Nėštumas yra ypatingas gyvenimo laikotarpis, kai moteris rūpinasi ne tik savo, bet ir būsimo kūdikio sveikata. Vandens procedūros dažnai yra puikus būdas atsipalaiduoti, sumažinti stresą ir išlaikyti fizinį aktyvumą, tačiau natūraliai kyla klausimas - ar nėštumo metu saugu mėgautis šalčio terapija, įskaitant ledines vonias?
Šalčio poveikis organizmui
Kas vyksta, kai esame veikiami šalčio? Šaltyje kraujagyslės susitraukia, o šis procesas vadinamas vazokonstrikcija. Kūnas priima šaltį kaip pavojų, todėl kraujas iš galūnių sutraukiamas į gyvybiškai svarbius organus, siekiant juos apsaugoti. Išlipus iš ledinės vonios, kraujagyslės vėl išsiplečia, o kraujo tėkmė, širdies ritmas ir kraujospūdis grįžta į įprastą lygį.
Be to, šaltis skatina dopamino, norepinefrino ir beta-endorfinų išsiskyrimą, aktyvuojasi simpatinė nervų sistema, atsakinga už „kovok arba bėk“ reakciją. Šaltis taip pat aktyvuoja parasimpatinę nervų sistemą, kuri sukelia ramybę po streso.
Šalčio terapijos rizika nėštumo metu
Plačiai žinoma, kad karštos vonios ir aukštos temperatūros poveikis nėštumo metu gali pakenkti vaisiui. Tačiau internete galima rasti prieštaringos informacijos apie šaltį - kai kurie „ekspertai“ klaidingai teigia, kad jei karštis kenkia, tai šaltis turėtų būti naudingas. Nėra jokių patikimų įrodymų, patvirtinančių šį teiginį.
Vis dėlto, remiantis žiniomis apie ledinių vonių poveikį organizmui bei žinant, kad nėštumas natūraliai apkrauna širdį, galima spėti, jog ledinės vonios nėštumo metu gali neigiamai paveikti širdies ir kraujagyslių sistemą. Priešingai, per didelis šaltis gali padidinti priešlaikinio gimdymo riziką.
Tyrimo autoriai nustatė, kad nėštumo pirmosiomis septyniomis savaitėmis patirtas ekstremalus karštis ar šaltis gali būti susijęs su priešlaikiniu gimdymu. Be to, rezultatai parodė, kad moterys, kurios daugiausiai nėštumo metu buvo veikiamos karščio, taip pat turėjo didesnę riziką gimdyti anksčiau laiko.
Tyrimas parodė, kad nėščios moterys gali būti mažiau jautrios šalčiui. Nėštumo metu pakinta jų pagumburio-hipofizės-antinksčių (PHA) ašis, kuri reguliuoja kūno atsaką į stresą bei kitus procesus.
Galimi privalumai
Vienas iš galimų ledinių vonių privalumų nėštumo metu yra sumažėjęs uždegimas ir mažesnis raumenų skausmas. Taip pat kai kurios nėščios moterys, praktikuojančios šalto vandens panirimą, pranešė apie padidėjusį energijos lygį ir mažesnį nerimą. Tai siejama su norepinefrino, dopamino ir beta-endorfinų išsiskyrimu.
Alternatyvos ledinėms vonioms
Nėštumo metu rekomenduojama šalto vandens panirimą keisti saugesniais būdais, kurie padeda sveikai reaguoti į stresą. Trumpas šalto vandens praplovimas duše yra žymiai saugesnis pasirinkimas nei pilnas panirimas į šaltą vandenį, nes leidžia palaipsniui reguliuoti vandens temperatūrą ir sumažina šoką organizmui.
Tačiau prieš pradedant bet kokią šalčio terapiją nėštumo metu, net jei tai tik trumpas šaltas praplovimas, būtina pasitarti su gydytoju, ypač jei kūnas nėra pripratęs prie tokios praktikos.
Rekomendacijos, jei nusprendėte praktikuoti ledines vonias
Jei įvertinote visas rizikas ir naudą, o jūsų gydytojas patvirtino, kad nėštumo metu galima praktikuoti ledines vonias, tęskite skaitymą!
Rekomenduojama vandens temperatūra nėštumo metu atliekant šaltą panirimą - apie 15°C arba šiek tiek aukštesnė. Kalbant apie panirimo trukmę, rekomenduojama ją riboti tik kelias minutes.
Labai svarbu klausytis savo kūno signalų šalto panirimo metu. Panirimas gali skatinti dažnesnį šlapinimąsi ir prakaitavimą, todėl gali kilti dehidratacijos rizika. Įsitikinkite, kad esate pakankamai hidratuota prieš pradedant šaltą panirimą, ir nepamirškite papildyti skysčių po jo.
Be to, užtikrinkite, kad šalto panirimo metu nebūtumėte viena. Turėti žmogų šalia yra itin svarbu.
