Žanas Talandis - žmogus, kurio gyvenimas kupinas iššūkių, kovos ir atsidavimo padėti kitiems. Kelmės rajone gyvenantis Žanas Talandis už nugaros paliko Dubysos vingį ir Padubysio mišką, alkoholizmą ir kalėjimą. Daugelį metų jo namų durys atviros kiekvienam, kuris nebijo tiesos ir nori blaiviomis akimis pažvelgti į savo širdį. Daugybė žmonių slapta svajoja, kad kas nors apie juos pastatytų filmą ar parašytų knygą, bet yra tokių asmenybių, kurių istorija netilptų į jokius rėmus.
Sunki Praeitis Ir Atsivertimas
Prieš 30 metų Žano gyvenimas buvo juodas - vagystės, plėšimai ir pasikėsinimas nužudyti. Tačiau reikalai pakrypo dar blogesne linkme, kai jis nusprendė atkeršyti savo dėdės žudikui. Šiandien jis džiaugiasi, kad jo keršto planas nebuvo įvykdytas. Vienas apiplėšimas atvedė jį į susitikimą su teisėsauga.„Susitikau su baba. Neįsivaizduoju, kaip ji atvažiavo, nes tuo metu Ukrainoje buvo prasta socialinė padėtis. Ji išleido visus savo pinigus, pardavė sklypą, norėjo man advokatą pasamdyti, bet aš paprašiau, kad ji išvažiuotų. Tačiau kalėjime nutiko ir gerų dalykų - Žanas atrado tikėjimą ir Dievą. „Atvedė į teismą, paklausė, ar sutinku, o aš atsakiau, kad Dievas man - ir teisėjas, ir advokatas. Tuomet teisėjos pavaduotojas pašoko ir sako: „Kur buvo tavo Dievas, kai žmogų užmušinėjai?“ Man tai buvo kaip kilpa ant kaklo, jaučiau, kad fiziškai nė žodžio nepratarsiu. „Teismo salėje trūko tik fejerverkų“, - sako Žanas, išgirdęs teismo nuosprendį - 4,5 metų nelaisvės. Tačiau kalėti ilgai neteko. „Apgavau milicininkus, kad moku pjauti mišką, ir jie mane išvežė. Bet ir grįžus iš Sibiro bėdos nesibaigė. Žanas įniko į alkoholį ir narkotikus. Prireikė ne vienerių metų, kad suprastų, jog yra priklausomas. 2002 metais pašnekovas atėjo pas Tėvą Stanislovą prašyti Krikšto. „Nei vienas narkotikas nebuvo sukūręs tokios haliucinacijos, kurioje šiandien gyvenu“, - sako pašnekovas.„Esi žmogus. Yra šalia žmonių.“
Žanas prisimena, kaip gerti pradėjo nuo trylikos metų, kai skyrėsi tėvai. Pirmą kartą prisigėrė ir labai patiko. Galvojau, kodėl anksčiau to nedariau. Prisigėriau ir nebeskaudėjo, tik labai verkti visada norėjosi. Net jei primušdavo, nebijojau. Jau geriau fizinis skausmas nei sielos… Man tai buvo geriausias pabėgimas. Gal kad alkoholiko vaikas… Kai išgerdavau, patogu buvo, nebaisu gyventi. Nereikėjo taip sunkiai gyventi, kaip dabar gyvenu.Kai 2002 metais atvažiavau pas tėvą Stanislovą Krikšto prašyti, tai nesupratau, kai jis sakė, jog turiu dėkoti už savo ligą. Stebėjausi: „Už ką dėkoti? Už tai, kad beždžione pavirtau?“ O jis sakė: „Ne. Jums, alkoholikams, lengviausia. Kai tik klynas iš baimės sušlampa, tuoj galva nulinksta ir puikybė išgaruoja, o būtent pastaroji yra pati didžiausia žmogaus nelaimė.“ Man tada keisti tie žodžiai atrodė, ir tik vėliau supratau, kad jis visiškai teisus. Regis, šeštaisiais negėrimo metais pradėjau dėkoti Dievui už alkoholizmą. Jis sako, kad „Ilgiausiai gėriau 42 paras. Vos nenumiriau. Dabar galvoju, kad alkoholizmas atėjo tik todėl, kad nemokėjau kurti tarpusavio santykio, su stikliuku rankoje tai padaryti būdavo kažkaip lengviau“.Sodybos Įkūrimas Ir Pagalba Priklausomiems Asmenims
