ant ledo
2020 metais ugniagesiai gelbėtojai 381 kartą dirbo vandenyje ir ant ledo. Jie ištraukė 123 nuskendusius, o pavyko išgelbėti 19 žmonių. Šią žiemą įlūžus ledui, nepatikslintais duomenimis, ugniagesiai gelbėtojai jau ištraukė iš vandens daugiau kaip 10 nuskendusių žmonių.
Didžiausią pavojų įlūžti turi poledinės žūklės mėgėjai, kurie elgiasi neatsakingai lipdami ant netvirto ledo, žvejodami po vieną, tamsiu paros metu. Vis dažniau įlūžta ant vandens telkinių ledo automobiliais ar keturračiais bandę pasivažinėti žmonės.
Kaip elgtis saugiai ant ledo?
- Pavieniams žmonėms ant ledo lipti saugu, kai jis yra storesnis kaip 7 cm, o kad ledas išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi būti ne mažiau kaip 12 cm.
- Važiuoti transporto priemone ledu labai pavojinga! Teoriškai sniego roges išlaiko ne plonesnis nei 15 cm ledas, o lengvąjį automobilį - net 25 cm ledas!
- Ledo storį galima išmatuoti išgręžus jame skylę žvejybiniu grąžtu. Taip pat informaciją apie ežerų ledo storį galima rasti žvejams skirtose interneto svetainėse.
Ledo storis ne visur vienodas! Jis būna plonesnis tose vietose, kur stora sniego danga, pripustyta, yra įtrūkimų, įšalę medžiai, krūmai, nendrės, taip pat ten, kur įteka šaltiniai ar upeliai, šalia didelių gamyklų, kur neseniai buvo iškirstos eketės. Upių ledas niekada nebūna saugus! Dėl srovės, nevienodo upės dugno reljefo kai kurios vietos išvis neužšąla, susidaro sunkiai pastebimų properšų. Tekančiame vandenyje ledas nebūna vientisas, jis susidaro iš atskirų ledo fragmentų, sušalusio sniego. Yra didelis pavojus įlūžti!
Ką daryti įlūžus?
- Iš lėto ropškitės ant ledo pirmiausia plačiai ištiestomis rankomis ir krūtine, po to kojomis viena po kitos. Pabandykite nusiauti sunkius ir slidžius batus, jei jie trukdo užlipti ant ledo.
- Užlipę ant ledo kuo plačiau paskirstykite savo kūno svorį. Atsargiai nusiridenkite kuo toliau nuo eketės. Šliaužkite į tą kranto pusę, iš kurios atėjote.
- Nedelsdami skambinkite numeriu 112.
- Atsigulkite ant ledo ir iš tolo ištieskite skęstančiajam šaką, slidę, slidžių lazdą ar panašų tvirtą daiktą arba numeskite virvę su mazgu, tvirtai surištus šalikus, drabužius.
- Jei žmogus be sąmonės, patikrinkite kvėpavimą ir pulsą.
Nušalimas
Nušalimas yra audinių apmirimas ir reaktyvinis uždegimas, kylantis dėl kraujotakos sutrikimo veikiant žemai temperatūrai. Dažniausiai nušąla blogai apsaugotos nuo šalčio kūno vietos - rankų ir kojų pirštai, nosis, ausys, skruostai. Nušalti galima net ir esant nelabai žemai temperatūrai, jeigu didelis oro drėgnumas ir vėjas. Greičiau nušąla ankštos avalynės spaudžiamos kojos, taip pat rankose ką nors ilgai laikant, dėl ko sutrinka kraujotaka.
Nušąlama greičiau, jei yra bendras organizmo nusilpimas, nukraujavus, badaujant, pervargus, taip pat dėl alkoholio vartojimo. Daug didesnė rizika nušalti yra vaikams ir pagyvenusiems žmonėms, asmenims, kurie serga kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu. Be to, greičiau yra nušąlama pakartotinai. Nušalus gali atsirasti žaizdų, į organizmą gali patekti infekcija.