Asmenys, kuriems reikėtų vengti maudynių
Asmenys, kurie turėtų vengti maudynių, yra tie, kuriems yra atvirų žaizdų ar neseniai atliktų operacijų, sergantys tam tikromis odos ligomis, pavyzdžiui, sunkia egzema, turintys širdies ir kraujagyslių problemų ar didelės rizikos nėštumo metu. Atsargiai turėtų elgtis žmonės, kurių imuninė sistema nusilpusi, turintys judėjimo sutrikimų ir sergantys sunkiomis šlapimo takų infekcinėmis ligomis. Diabetikams ir sergantiesiems periferine neuropatija maudantis reikia ypatingų atsargumo priemonių.
Tolesnėse rekomendacijose pateikiamos svarbiausios saugos priemonės konkrečioms būklėms:
- Žmonės su atviromis žaizdomis ar neseniai atliktomis operacijomis: Asmenys, turintys atvirų žaizdų ar neseniai atliktų chirurginių pjūvių, turėtų vengti maudytis vonioje, kol tinkamai užgis. Maudantis šios pažeidžiamos vietos panardinamos į vandenį, kuriame gali būti bakterijų, galinčių sukelti infekcijas ir komplikacijas. Gydymo metu pacientai turėtų rinktis švelnias kempinių vonias arba dušus su vandeniui atspariais žaizdų dangalais, kad palaikytų higieną ir apsaugotų pažeidžiamas vietas nuo užteršimo.
- Asmenys, sergantys tam tikromis odos ligomis, pvz., egzema: Egzema sergančių asmenų santykis su maudynėmis yra sudėtingas. Karštas vanduo gali pašalinti natūralius aliejus, o tai gali pabloginti simptomus ir sukelti paūmėjimus. Tačiau kai kuriems pacientams iš tiesų gali būti naudingos drungnos vonios su atitinkamais priedais, pavyzdžiui, koloidinėmis avižų dribsniais arba paskirtais vonios aliejais. Sergantiesiems egzema dermatologai paprastai rekomenduoja maudytis vonioje ne ilgiau kaip 10-15 minučių, naudoti švelnius prausiklius ir iš karto po maudynių naudoti drėkinamąjį kremą.
- Širdies ir kraujagyslių arba kraujospūdžio problemų turintys asmenys: Pacientai, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis arba turintys kraujospūdžio sutrikimų, naudojantis karštomis voniomis susiduria su tam tikra rizika. Karštas vanduo plečia kraujagysles, todėl gali pavojingai sumažėti kraujospūdis, ypač tiems, kurie serga hipertenzija ar širdies ligomis. Medikai šiems pacientams rekomenduoja rinktis drungnas vonias, apriboti maudymosi trukmę iki 10 minučių ir lėtai išlipti iš vonios, kad būtų išvengta ortostatinės hipotenzijos.
- Nėščios moterys ypatingomis aplinkybėmis: Nėščios moterys turi būti ypač atsargios, ypač pirmąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą. Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu padidėjusi kūno temperatūra, viršijanti 39 °C, gali padidinti nervinio vamzdelio defektų riziką. Moterys, patiriančios nėštumo komplikacijų, įskaitant preeklampsiją, placentos pirmeigą ar priešlaikinio gimdymo simptomus, prieš maudydamosi turėtų pasitarti su sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais. Nėščiosios turėtų maudytis ne ilgiau kaip 10 minučių ir įsitikinti, kad vandens temperatūra neviršija 37,8 °C.
- Pacientai, kurių judėjimo galimybės ribotos arba yra rizika nukristi: Pacientams, turintiems judėjimo apribojimų arba kritimo riziką, saugumo sumetimais maudymasis yra ypač pavojingas. Tokiems pacientams medikai dažnai rekomenduoja naudoti dušo kėdes, griebtuvus arba vaikščiojimo vonias. Šiems asmenims saugiausia tradicinių maudymosi būdų alternatyva yra maudymasis su kempine arba maudymasis su slaugytojo pagalba.
- Žmonės, turintys sensorinio apdorojimo sutrikimų: Asmenims, turintiems sensorinio apdorojimo sutrikimų, maudymasis gali būti pribloškianti ar varginanti patirtis. Tokiems asmenims geriau būtų maudytis duše, kur vandens temperatūra ir slėgis yra pastovūs. Taikant šį metodą, asmenims, turintiems jutiminio apdorojimo sunkumų, higienos priežiūra tampa mažesniu iššūkiu.
- Sergantieji sunkiomis šlapimo takų infekcijomis: Asmenys, sergantys sunkiomis šlapimo takų infekcijomis (ŠTI), paprastai turėtų vengti maudytis vonioje, kol infekcija praeis. Medicinos specialistai rekomenduoja maudytis duše aktyvių ŠTI epizodų metu. Tiems, kurie serga šlapimo takų infekcija, tinkama hidratacija, paskirti antibiotikai ir geros higienos palaikymas švelniai prausiantis duše yra saugesnės alternatyvos, kol infekcija bus sėkmingai išgydyta.
