Vilhelmas Storosta, geriau žinomas slapyvardžiu Vydūnas, gimė 1868 m. kovo 22 d. Jonaičiuose (Šilutės raj.). Augo rašytojas gausioje šeimoje (tėvai, dvi dukterys ir šeši sūnūs).
Vydūnas - tai žmogus apdovanotas nuostabiausiu talentu. Filosofas, mąstytojas, rašytojas padaręs Lietuvos kultūriniam gyvenimui didžiulę paslaugą, prikėlęs jį naujam gyvenimui. Viliaus Storostos palikimas daugiau nei šešios dešimtys kūrinių, o kur dar straipsniai, dainos. Rašytojo kūryba ne tik atspindi senųjų laikų Lietuvos gyvenimą. Vydūno ištobulintas filosofinis žvilgsnis kuo puikiausiai tinka ir šiandieniniai Lietuvai. Skubantiems žmonėms vis dažniau pamirštantiems ieškoti to kas iš tiesų svarbu, o ne bėgti lyg pelėms uždarame rate.
Biografija
1883-1885 metais gyvendamas Naujakiemio kaime Vydūnas mokėsi Pilkalnyje. Rašytojo tėvas Ansis Storosta buvo pradžios mokyklos mokytojas, skatinęs Vilių rimtai žiūrėti į mokslą. 1888 m. Vydūnas baigė Ragainės mokytojų seminariją. Taip pat Greifsvaldo, Halės, Leipcigo ir Berlyno universitetuose studijavo filosofijos, religijos, kultūros, meno, literatūros istorijos, sociologijos, gamtos mokslus bei sanskrito, anglų ir prancūzų kalbas. Tai rodo, kad Vydūnas buvo ypač išsilavinusi asmenybė.
1888-1892 m. Vydūnas mokytojavo Kintų pradžios mokykloje, kur mokė kalbų, geografijos, istorijos bei kūno kultūros. Mokytojavimo Kintuose metais, Vydūnas kėlė savo kvalifikaciją ir nuo 1892 m. persikėlė į Tilžės gimnaziją dėstyti anglų bei prancūzų kalbos. 1918 m. Vydūnas mokė lietuvių kalbos Rytų seminare prie Berlyno universiteto. Būdamas ypač aktyvus visuomenės narys, 1895 m. jis įkūrė Tilžės giedotojų draugiją. Sėkmingai šiai draugijai jis vadovavo apie 40 metų. Deja, 1935 m. Hitlerio šalininkai šią draugiją panaikino. Vydūno veikla neapsiribojo vien mokytojavimu. Jis rengė dainų šventes, vaidinimus, taip populiarindamas lietuvių liaudies kultūra ir jos dainas. 1931 m. Vydūnas tapo Prūsų lietuvių draugijų tarybos pirmininku.
Nuo 1907 m. Vydūnas vis vien aktyviai užsiėmė moksline veikla. Remdamasis savo žiniomis ir patirtimi jis sėkmingai leido tokius žurnalus, kaip „Šaltinis“, „Jaunimas“, „Naujovė“ ir „Darbymetis“. 1923 m. Vydūnas įsidarbino Telšių mokytojų seminarijoje. Už savo nuopelnus, nuo 1925 metų jis tapo PEN klubo, o nuo 1928 m. Lietuvos universiteto filosofijos garbės daktaru. Taip pat nuo 1933 m. jis buvo Lietuvos rašytojų draugijos garbės narys.
1892 m. Vydūnas persikėlė į Tilžę. Ten dvidešimt metų vidurinėje mokytoje dėstė prancūzų ir anglų kalbas. Suėjus 44 metams rašytojas išėjo į pensiją ir atsidėjo kūrybiniam darbui.
1938 m. Vydūnui buvo sunkūs. Artėjant septyniadešimtmečiui, Vydūnas buvo persekiojamas nacistų, kol galiausiai buvo įkalintas Tilžės kalėjime. Kilus nepasitenkinimo bangai, Vydūnas greitai buvo išlaisvintas. Vydūnas buvo ypatingas asmuo Lietuvos istorijoje, nes 1940 m. jis buvo pristatytas Nobelio premijai gauti, tačiau nepalankios to meto sąlygos neleido tapti laureatu. 1944 m. buvo išvežtas į Vokietijos gilumą, o nuo 1946 m. jis gyveno Detmoldo mieste, kur vėlgi įsijungė į kultūrinę veiklą.