Nušalimo laipsniai ir požymiai:
- I laipsnio - nušalusi vieta pabalusi. Sušilus išblyškusi oda tampa melsvai raudona, skausminga ir pabrinkusi.
- II laipsnio - nušalusios vietos oda melsvai raudonos spalvos. Atšildžius atsiranda pūslelės, pripildytos drumsto skysčio. Skauda.
- III laipsnio - nušalusi vieta pabalusi, pamėlusi, „marmurinė“, oda nepaslanki, visas odos sluoksnis apmiręs. Ant melsvai raudonos, pabrinkusios odos atsiranda apmirusių audinių, pūslių, pripildytų tamsaus skysčio.
- IV laipsniui būdingas minkštųjų audinių ir kaulo pažeidimas su išsivysčiusia gangrena (nušalusios kūno dalys, apmirę audiniai).
Pirmoji pagalba nušalus:
- Nukentėjusįjį reikia įvesti į šiltą patalpą, nuvilkti drėgnus drabužius, aprengti sausai ir šiltai. Jei asmuo sąmoningas, duoti gerti šiltų skysčių.
- Nušalusią vietą reikia uždengti steriliu tvarsčiu, sutvarstyti ir suvynioti į minkštą storą audinį, pvz., megztinį, antklodę (jis neturi būti šiltas).
- Negalima nušalusios vietos šildyti staiga, šildyti karštame vandenyje ar prie karštų radiatorių!
- Veidą reikėtų saugoti nuo žvarbaus vėjo pridengiant šaliku.
- Negalima vartoti alkoholio, nes jo išgėrus išsiplečia kraujagyslės ir organizmas greičiau atiduoda šilumą.
- Šaltyje negalima pasiduoti norui miegoti, reikia judėti, pakaitomis įtempti ir atpalaiduoti raumenis.
- Jei tenka dirbti šaltyje, reikia būti gerai išsimiegojus ir sočiai pavalgius.
Traumos sportuojant žiemą
Daugeliui žiema neįsivaizduojama be pramogų ant sniego. Tai suteikia galimybę čiuožinėti slidėmis, rogutėmis ar čiuožynėmis ir patirti neišdildomų įspūdžių. Paskutiniu metu labai populiarus yra kalnų slidinėjimo sportas, kuris kelia ne tik teigiamas emocijas ir teikia fizinio aktyvumo naudą, bet dažnai baigiasi sudėtingomis traumomis. Europos Sąjungos valstybėse traumas, po kurių tenka gydytis ligoninėje, kasmet patiria apie 300 tūkst. žmonių, tarp kurių daugiausia yra slidininkų ir snieglentininkų.
Pastaruosius kelerius metus populiarėja ir atviros miestų čiuožyklos, kuriose gali čiuožti pačiūžomis visi norintieji, netgi neturintys gerų įgūdžių žmonės.
Kaip apsisaugoti nuo traumų sportuojant žiemą?
- Slidinėjimo inventorius apima ne tik slides ir lazdas, bet ir apsaugos priemones: šalmus, kojų bei rankų apsaugas. Kadangi kalnų slidinėjime yra didelis pavojus patirti sunkias galvos traumas, būtina dėvėti sportinius šalmus. Šalmas visiškai neapsaugo nuo visų galimų galvos sužalojimų! Tačiau susidūrimo arba kritimo atveju jis sumažina smūgio į galvą stiprumą. Antra, jis apsaugo nuo įvairių objektų patekimo į kaukolę.
- Ne mažiau svarbus yra pasirengimas. Tiek uždarose, tiek atvirose čiuožyklose ketinantys čiuožinėti pačiūžomis asmenys turėtų kritiškai įvertinti savo patirtį ir sugebėjimus.
Lauko darželiai ir mokyklos: saugumas gamtoje
Lauko darželiuose ir mokyklose ugdomiems vaikams priklausomybė nuo išmaniųjų įrenginių negresia - jie bet kokiu oru laiką leidžia lauke. Visgi lauko ugdytojai dažnai sulaukia klausimų: ar kasdien žaisdami purve vaikai ko nors išmoksta, ar mažyliams tikrai saugus pietų miegas lauke žiemą, žygiai po brūzgynus miške, laužų kūrenimas ir laipiojimai į medžius vasarą?
