Po gimdymo prasideda naujas ir labai svarbus moters gyvenimo etapas - jauna mama turi pasirūpinti ne tik vaikeliu, bet ir savo sveikata. Vadinamasis pogimdyminis periodas trunka 6-8 savaites, kuriomis organizme vyksta daugybė pokyčių - visos jo sistemos pamažu atsikuria ir tampa tokios, kaip prieš nėštumą.
Pasak Medicinos diagnostikos ir gydymo centro akušerės-ginekologės dr. Dianos Bužinskienės: „Pogimdyviniai gimdos pakitimai nepraeina nepastebėti - jauna mama pilvo apačioje jaučia maudžiantį skausmą, kuris būna stipresnis maitinant kūdikį krūtimi. Tai susiję su tuo, kad, kūdikiui žindant mamos krūtį, jos organizme išsiskiria hormonas oksitocinas, turintis gimdą sutraukiantį poveikį“.
Makšties išskyros (lochijos) po gimdymo
Pogimdyviniu periodu iš lytinių organų teka kraujingos išskyros, kurios vadinamos lochijomis. Jos yra gausesnės nei įprastos mėnesinės ir turi specifinį kvapą.
Laikui bėgant, lochijos keičiasi, tampa vis skaidresnės, kol maždaug šeštą pogimdyvinio laikotarpio savaitę išskyros tampa tokios, kokios ir prieš nėštumą.
„Per pirmąsias šešias savaites po gimdymo, kol gimda ir gimdos kaklelis dar nėra visiškai susitraukę, į gimdą gali patekti mikroorganizmų, galinčių sukelti infekcijas, todėl šiuo laikotarpiu reikia laikytis skrupulingos išorinių lytinių organų higienos. Patartina naudoti specialius pagimdžiusioms moterims skirtus įklotus. Juos, nepriklausomai nuo to, kiek intensyviai išsiskiria lochijos, privalu keisti kas dvi valandas“, - sako dr. D. Bužinskienė.
- Krešulių atsiradimas, yra normalus pirmąsias 24 valandas po gimdymo.
- Išskyrų kiekis turėtų palaipsniui mažėti.
Ką svarbu žinoti apie makšties pokyčius po gimdymo?
Intensyviausi procesai vyksta atsikuriant gimdai bei gimdymo takų audiniams. Neseniai pagimdžiusios moters lytiniai organai yra lyg didžiulė žaizda, kurią lengvai gali apnikti infekcijos. Neseniai pagimdžiusios moters organizmas nualintas ir pažeidžiamas.
Atsiskyrus placentai, buvusios jos prisitvirtinimo vietos gimdos ertmėje pažeistos - tai gana didelis plotas. Mikrobai, patekę į šias žaizdas, kaip ir bet kurias kitas, greitai sukelia uždegimą. Puiki terpė jiems daugintis - gimdai traukiantis atsirandančios išskyros - lochijos.
Tai placentos prisitvirtinimo audinių liekanos, kraujo, gleivių išskyros. Pirmosiomis dienomis po gimdymo jos būna su kraujo priemaiša, po to pasidaro šviesiai gelsvos ir vis šviesėja bei mažėja.
Gimdos kaklelis, kūdikiui buvęs vartais į pasaulį, pirmosiomis savaitėmis dar lieka praviras, todėl tarp gimdos ir makšties nėra apsauginio barjero. Visiškai gimdos kaklelis užsidaro praėjus trims savaitėms po gimdymo. Be to, gimdos kaklelio gleivių kamštis, užkertantis kelią mikrobams, taip pat dar nesusiformavęs, taigi pasiekti jiems žaizdas gimdoje nėra jokių kliūčių.
Net ir lengviausio gimdymo metu, tempiantis audiniams, atsiranda mikroįtrūkių bei mikrotraumų, pro kurias gali prasiskverbti mikrobai.
Makštyje yra daugybė bakterijų, įprastinėmis sąlygomis apie 95 proc. jų - laktobakterijos, išskiriančios pieno rūgštį. Todėl makšties terpė įprastai yra rūgštinė, ji neleidžia mikrobams patekti į gimdą bei išlaikomas minimalus, nesukeliantis uždegimų, natūraliai čia esančių patogeninių mikrobų kiekis.