Už šešių kilometrų nuo namų Žanas įkūrė sodybą vyrams, pasiryžusiems ištrūkti iš priklausomybės gniaužtų. Nevadina to reabilitacijos namais.Aštunti metai nevartoju, tačiau mano vartojimas iki šiol labai didelę reikšmę turi dabartiniam gyvenimui. Negaliu būti geras tėvas, geras vyras, geras draugas, sugadintas visas mąstymas. Gal net ne sugadintas, gal jo ir nebuvo… Tikrai nesu toks, koks norėčiau būti. Reikėjo porą metų gyventi šeimoje, kad suvokčiau, jog alkoholis mano gyvenime padarė daug baisių dalykų. Labai greitai užsiplieskiu, prisipildau pykčio. Susiginčijęs su kitu žmogumi dažniausiai renkuosi paprasčiausią kelią - trenkti durimis ir išeiti. Seniau, kai gėriau, man buvo aišku, kur ir ko. O ką dabar daryti? Alkoholizmas paliko daugybę žaizdų, ir jas man dar gydyti ir gydyti - čia kaip žydams per dykumą eiti. Kiek dar reikės eiti? Viskas, matyt, priklauso nuo to, kaip nuolankiai eisiu.Nuo įkūrimo pradžios čia apsilankė per 100 asmenų, turėjusių priklausomybių. Dalis gyvenusiųjų sėkmingai ištrūko iš priklausomybės gniaužtų ir surado savo kelią: sukūrė šeimas, dirba ir gyvena pilnavertį gyvenimą. Priklausomybių turintys asmenys augina gyvulius, dirba žemę ir patys išsilaiko. Žmonės mokosi gyventi iš naujo: neprašydami pinigų iš valstybės, savivaldybės. Ž. Talandis, su čia gyvenančiais asmenimis, dalijasi viskuo, ką pats turi.Žanas pasakoja, kad su žmona čia gyvena gal 12 metų ir nepasakytų, kad daug padarėme. Tik tiek, kad mūsų durys atrakintos: kažkada taip išmokė brolis Gediminas (Numgaudis OFM, - aut. past.), kuris mus priėmė, su mumis pasidalijo, kas geriausia. Neturime moralinės teisės kitaip gyventi. Nuo pat pradžių viską dėjome į bendruomenę, niekada nesislėpėme, kad skaniau pavalgytume ar patogiau išmiegotume. Gal ne visiems reikia taip gyventi, bet pasidalyti ir prisidėti prie to, kas kuriama, nori daugelis.Filmas „Murmančios širdys“
Dokumentinis filmas „Murmančios širdys“ atskleidžia priklausomų asmenų bendruomenę, kurioje vyrai, atsiriboję nuo civilizacijos, ieško naujo gyvenimo kelio, mėgina išbristi iš priklausomybių.Tragiška Netektis
Visgi atrodo, kad net gyvenimui pradėjus keistis į gera, nesėkmės jo neapleido. Prastomis oro sąlygomis į kelionę namo su dviem vaikais traukęs Žanas pateko į avariją. Nesuvaldytas automobilis atsitrenkė į tilto bortą ir įkrito į upę.Kūnų Supainiojimas Po Avarijos
Tragiška avarija įvyko vasario 24-osios popietę Kelmės rajone esančiame Lyduvėnų miestelyje. Mikroautobusu „Volkswagen Caravelle“ važiavo penkiese - netoliese, Padubysio kaime, esančios sodybos priklausomybę turintiems žmonėms įkūrėjas 46 metų Žanas Talandis su savo dviem mažamečiais sūnumis, sodybos gyventojai A.Banišauskas ir V.Medvedevas. Nesuvaldyta mašina trenkėsi į tilto atitvarus ir įkėlė į Dratvinio upę. Per avariją žuvo A.Banišauskas, V.Medvedevas ir geraradystės akcijomis garsėjančio Ž.Talandžio 6 metų sūnus.Po įvykio įvyko šiurpus incidentas, kai buvo supainioti žuvusiųjų kūnai. A.Banišausko motina I.Snarskytė atgavo ne savo sūnaus kūną, o V.Medvedevo. Vėliau paaiškėjo, kad A.Banišauskas buvo kremuotas vietoje V.Medvedevo, o pastarojo kūnas liko Kėdainių krematoriume kaip nežinomas asmuo.Painiavos Detalės Ir Pasekmės