Varlės rankose, žygiai į miškus ieškant lobio, šikšnosparnių pilnas urvas, žvejyba ant ledo ir ant laužo gaminta vakarienė - taip atrodo lauko darželinuko kasdienybė.
„Laukas - erdvė be ribų, be sienų, kur vaikai gali veikti laisvai, kiekvienas randa savo vietą, jie nėra stabdomi ir gali bėgti, šaukti, o norėdami - atsitraukti ir pabūti vieni. Atsiskirti ir kažką veikti vienam yra labai svarbi vaiko raidos dalis ir laukas sudaro tam sąlygas. Pedagogams laukas leidžia nebūti nuolatiniais draudėjais: viduje mes turime taisykles, tenka dažniau sakyti ne, nes kyla pavojus susižeisti, jei bėgiojama, išdykaujama patalpoje. Lauke mes tiesiog organiškai būname šalia vaikų, stebime, įsikišame tik esant būtinybei”, - dalijasi Irena Aračiauskienė.
„Pastebime, kad vis daugiau tėvų siekia, jog vaikai leisdami laiką gryname ore, būtų apsaugoti.
I. Aračiauskienė atkreipia dėmesį, kad mieste augantiems vaikams naudinga patirti natūralioje gamtoje slypinčius nuotykius ir realaus pasaulio iššūkius, kad pajustų gyvenimo skonį.
„Vaikams iš anksto nepasakojame, kad kažkur gali tykoti pavojai, nes tai gali juos pernelyg išgąsdinti, pavyzdžiui, einant į aukštą žolę, naudojantis peiliu ar įrankiais, kūrenant laužą, viską leidžiame išbandyti su priežiūra. Norime, kad vaikai būtų drąsūs pažinti, patirti, žaisti gamtoje. Ruošiantis poilsiui, atidžiai apžiūrime vaiko kūnelį, ar nėra ropojančių vabalų, papasakojame, kad reikia persirengti naujus marškinėlius, kad iš lauko neparsineštume kenkėjų, jie gali įsisiurbti. Susidūrę su pavojais ir jų išvengę, papasakojame, kokios galėjo būti pasekmės ir kaip elgtis saugiai”, - sako I. Aračiauskienė.
Erkių platinamos ligos
„Pandemijos laikotarpiu žmonės pamėgo laiką leisti gamtoje, vis daugiau jų išgirsta ar net artimoje aplinkoje susiduria su sudėtingomis erkių platinamų ligų pasekmėmis. Susidomėjimas bei paklausa tokios rizikos draudimu taip pat auga - 2022 metais apsidraudusių asmenų skaičius padidėjo 36 proc., 2023 metais prognozuojame panašius augimo tempus. Kartu net 42 proc. daugėjo ir fiksuotų susirgimų, kurių 86 proc. sudarė susirgimai Laimo liga, likę 14 proc. - erkinio encefalito atvejai”, - komentuoja Julija Judickienė.
Kaip pastebi I. Aračiauskienė, už riziką visuomet yra atsakingas suaugęs žmogus, darželyje - pedagogas, todėl kiekvienas darbuotojas pats įsivertina, kokia rizika jam yra priimtina. Suvaldyti pavojingas situacijas padeda kiekvieno atsakingo asmens gebėjimas įvertinti savo galimybes, tokiu pačiu principu tėvai ir pedagogai įvertina ir erkių keliamą grėsmę. Anot I. Aračiauskienės:
„Tėvai patys sprendžia, kokias priemones naudodami jaučiasi saugesni, skiriasi poreikiai - dalis tėvų naudoja cheminius repelentus vamzdžiams atbaidyti, kiti renkasi pagamintus eterinių aliejų pagrindu. Skiepai - kiekvieno asmeninis sprendimas, savo darbuotojams juos kompensuojame. Mūsų rekomendacija, kurią parsivežėme iš komandiruotės Austrijoje - teptis kokosų aliejumi, pasirodo, erkės jo negali pakęsti”, - pataria I. Aračiauskienė.