Dėl organizme vykstančių pokyčių po gimdymo makšties terpė tampa šarminė ir nebeatlieka apsauginės funkcijos. Visas nepalankias aplinkybes sustiprina tai, kad nėštumo bei gimdymo išsekintos moters apsauginės reakcijos per silpnos atsilaikyti savo jėgomis.
Akivaizdu, kad pirmaisiais mėnesiais po gimdymo moters lytiniai organai nėra natūraliai apsaugoti, kaip anksčiau, todėl tai padaryti reikia pačiai.
Intymi higiena po gimdymo
Intymių vietų švara padeda greičiau sugyti žaizdoms ir siūlėms, o dauguma ginekologinių komplikacijų po gimdymo atsiranda būtent dėl netinkamos higienos.
Kraujas, išsiskiriantis drauge su lochijomis, yra geras maistas mikrobams, padeda jiems sparčiai augti ir daugintis. Todėl pagrindinė jaunos mamos užduotis, kad lochijos nesikauptų išoriniuose lytiniuose organuose. Taigi reikia dažnai apsiprausti. Tai patariama daryti ne rečiau kaip kartą per 2-3 valandas, taigi ne mažiau kaip 6-8 kartus per parą.
- Kol dar nesugijo audinių įtrūkiai ir žaizdelės, svarbu apsiprausti pasinaudojus tualetu, prieš miegą bei atsikėlus ryte.
- Pirmosiomis dienomis, kai išskyros itin gausios, reikia dažnai keisti higieninius įklotus (ne rečiau kaip kas 2-3 valandas) ir kiekvieną kartą po to apsiprausti.
- Gausiau lochijos išsiskiria maitinant kūdikį krūtimi, nes vaikui žindant susidaro daugiau hormono oksitocino, kuris skatina gimdos susitraukimą.
Apsiprausiama nestipria srove tekančiu šiltu vandeniu, taip, kad į lytinius organus nepatektų tiesiosios žarnos mikrofloros. Todėl vandens srovė nukreipiama nuo tarpvietės išangės link, be to, vandens neturi patekti giliau į makštį, nes jis išplaus naudingą mikroflorą.
Apsiprausiame nuosekliai: pradedame nuo tarpvietės, o paskui pereiname prie išangės srities. Nenaudokite jokių kempinių, nes jomis galite pažeisti audinius, o per smulkučius įtrūkius lengvai patenka infekcija.
Nusiprausus, intymios vietos atsargiai nusausinamos tik šiai kūno daliai skirtu rankšluosčiu, kuris kasdien išskalbiamas. Jeigu gimdant plyšo ar buvo prakirpta tarpvietė, lytinės lūpos, praustis reikia ypač atsargiai.
Visą pogimdyminį periodą derėtų vengti maudynių vonioje, atvirame vandens telkinyje arba baseine, nes mikrobai į lytinius organus gali patekti per vandenį.
Intymių vietų oda ir gleivinė po gimdymo ypatingai jautrios ir anksčiau naudotos higienos priemonės gali sukelti alergijas. Netinkamos higienos priemonės gali apsunkinti audinių gijimą ir jis užsitęs.
Šiuo periodu reikia specialių prausiklių, kurie ne tik gerai pašalina nešvarumus, bet ir turi natūraliai mikroflorai atsikurti padedančių medžiagų. Dar viena iš svarbiausių intymiosios higienos priemonių savybių yra palaikyti rūgštinę moters intymių sričių terpę, kurios pH 4,0. Šiam periodui skirti prausikliai turi komponentų, apsaugančių nuo patogeninių bakterijų augimo, o tai labai svarbu gimdymo metu pažeistų intymių vietų priežiūrai.
Kitos problemos po gimdymo
Šios srities pokyčiai, deja, neišvengiami. Po gimdymo pilvo oda lieka suglebusi, išsitempusi ar išvagota strijų. Ne geresnės būklės po gimdymo būna ir pilvo raumenys: išsitampę ar net išsiskyrę (tai gali nutikti dėl nėščiosios gimdos ilgalaikio ištempimo plyšus elastinėms skaiduloms). Guodžia tik tai, kad maždaug po 6 savaičių pilvo siena dažniausiai tampa visiškai normali. Be to, šiais laikais padėti atstatyti išsiskyrusius pilvo raumenis gali ir operacijos.