1944 metais kaip ir visi kiti Tilžės gyventojai rašytojas priverstas evakuotis. Po daugybės patirtų vargų 1946 m. Vydūnas pasiekia Detmoldą (Vokietija ). Ten pat 1953 m. vasario 20 d. ir miršta, palaidojamas Detmoldo kapinėse. 1991 metais perlaidotas Bitėnuose (Šilutės raj.).
Kūryba ir jos bruožai
Per visą savo gyvenimą Vydūnas parašė netgi 12 filosofinių veikalų, 30 filosofinio turinio dramų bei istoriografinių darbų. Jo literatūrinį palikimą sudaro daugiau kaip 60 knygų. Tai įvairaus žanro pjesės, libretai, apysakos, filosofijos bei istoriosofijos traktatai, dainų rinkiniai, lietuvių kalbos vadovėliai, lietuvių-vokiečių kalbų žodynas, studija apie Kristijoną Donelaitį, atsiminimai.
Vydūnas yra absoliutus filosofas. Jau pačiuose pirmuosiuose savo darbuose jis nagrinėja abstrakčias filosofines problemas. Pirmuosiuose savo darbuose Vydūnas rutuliojo abstrakčias filosofines problemas, idėjas. Vėliau ėmėsi analizuoti savo tautos istoriją, bandė iš lietuvių kovų su kryžiuočiais sukurti tam tikrą tautos raidos schemą. Analizavo tautos istoriją, bandė kurti tam tikrą lietuvių tautos raidos schemą, remiantis svarbiausiomis kovomis ir istorijos detalėmis. Vydūno filosofija traktuojama kaip panteistinė, t.y. žmogaus tobulėjimo filosofija paremta ne tik šventuoju raštu bet ir vedomis, egiptiečių ir graikų raštais.
Rašytojas kūrė idėjų dramas, artimas senoviškiems misterijų ir moralitė žanrams. Iš pradžių gilinosi į klasikines Europos tautų filosofijas, vėliau įsijungė į naują judėjimą - teosofiją. Jis bandė suderinti Rytų ir Vakarų kultūrinę patirtį. Jo filosofija yra panteistinė; savita žmogaus tobulėjimo filosofija paremta šventuoju raštu, vedomis, egiptiečių knygomis, graikų filosofiniais raštais.
Vydūnas kartais netgi yra vadinamas savo tautos mokytoju. Taip jis vadinamas todėl, kad savo gyvenamuoju laikotarpiu tautiškumui suteikė tam tikrus filosofinius pagrindus. Kaip rašytojas filosofas, jis akivaizdžiai parodė savo išprusimą šioje srityje, skatino mąstyti, kėlė savimonę.
Svarbiausi Vydūno kūriniai:
- Slaptinga žmogaus didybė (1907)
- Visatos saranga (1907)
- Likimo kilmė (1908)
- Žmonijos kelias (1908, 1914)
- Apsišvietimas (1909)
- Mirtis ir kas toliau (1920)
- Tautos givata (1920)
- Gimdymo slėpiniai (1909)
- Mūsų uždavinys (1921)
- Sveikata; Jaunumas; Grožė (1928)
- Rožės ir lelijos (1933)
- Samonė (1936)
Vydūnas ir Biržų kraštas
Vydūno darbus skaitė, jį gerbė ir Biržų krašte. Tai paliudija ir 1932 m. lapkričio 13 d. „Biržų žinių“ (Nr. 45) pirmajame puslapyje išspausdintas toks tekstas: „Didžiai gerbiamam mūsų Tautos veteranui ir lietuviškos dvasios žadintojui dr. Vydūnui dėl barbariško vokiečių elgesio reiškiame širdingiausią užuojautą. „Jaunosios Lietuvos“ Biržų rajono valdyba, K.V.C. Biržų skyriaus valdyba, Ev. Reformatų Kolegija, Ev. Liuterių parapija, Biržų Apskrities Savivaldybė, Biržų miesto savivaldybė, Šaulių Sąjungos XVIII rinktinė, Savanorių Sąjungos Biržų skyrius, Lietuvos Tautininkų Sąjungos Biržų skyrius, L.K. Sąjungos „Pavasario“ Biržų rajonas ir Ev.