J. Judickienė teigia, kad šiuo metu didžiausią apsidraudusiųjų dalį sudaro 46-65 metų amžiaus asmenys - net 44-48 proc. visų apsidraudusiųjų: „Matyt, tai lemia didesnis šios amžiaus grupės atsargumas, atsakingumas bei laisvalaikio pomėgiai, tokie kaip sodininkystė, grybavimas, uogavimas, pasivaikščiojimai gamtoje. Kitos amžiaus grupės pasiskirsto gana vienodai, išskyrus mažiausią dalį sudarantys nepilnamečiai, kurie 2021 metais sudarė tik 8 proc. visų apdraustųjų, 2022 metais jų dalis kiek padidėjo - iki 10 proc.
Vaikų traumos vasarą
Vaikų vasaros atostogos - pačiame įkarštyje. Tačiau ten, kur pramogos, tyko ir rizikos. Sveikatos specialistai pastebi, kad vasarą ligoninių priimamuosiuose tradiciškai padaugėja mažųjų pacientų. Skaičiuojama, kad vien į VUL Santaros klinikas kasmet patenka 16-18 tūkst. mažųjų pacientų. Kaip pastebi draudimo bendrovės BTA atstovas Ernestas Marekas Goliančikas, vasarą vaikai paprasčiausiai daugiau laiko praleidžia ne prie mokyklinio stalo, o žaisdami ir sportuodami lauke.
„Traumų grėsmė išlieka visus metus, tačiau pastebime tendenciją, kad žiemą stipriau nukenčia vyresnio amžiaus gyventojai, o vasarą - vaikai. Jei žiemą traumos dažnai susijusios su paslydimais, tai vasarą - vairuojant dviračius, paspirtukus ar važiuojant riedučiais. Taip pat pasitaiko traumų žaidimų aikštelėse, susižalojimų laipiojant ar kitaip pramogaujant.
Kaip sako „Affidea“ skubiosios medicinos gydytojas Šarūnas Maciulevičius, beveik visi ūmūs susirgimai turi vienokias ar kitokias pagausėjimo tendencijas, tačiau būtent traumos yra labiausiai priklausomos nuo sezono. „Vaikai dažniausiai patiria viršutinių bei apatinių galūnių traumas. Laimei, dažniausiai pavyksta išvengti rimtų kaulų lūžių. Didžiąją dalį sužalojimų sudaro sumušimai, patempimai, nubrozdinimai, nesudėtingi kaulų lūžiai. Antroje vietoje - įvairios žaizdos.
Gausesnį mažųjų pacientų srautą vasarą pastebi ir Karoliniškių poliklinikos šeimos gydytoja Dovilė Ilgūnienė. Pasak jos, vaikų traumos dažniausiai nebūna sunkios, o su jomis susitvarkyti įprastai galima ir be gydytojų pagalbos. Dažniausiai patiriami sumušimai, paviršiniai nubrozdinimai. „Tačiau, jeigu yra didelis kraujavimas, žiojėja didelė žaizda, skausmas nepraeina, o tik stiprėja, jau reikėtų kreiptis į gydytojus. Atskiro paminėjimo vertos galvos traumos. Kol nėra pykinimo, vėmimo, galvos svaigimo, sąmonės sutrikimo, nerimauti nėra reikalo.
Infekcijos vasarą
Š. Maciulevičius pastebi, kad mūsų geografinėje zonoje net ir žiemą esame gana saugūs nuo įvairių infekcijų. Gripas, viršutinių takų virusinės infekcijos, bakterinės kvėpavimo takų infekcijos vasarą gana retos. Visgi budrumo nereikėtų prarasti. Šiltuoju laikotarpiu pagausėja minkštųjų audinių bakterinių infekcijų. Jos ištinka po mikrotraumų, pavyzdžiui, vabzdžio įkandimo ar netgi nusikasymo.