Vidurių užkietėjimas
Tai labai dažna problema po gimdymo. Norint to išvengti, pirmiausia reikėtų subalansuoti mitybą - valgyti daugiau ląstelienos turinčių maisto produktų, gerti daugiau vandens (ne mažiau kaip 2 litrus per dieną). Padeda ankstyvas kėlimasis ir judėjimas.
Nuotaikos svyravimai
Nėštumas ir gimdymas yra rimti išbandymai ne tik moters fiziologijai, bet ir emocinei pusiausvyrai. Po gimdymo dažnai apima ne tik palengvėjimas, bet ir kitos emocijos: nerimas, jaudulys dėl suvoktos atsakomybės už kūdikį. Nuotaika, ypač pirmąjį mėnesį, gali varijuoti itin plačia amplitude - nuo euforijos iki nevilties, depresijos.
Praeinančią depresiją sukelia įvairūs jausmai: emocinė krizė po gimdymo sukelto susijaudinimo ir baimės, diskomfortas ankstyvuoju laikotarpiu po gimdymo, nuovargis ir miego trūkumas, baimė atrodyti negražiai. Kai kurioms moterims ši būklė trunka kelias dienas, kitos gali kankintis net ir mėnesį.
Iš karto po gimdymo staiga pakinta hormonų pusiausvyra: šis staigus pokytis ir sukelia tokius iš šalies lyg ir nepaaiškinamus nuotaikos svyravimus.
Plaukų slinkimas ir šlapimo nelaikymas
Saujoje vis daugėjančių plaukų kiekis tenka ne vienai ką tik kūdikį pagimdžiusiai moteriai. Plaukai gali pradėti slinkti dėl estrogenų pokyčių organizme. Guodžia tik tai, kad slinkimas liaujasi praėjus maždaug 6 mėnesiams po gimdymo.
Pasak gydytojos, po gimdymo vyksta ir šlapimo organų pokyčiai: padidėja šlapimo pūslės talpa ir reliatyvus nejautrumas skysčių slėgiui šlapimo pūslėje. Dėl to neretai pasitaiko šlapimo pūslės pertempimas, dalinis pasišlapinimas, perteklinis liekamojo šlapimo susilaikymas, šlapimtakių ir inkstų geldelių išsiplėtimas. Išsiplėtę šlapimtakiai ir inkstų geldelės tampa normalios būsenos praėjus dviem-aštuonioms savaitėms po gimdymo.
Dauguma moterų po gimdymo jaučiasi sausumą makštyje ir dažniau patiria sausumą.
Lytiniai santykiai po gimdymo
Lytinius santykius po gimdymo patariama turėti ne anksčiau kaip po 6-8 savaičių (tiek, kiek trunka laikotarpis po gimdymo). Prieš tai rekomenduotina apsilankyti pas gydytoją akušerį-ginekologą, kuris turėtų įvertinti moters lytinių organų būklę.
Kada kreiptis į gydytoją?
Patariama kuo skubiau kreiptis į gydytoją, jei:
- staiga nebėra išskyrų iš makšties;
- išskyros iš makšties įgauna blogą kvapą;
- pasirodo gryno kraujo iš lyties organų;
- pakyla temperatūra, krečia šaltis;
- atsiranda neįprastas pilvo skausmas;
- paraudimas, tempimas ir skausmas tarpvietėje ar cezario pjūvio operacijos žaizdoje;
- paraudimas ir skausmingi sukietėjimai krūtyse.
Makšties uždegimai (vaginitas)
Dažniausiai pasitaikantys makšties uždegimai yra vaginitas. Bendrąja prasme - vaginitas yra terminas, apibūdinantis makšties uždegimą ar infekciją (dažniausiai tai indikuoja baltos, gausios makšties išskyros).
Vaginitą gali sukelti įvairūs veiksniai, įskaitant bakterijas, grybelinius mikroorganizmus, parazitus, cheminius dirgiklius ar hormonų disbalansą. Vaginitas dažnai sukelia tokius simptomus kaip niežėjimą, deginimą, pakitusias išskyras ir skausmą.
