Vytautas Civinskis (1883-1910) buvo veterinaras ir aktyvus 1905 metų Rusijos revoliucijos dalyvis. Mokėsi Tambovo gimnazijoje, 1904-1905 m. studijavo agronomiją užsienyje.
1905 m. aktyviai dalyvavo Lietuvos revoliuciniame judėjime. Jo archyvinis fondas saugomas Lietuvos centriniame valstybės archyve.
Archyvinis fondas
Fondas gautas 1950 m. iš Kauno Valstybinio universiteto bibliotekos (dab.). Jį sudaro 113 vienetų, 1574-1907 m. rankraščiai, fotonuotraukos, atvirukai. Fondo sudarytojas: Vytautas Civinskis (1883-1910), veterinaras, 1905 metų Rusijos revoliucijos dalyvis.
Asmeninė medžiaga
- Dokumentai, susiję su jo mokslu.
- Susirašinėjimas su giminėmis. Korespondencijoje svarbūs 1905 m. atgarsiai.
Istoriniai dokumentai
- Būdamas Okuličių giminaitis (motina Okuličiūtė), perėmė Okuličių giminės dokumentus, ypač susijusius su Latavėnų žemėmis.
Kiti svarbūs istoriniai įvykiai ir asmenybės
Šis laikotarpis Lietuvos istorijoje buvo itin sudėtingas, kupinas iššūkių ir svarbių sprendimų. Štai keletas įvykių ir asmenybių, susijusių su to meto Lietuvos istorija:
- 1917 m. Vilniaus seimas, kuriame buvo išrinkta Tautos Taryba.
- 1918 m. vasario 16 d. - Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimas.
- 1938 m. kovo 14 d. incidentas, kurio metu buvo nušautas lenkų pasienietis.
- 1939 m. rugpjūčio 23 d. Molotovo-Ribentropo paktas, kuriuo Lietuva priskirta Sovietų Sąjungos įtakos sferai.
- 1940 m. birželio 15 d. SSRS įvykdyta Lietuvos okupacija.
Svarbios asmenybės
- A. Smetona - Lietuvos prezidentas.
- J. Urbšys - Užsienio reikalų ministras.
- V. Molotovas - Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministras.
- J. Ribentropas - Vokietijos užsienio reikalų ministras.
Politinė situacija Lietuvoje 1938-1940 m.
Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, pateko į sudėtingą geopolitinę situaciją. Tarpukario laikotarpiu šalis stengėsi išlaikyti neutralitetą, laviruodama tarp stiprėjančių Sovietų Sąjungos ir Vokietijos. Tačiau šis neutralitetas neapsaugojo nuo tragiškų įvykių.
1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašytas Molotovo-Ribentropo paktas atvėrė kelią Sovietų Sąjungai įgyvendinti savo planus Baltijos regione. Slaptuoju protokolu Lietuva, Latvija ir Estija buvo priskirtos Sovietų Sąjungos įtakos sferai.
1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjunga įvykdė Lietuvos okupaciją. Šalis prarado nepriklausomybę ir buvo įtraukta į Sovietų Sąjungos sudėtį.
Užsienio reikalų ministro J. Urbšio veikla
J. Urbšys, būdamas užsienio reikalų ministru, stengėsi išlaikyti Lietuvos nepriklausomybę ir gerus santykius su kitomis valstybėmis. Tačiau, nepaisant jo pastangų, Lietuva pateko į Sovietų Sąjungos įtakos zoną.
1939 m. J. Urbšys dalyvavo derybose su Vokietijos užsienio reikalų ministru J. Ribentropu. 1940 m. jis susitiko su V. Molotovu Maskvoje, bandydamas išsaugoti Lietuvos nepriklausomybę.
Deja, šios pastangos buvo bevaisės. 1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjunga įvykdė Lietuvos okupaciją, o J. Urbšys buvo suimtas ir ištremtas į Sovietų Rusiją.
Lietuvos vyriausybės posėdis 1940 m. birželio 14 d.
Lemiamas posėdis įvyko 1940 m. birželio 14 d. naktį. Jame dalyvavo aukščiausi šalies pareigūnai, siekdami priimti sprendimus dėl susidariusios situacijos. Buvo svarstoma, ar priimti Sovietų Sąjungos ultimatumą, ar priešintis agresoriui.
Po ilgų diskusijų buvo nuspręsta priimti ultimatumą, siekiant išvengti kraujo praliejimo ir didesnių nuostolių. Tačiau šis sprendimas lėmė Lietuvos nepriklausomybės praradimą.
Tremtys ir represijos
Okupacijos metais Lietuvoje prasidėjo masinės tremtys ir represijos. Tūkstančiai žmonių buvo suimti, ištremti į Sibirą ir kitus atokius Sovietų Sąjungos regionus. Tarp nukentėjusiųjų buvo ir žymūs Lietuvos politikai, visuomenės veikėjai, inteligentai.
Šios represijos palietė ir J. Urbšį, kuris buvo suimtas ir ištremtas į Sovietų Rusiją. Jis kalėjo įvairiuose kalėjimuose, patyrė sunkumus ir išbandymus.
Lietuvos likimas Antrojo pasaulinio karo metais
Antrojo pasaulinio karo metais Lietuva patyrė didžiulius nuostolius ir išgyvenimus. Šalis tapo karo veiksmų arena, o jos gyventojai patyrė okupacijų, represijų ir tremčių siaubą.
Nepaisant visų sunkumų, Lietuvos žmonės išsaugojo savo tautinę tapatybę ir viltį atgauti nepriklausomybę. Po daugelio metų kovos ir pasipriešinimo, Lietuva 1990 m. atkūrė savo nepriklausomybę.
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas 1990 m. kovo 11 d. buvo istorinis įvykis, vainikavęs ilgus metus trukusią kovą už laisvę ir nepriklausomybę. Šis įvykis įkvėpė kitas Baltijos šalis ir prisidėjo prie Sovietų Sąjungos žlugimo.
Šiandien Lietuva yra nepriklausoma ir demokratiška valstybė, Europos Sąjungos ir NATO narė. Šalis sėkmingai vystosi ir siekia užtikrinti savo piliečių gerovę bei saugumą.
žymės: #Gime
Panašus:
- Vytauto Šiškausko Neįtikėtina Muzikinė Kelionė Ir Asmeninis Gyvenimas Atskleisti!
- Vytautas Vaitkus: Neįtikėtina Kelionė nuo Traumatologo iki Šalčio Apsaugos Eksperto
- Vytauto Šnieškos Įkvepianti Kelionė: Kaip Tapti Lietuvos Turtingųjų Elito Nariu
- Neįtikėtini Fotografavimo Patarimai Su Vaikais – Įamžinkite Nepamirštamas Šeimos Akimirkas!
- Neįtikėtinos Gyvenimo Istorijos: „Gimę Tą Pačią Dieną“ – Biografijos ir Paslaptys