„Svarbu paminėti ir virškinamojo trakto užkrečiamąsias ligas. Nors patys sukėlėjai mažai skiriasi nuo vyraujančių per žiemos sezoną, užsikrėtusiųjų bei protrūkių skaičius pastebimai padidėja. Tai daugiausia lemia sukėlėjams patinkantys šilti ir drėgni orai bei rečiau naudojamos prevencijos priemonės.
Vasarą ir rudenį ypatingai išauga ir erkių platinamų ligų pavojus. Nors vaikai jomis serga rečiau nei suaugusieji, pavojus vis tiek išlieka nemenkas. Šios ligos gali sukelti labai rimtus negalavimus. Po pasibuvimo gamtoje visada reikėtų atidžiai apsižiūrėti vaiką, o radus erkę ją iš karto pašalinti. Patariama naudoti ir įvairius purškalus, kurie galėtų atbaidyti kenkėjus. Erkiniam encefalitui yra ir vakcina.
„Radus erkę, reikėtų stebėti vaiko būklę ir įkandimo vietą. Laimo ligai būdingas apskritas paraudimas, kuris vis didėja. Skiriamasis bruožas - savotiško ratilo su šviesesniu viduriu forma. Jis atsiranda ne iš karto - paprastai po kelių savaičių. Žmonės kartais net nebeprisimena, kad ten buvo įkandusi erkė. Erkiniam encefalitui būdinga pakilusi temperatūra, stiprūs galvos skausmai. Šie simptomai taip pat pasireiškia ne iš karto, o po kelių savaičių“, - budrumo neprarasti ragina D. Ilgūnienė.
BTA ekspertas E. M. Goliančik pažymi, kad nuo erkių įsisiurbimo nėra apsaugoti nei užmiesčio gyventojai, nei miestiečiai. „Per metus gauname bent 100 pranešimų apie erkių sukeltas ligas. Erkių sukeliamos ligos, kaip pavyzdžiui, Laimo liga, gali pasireikšti ne iš karto. Per tą laiką žmogus jau gali būti pamiršęs, kad jam įsisiurbė erkė ir nesureikšminti pasirodžiusių simptomų. Todėl labai svarbu ne tik tinkamai apsirengti, ypač susiruošus į iškylą gamtoje, bet ir po kiekvieno pasivaikščiojimo parke ar miške pasitikrinti, ar jūs, ar vaikas, ar augintinis neparsinešė erkės namo. Apdraustiesiems dėl patvirtintos Erkinio encefalito ar Laimo ligos vidutiniškai išmokama apie 600 eurų“, - sako BTA Žalų reguliavimo departamento direktoriaus pavaduotojas E. M. Goliančik.
Vaikų traumos keliuose
Vaikų traumos yra pagrindinė 5 metų ir vyresnių vaikų mirties priežastis. Mūsų mažieji vis dar dažnai sužalojami kelyje. Eismo įvykiai yra pirmaujanti vaikų ir jaunimo mirties bei suluošinimo priežastis Lietuvoje.
Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis per septynis šių metų mėnesius Lietuvoje jau žuvo 11 vaikų: beveik dukart daugiau nei pernai. Remiantis bendrais statistikos duomenimis, eismo įvykių, kuriuose nukentėjo vaikai, sumažėjo nuo 421 iki 361. Dalis iš jų patyrė sunkias traumas arba liko neįgalūs.