Artimiesiems kilo abejoniųValstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus (morgo) atstovai tariamo A.Banišausko kūną motinai atidavė antradienį. V.Medvedevui ant peties buvo tatuiruotė kaip ir A.Banišauskui. „Morgo darbuotojui prasegus maišą nepažinau sūnaus“, - prisiminė I.Snarskytė. Tačiau svetimo žmogaus kūną ji pasiėmė manydama, kad tai vis dėl to yra jos sūnus. I.Snarskytė tvirtino, jog ją suklaidino tatuiruotė. „Kūnas buvo nugrimuotas, galva sudaužyta, lūpos susiūtos“, - pasakojo kaunietė. Tariamas A.Banišauskas buvo pašarvotas Kauno laidojimo namuose.Velionio draugai ir giminaičiai ėmė sakyti motinai, jog čia - ne jis. Tačiau žmonės dėl to nebuvo visiškai tikri - svarstė, kad įspūdis, kūnui ilgą laiką išbuvus vandenyje, gali būti apgaulingas. Trečiadienį tariamo A.Banišausko kūnas buvo kremuotas Lenkijoje, o ketvirtadienį įvyko laidotuvių ceremonija - urna su velionio pelenais pristatyta į Kauno Eigulių kapines. Visi manė, kad ten - A.Banišauskas.A.Banišausko motina ketvirtadienį per gedulingus pietus sulaukė Lyduvėnų kaimo (Kelmės r.) bendruomenės nario skambučio. „Pasakysime labai negerą naujieną - palaidojote ne savo sūnų“, - išgirdo I.Snarskytė. Tiesa išaiškėjo, Lyduvėnų bendruomenės atstovams penktadienį atvykus į Šiaulių morgą. Vietos gyventojai tikėjosi išvysti V.Medvedevo kūną, tačiau morgę atidengę karstą, aiktelėjo - jame gulėjo A.Banišauskas. Su žmona išsiskyręs V.Medvedevas turėjo būti pašarvotas Lyduvėnų miestelyje, šio krašto gyventojai ketino pasirūpinti ir jo laidotuvėmis. Jo vardu palaidotas kitas žmogus. „Tikrasis mano sūnus Kėdainių krematoriume pažymėtas kaip nežinomas asmuo. Be dokumento sūnaus negalima kremuoti“, - sielvartavo I.Snarskytė.Tyrimas Ir Atsakomybė
„Morgo darbuotojai ir teisėsaugos pareigūnai pademonstravo visišką nekompetenciją. Manęs net nebuvo atsiprašyta“, - piktinosi I.Snarskytė, penktadienio rytą atvykusi į Kauno apylinkės prokuratūrą rašyti pareiškimo dėl bylos iškėlimo atsakingiems darbuotojams už aplaidumą.I.Snarskytei reikės rašyti prašymą, kad būtų panaikinta kremacija A.Banišausko vardu jį supainiojus su V.Medvedevu: „Užuot sėdėjusi prie sūnaus ir gedėjusi, dabar turiu spręsti teisinius kazusus.“A.Banišausko artimieji siekia, kad įvyktų urnos perlaidojimo ceremonija Kauno Eigulių kapinėse, bet nežinia, kada tai pavyks padaryti.| Asmuo | Informacija |
|---|---|
| Žanas Talandis | Sodybos įkūrėjas, neteko sūnaus avarijoje |
| A.Banišauskas | Žuvo avarijoje, supainiotas su V.Medvedevu |
| V.Medvedevas | Žuvo avarijoje, supainiotas su A.Banišausku |
| I.Snarskytė | A.Banišausko motina |
žymės: #Gime
Panašus:
- Įspūdinga Žano Klodo Van Damo Biografija: Tavo Mėgstamiausio Veikėjo Kelias į Šlovę
- „Taip gimė žvaigždė“: filmo recenzija ir įdomūs faktai
- Neįtikėtinas Dvynių, Gimusių Gegužės 2 Dieną, Astrologinis Portretas – Sužinokite Savo Likimą!
- Sužinokite Geriausią Laiką Pranešti Darbdaviui Apie Nėštumą – Ekspertų Patarimai
- Darbelis Šviesoforas Vaikams: Lengva Instrukcija Žingsnis po Žingsnio!