Net iš pirmo žvilgsnio paprastų, ne lytiniu keliu plintančių infekcijų pasekmės gali būti labai rimtos - net nevaisingumas.
Makšties uždegimas - vaginitas dar vadinamas vulvovaginitu, nes liga paprastai pažeidžia ne tik makštį, bet ir išorinių lytinių organų - vulvos paviršių išklojančią gleivinę. Vulvovaginitu serga ir mažos mergaitės bei paauglės.
Negydomas uždegimas gali išplisti, paveikti moters šlapimo takus ir sukelti uretritą, cistitą ir net inkstų uždegimą. Būdingiausi vulvovaginito simptomai yra niežulys ir deginimas lytinių organų srityje, taip pat pakitusios išskyros.
Dažnai ligą sukelia makšties mikrobiotos sutrikimai (natūralaus makšties mikroorganizmų kiekio pokyčiai).
Vaginito tipai ir priežastys
- Neinfekcinis makšties uždegimas: Jį gali išprovokuoti higieninės servetėlės ar įklotai, kūno prausikliai, dažnas prausimasis, hormonų pokyčiai įvairiais gyvenimo periodais, tam tikri makštyje naudojami kontraceptikai, pavyzdžiui, spermicidai. Šis negalavimas atsiranda ne tik prasidėjus menopauzei, bet ir po gimdymo, žindymo laikotarpiu, taip pat bet kurio amžiaus moterims, endometriozės gydymui vartojančioms estrogenų koncentraciją mažinančius preparatus.
- Bakterinė vaginozė: Bakterinė liga atsiranda dėl sutrikusios makšties mikrobiotos, t. y. makštyje sumažėjus natūraliam laktobakterijų skaičiui ir smarkiai padaugėjus anaerobinių bakterijų. Taip gali nutikti, pavyzdžiui, ilgai gydantis antibiotikais arba užsikrėtus lytiniu keliu plintančiomis infekcijomis, sergat cukralige, nusilpus imuninei sistemai, dėl higieninių įklotų, tamponų, prausiklių, pažeidžiančių natūralų makšties pH.
- Makšties kandidozė (pienligė): Candida genties grybelių sukeltas vaginitas dar vadinamas pienlige arba kandidoze. Šių grybelių yra makštyje ir paprastai jie nekenksmingi, bet susidarius palankioms sąlygoms jie ima daugintis ir sukelia infekciją. Atsiranda niežulys, graužimas, skausmas, deginimas makštyje ir baltos, į varškę panašios išskyros, kurios kartais būna kraujingos. Dažniausiai liga užpuola nusilpus imuninei sistemai, atsiranda moterims, sergančioms medžiagų apykaitos bei endokrininėmis ligomis, vartojančioms antibiotikus ar kitus vaistus. Palanki grybeliui drėgmė ir šiluma. Todėl pienlige galima susirgti vasarą po maudynių ežere ar jūroje ilgai vilkint šlapią maudymosi kostiumėlį.
- Makšties trichomona: šią ligą sukelia vienaląstis parazitas, dažniausiai pasitaikančią lytiniu keliu plintančią infekciją (LPI). Ši infekcija gali paveikti tiek moteris, tiek vyrus, tačiau dažniausiai pasireiškia moterims. Trichomonas vaginalis dažniausiai perduodamas lytinių santykių metu. Jis gali infekuoti makštį, šlaplę (moterims ir vyrams) bei prostatos liauką (vyrams).
- Atrofinis vaginitas: tai būklė, kai makšties audiniai tampa plonesni, sausesni ir mažiau elastingi dėl estrogenų lygio sumažėjimo. Dažniausiai tai pasireiškia moterims po menopauzės.
Vaginitas iki lytinės brandos
Prieš lytinę brandą (naujagimiams, kūdikiams ir mergaitėms iki brendimo) dažniausia makšties ir vulvos uždegimų priežastis yra netinkama tarpvietės higiena, specifiniai dirgikliai bei anatominiai/ fiziologiniai skirtumai, lyginant su vyresnėmis mergaitėmis ar moterimis.