Šiuo metu nepilnamečių traumų keliuose vėl ims daugėti. Rudenį ir žiemą dauguma vaikų į mokyklas išeis dar neprašvitus, o grįš jau sutemus. Kelyje slypi daug nenumatytų pavojų, ypač jei moksleivis gyvena toli nuo mokyklos. Viena grėsmių - gatvės perėjimas. Būdami nedidelio ūgio, vaikai negali gerai matyti, kas vyksta aplink juos, o ir juos pačius dažnai sunku pastebėti. Vaikų ir kojos trumpesnės, todėl eidami per gatvę turi žengti daugiau žingsnių ir tam jiems reikia daugiau laiko. Be to, tokio amžiaus vaikai mato ir girdi kitaip. Jų regos laukas daug siauresnis, todėl negali pastebėti besiartinančios transporto priemonės taip gerai kaip suaugusieji. Vaikai aiškiai neskiria ir įvairių garsų, todėl sunkiau nustato, iš kurios pusės koks garsas sklinda.
Kaip apsaugoti vaikus kelyje?
- Išmokykite vaikus elgtis pažymėtose („zebro“) bei reguliuojamosiose pėsčiųjų perėjose bei sankryžose. Vaikas turi žinoti, kad norėdamas pereiti gatvę, pirmiausia jis turi sustoti, iš pradžių pažiūrėti į kairę, paskui į dešinę, tada dar kartą į kairę ir įsitikinus, kad kelias laisvas, eiti per gatvę. Niekada neiti per gatvę, degant raudonam šviesoforo signalui.
- Prieš pirmą kartą vaikui savarankiškai einant į mokyklą, daug kartų aptarkite ir kartu nueikite kelią į mokyklą ar į autobusų stotelę.
- Neleiskite vaikui vienam grįžti namo pirmąją dieną po pamokų. Vėliau taip pat nuolat tikrinkite, ar jis elgiasi taip, kaip jūs kartu mokėtės, ar jam turi įtakos kitų vaikų elgesys. Patikrinkite, ar vaiko kelyje neatsirado naujų pavojingų vietų, pavyzdžiui, statybos aikštelių.
- Atminkite, kad didžiausią įtaką vaikui daro jūsų pačių elgesys gatvėje, todėl visada rodykite jam gerą pavyzdį! Girkite savo vaiką ir neleiskite jam be reikalo ko nors baimintis. Kartais pasikeiskite vaidmenimis - leiskite, kad vaikas nuvestų jus į mokyklą, o pakeliui parodytų pavojingas vietas.
- Išrinkite saugiausią kelią į mokyklą ir atgal, net jei jis kiek ilgesnis. Mažos apylankos gali gerokai sumažinti riziką. Pasirūpinkite, kad vaikas iš namų išeitų laiku ir iki stotelės nueitų neskubėdamas.
- Prieš pradedant vaikui naudotis visuomeniniu transportu ar mokykliniu autobusu, pasitreniruokite. Važiuokite keletą kartų drauge su vaiku ir pamokykite jį elgtis visuomeniniame transporte, einant į stotelę ir laukiant joje. Mokykite vaiką stotelėje neišdykauti.
- Nuolat priminkite vaikui, kad gatvę ar kelią galima pereiti tik už autobuso arba kitos transporto priemonės ir reikia būti ypač atsargiam.
- Striukės, avalynės ir kitos aprangos detalės turi būti pagamintos iš šviesą atspindinčių medžiagų. Pasirūpinkite šviesą atspindinčiais atšvaitais. Prie vaiko drabužių prisekite arba prisiūkite papildomų atšvaitų. Atšvaitai gali būti ir prikabinami, pavyzdžiui, prie kuprinės. Tokie atšvaitai gerai pastebimi iš visų pusių.
- Vaikai nuo gimimo linkę mėgdžioti, taip jie mokosi. Vaikai mato bei mėgdžioja ir pageidautinus, ir nepageidautinus suaugusiųjų elgsenos modelius.
žymės: #Kudiki
Panašus:
- Dainos apie žiemą vaikams: linksmos ir nuotaikingos melodijos šventėms
- Vaikiškos dainelės apie žiemą: linksmos melodijos mažiesiems
- Eilėraštukai Vaikams Apie Žiemą: Linksmi ir Šventiniai Motyvai
- Asmens kodas: Viskas, ką privalote žinoti apie savo asmens identifikaciją!
- Atskleiskite savo sėkmės skaičių pagal gimimo datą – numerologijos paslaptys!