Antrame laikraščio puslapyje išspausdinta „Jaunosios Lietuvos“ sąjungos Biržų skyriaus vado L. Šukio ir sekretorės O. Viliušaitės pasirašyta užuojauta: „Mylimam „Jaunosios Lietuvos“ Garbės nariui Dr. Vidūnui, Tilsit, Kasernestrasse 14 L.T.J. „Jaunosios Lietuvos“ Sąjungos Biržų rajono vadovybė protestuoja prieš barbarišką hitlerininkų smurtą ir reiškia tamstai, Brangusis jaunalietuvių Bičiuli, nuoširdžiausią užuojautą. Biržiečiai jaunalietuviai linki Tamstai ilgo amžiaus ir nenuilstamos patvaros (ištvermės - A. Ten pat paaiškinta, kodėl Vydūnui siunčiamos šios biržiečių užuojautos. Spalio 30 dieną Tilžėje grįžtantį po paskaitos Vydūną užpuolė būrys hitlerininkų. Jie keikėsi, o vienas trenkė Vydūnui į veidą.
Bibliografija
- Pasikalbėjimai apie sveikatą. - Klaipėda [i.e. Radviliškis : UAB "Litera"], 2004. - 86 p.
- Septyni šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių / [vertėjai Vita Gaigalaitė, Rapolas Šaltenis]. - Vilnius : Vaga, 2001. - 639 p.
- Amžina ugnis : [dramatiška trilogija] ; Probočių šešėly : [dramatiška aidija trijose dalyse] ; Pasaulio gaisras : [penkių veiksmų tragedija su įeiga ir išeiga]. - Vilnius : Alma littera, 2001. - 599 p. [kiti leidimai: 1968]
- Mano Tėvynė. - 2-oji laida. - Kaunas ; Čikaga : Akademinio skautų sąjūdžio Vydūno Fondas, 1999. - 79 p. [kiti leidimai: 1993]
- Sigutė : [Pjesės]. - Vilnius : Vyturys, 1994. - 127 p.
- Sveikata, jaunumas, grožė ; Gimdymo slėpiniai : sveikatos filosof. etika. - Kaunas : Farmacija, 1991. - 219 p.
- Gimdymo slėpiniai. - Kaunas, 1991. - 100 p.
- Raštai / Vydūnas. - Vilnius : Mintis, 1990-1994. - 4 t.
- Vydūno laiškai skautams. - Čikaga : Akademinės Skautijos l-kla, 1978. - 69 p.
- Prabočių šešėliai. - 2-as leid. - Chicago, 1954. - 182 p.
- Gyvenimas Prūsų Lietuvoje apie 1770 m., kaip jį vaizdavo Kristijonas Donelaitis. - Kassel-Mattenberg : Aistia, 1948. - 47 p.
- Tauresnio žmoniškumo užtekėjimas : (kada karų nebebus). - Detmold : Liet. Skautų Brolijos Vadija, 1948. - 52 p.
- Kalėjimas-laisvėjimas. - Detmold : Lietuvos skautų s-gos Brolijos vadija, 1947. - 72 p.
- Pasiilgimas : pasakiškas 3 v. vaidinys. - Tilžė : Rūta, 1938. - 64 p.
- Paslėptasis Auksas / Vydūnas : 3 veiksmų vaidinys. - Tilžė : Rūta, 1938. - 43 p.
- Nakvisos geralas : 1 veiksmo pasaku vaidinys. - Tilžė, 1937. - 48 p.
- Vyrai viską padarys : 1 veiksmo vaidinys moteriškoms. - Tilžė, 1937. - 55 p.
- Sąmonė : (sąmoningumas ir nesąmoningumas) : žvilgsniai į gyvenimo esmę. - Tilžė : Rūta, 1936. - 199 p.
- Senovės balsas : vieno veiksmo vaidinys. - Tilžėje : Rūta, 1935. - 30 p.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Vydūno 150-osios gimimo metinės: išskirtiniai renginiai Telšiuose ir įspūdingas atminimo įamžinimas
- Sveikinimai gimus vaikui: gražiausi linkėjimai ir atvirukai
- Gimtadienio dainos vaikams: linksmiausios melodijos šventei!
- Atskleiskite Slaptą Gimimo Datos Galią: Numerologija, Keičianti Jūsų Gyvenimo Kelią!
- Geriausios dovanos darželio auklėtojoms: kūrybiškos idėjos ir naudingos rekomendacijos