Dažnai uždegimai (pvz., pienligė, kandidozė, makšties grybelis) atsiranda dėl neteisingų higienos įgūdžių namuose, darželyje ar mokykloje, pavyzdžiui, netinkamai valant tarpvietę, dėl ko makštis užteršiama fekalijomis ar žarnyno flora.
Kolektyvinė enterobiozė (kirminai) taip pat dažnai vargina dėl prastos rankų higienos - lytiniai organai pasikasomi neplautomis rankomis arba žaidžiama smėlyje be apatinių kelnaičių.
Šios problemos priežastys gali būti įvairios: jau minėti prasti higienos įpročiai, sauskelnės, ilgai dėvimos šlapios maudymosi kelnaitės, prakaitas, cheminiai dirgikliai, tokie kaip muilai, prausikliai ir geliai. Svarbų vaidmenį taip pat atlieka autoimuninės ligos, tokios kaip atopinis dermatitas ar alerginis kontaktinis dermatitas, bei žarnyno parazitai.
Nemaloniems simptomams malšinti naudojami aliejiniai tepalai, minkštinamieji ir raminamieji kremai, A ir D vitaminų tepalai, kremai su cinku.
Vaginito diagnostika ir gydymas
Atsiradus pirmiesiems ligos simptomams, svarbu kuo greičiau kreiptis į ginekologą, nes gydymas priklauso nuo sukėlėjo. Pirmiausia būtina jį nustatyti. Savarankiškai gydytis nedera, nes netinkamai gydomos ligos simptomai tik susilpnės kuriam laikui, bet infekcija niekur nedings, o jos sukėlėjai taps atsparūs. Todėl vėliau ligą teks gydyti ilgiau ir prireiks didesnių vaistų dozių.
Makšties uždegimo priežasties nustatymas vien tik apžiūros metu yra neįmanomas, todėl būtina atlikti laboratorinius tyrimus. Šie tyrimai apima mikroskopinį išskyrų tepinėlį arba specifinį tyrimą, kaip imunofermentinį tyrimą chlamidijoms nustatyti ar mikrobiologiniam pasėliui.
Šių tyrimų pagalba galima tiksliai nustatyti ligos priežastį, kas yra itin svarbu, nes netiksli diagnozė ar neteisingas gydymo metodo parinkimas gali lemti sunkiai išgydomus uždegimus.
Gydymo metodas parenkamas pagal nustatytą priežastį, tačiau dažniausiai skiriami antibiotikai - tiek vietiškai (žvakučių ar ovulių pavidalu), tiek sisteminiai - geriamieji.
Laiku pradėjus gydytis pagal gydytojo rekomendacijas uždegimas išnyksta nesukeldamas komplikacijų. Bakterinei vulvovaginozei gydyti skiriami tam tikros grupės antibiotikai, grybelių sukelta liga gydoma priešgrybeliniais vaistais, taip pat atkuriama makšties ir žarnyno mikroflora.
Makšties niežulys, perštėjimas ir kiti erzinantys simptomai, kamuojantys sergant vaginitu, prastina savijautą, nuotaiką ir gadina gyvenimą. Tačiau galima palengvinti šiuos nemalonius pojūčius. Kaip pagalbinė priemonė gydant makšties ir išorinių lytinių organų uždegimus naudojamos makšties apiplovimo priemonės. Specialūs tirpalai greitai malšina pagrindinius nemalonius simptomus - niežulį, deginimą, skausmą.
žymės:
Panašus:
- Sužinokite, ką Jūsų Kūdikio Išmatos Sako Apie Jo Sveikatą – Spalvos, Priežastys ir Kada Būtina Kreiptis į Gydytoją!
- Žalios spalvos naujagimio išmatos: ką tai reiškia ir kada laikas sunerimti?
- Skaidrios išskyros nėštumo metu: ar tai normalu?
- Kaip Išnaudoti Tėvystės Atostogas Po Komplikuoto Gimdymo: Viskas Apie Trukmę ir Išmokas
- Atraskite Geriausius Kūdikių Receptus: Sveika Mityba Jūsų Mažyliui Lengvai ir Skaniai!