- Asmenys su susilpnėjusia imunine sistema: Žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi, maudantis vonioje kyla didesnė rizika dėl galimo per vandenį plintančių ligų sukėlėjų poveikio. Medikai dažnai rekomenduoja maudytis duše, nes tekančiame vandenyje yra mažiau ligų sukėlėjų. Jei maudytis vonioje būtina, kruopščiai išvalykite vonią prieš naudojimąsi ja, venkite vonios priedų, kurie gali dirginti odą, ir maudykitės trumpai.
- Žmonėms, turintiems kraujotakos sutrikimų arba sergantiems periferine neuropatija: Pacientams, turintiems kraujotakos sutrikimų ar sergantiems periferine neuropatija, reikėtų atsargiai svarstyti apie vonias dėl didelių saugumo problemų. Šiems asmenims dažnai sumažėja galūnių jutimas, todėl sunku tiksliai nustatyti vandens temperatūrą.
Saugus maudymasis nėštumo metu
Nėštumas yra ypatingas gyvenimo laikotarpis, kai moteris rūpinasi ne tik savo, bet ir būsimo kūdikio sveikata. Vandens procedūros dažnai yra puikus būdas atsipalaiduoti, sumažinti stresą ir išlaikyti fizinį aktyvumą, tačiau natūraliai kyla klausimas - ar nėštumo metu saugu maudytis ežere, baseine ar jūroje?
Ar nėštumo metu galima maudytis ežere?
Maudymasis ežere gali būti puikus būdas atsigaivinti karštomis dienomis ar tiesiog mėgautis gamta. Daugeliu atvejų tai yra visiškai saugu, tačiau yra keletas dalykų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:
- Vandens kokybė: Prieš maudantis ežere, svarbu įsitikinti, kad vanduo yra švarus ir saugus. Venkite maudytis stovinčiuose vandenyse ar vietose, kur yra dumblių žydėjimas, nes tai gali padidinti bakterijų ar kitų mikroorganizmų kiekį vandenyje.
- Temperatūra: Vanduo neturėtų būti per šaltas arba per karštas. Optimali vandens temperatūra yra nuo 20 iki 28 °C. Labai šaltas vanduo gali sukelti raumenų spazmus, o per karštas - padidinti kūno temperatūrą ir pakenkti vaisiui.
- Saugumas: Rinkitės vietas su lygiais krantais, kad išvengtumėte slydimo ar kritimo. Taip pat venkite stiprios srovės ar gilių vietų, kur galite prarasti pusiausvyrą.
- Infekcijų rizika: Nors infekcijų tikimybė maudantis ežere nėra didelė, vis dėlto verta atkreipti dėmesį į galimus pavojus, ypač jei vanduo nėra reguliariai tikrinamas. Jei turite atvirų žaizdų ar makšties infekcijų, geriau vengti maudynių natūraliuose vandenyse.
Ar galima maudytis baseine nėštumo metu?
Baseinas dažnai yra saugiausias pasirinkimas nėščiosioms, nes vanduo yra reguliariai valomas ir prižiūrimas. Be to, plaukimas ir vandens aerobika baseine yra puikus būdas išlaikyti fizinį aktyvumą nėštumo metu. Plaukimas padeda sumažinti sąnarių apkrovą, mažina nugaros skausmus ir gerina kraujotaką.
- Baseino vandens kokybė: Įsitikinkite, kad baseinas yra gerai prižiūrimas, o vandens kokybė atitinka higienos normas. Chloruotas vanduo paprastai nėra kenksmingas nėščiosioms, tačiau venkite baseinų su per dideliu chemikalų kiekiu.
- Temperatūra: Karštos vonios ir sūkurinės vonios nerekomenduojamos, nes vandens temperatūra jose dažnai viršija 37-38 °C, o tai gali padidinti kūno temperatūrą ir kelti pavojų vaisiui.
- Saugumas: Pasirinkite baseiną su patogiu įlipimu ir išlipimu, kad sumažintumėte kritimo riziką. Taip pat dėvėkite neslystančias šlepetes baseino zonose.
- Infekcijų prevencija: Visada naudokite švarias plaukimo aprangas, o po maudynių nusiprauskite po dušu, kad pašalintumėte baseine naudojamus chemikalus nuo odos.
Ar saugu maudytis jūroje nėštumo metu?
Maudymasis jūroje gali būti labai malonus ir naudingas, ypač dėl druskingo vandens teigiamo poveikio odai. Jūros vanduo natūraliai turi antibakterinių savybių, o plaukimas vandenyje padeda atsipalaiduoti ir stiprina raumenis.
- Vandens švara: Pasirinkite maudymosi vietas, kuriose vanduo yra švarus, o paplūdimiai - prižiūrimi. Venkite maudytis po stipraus lietaus, kai į jūrą gali patekti teršalų.
- Bangavimas ir srovės: Nėščiosioms nerekomenduojama maudytis esant stipriam bangavimui ar srovėms, nes galite prarasti pusiausvyrą ar būti nunešta gilyn į jūrą.
- Saugumas: Maudykitės tik ten, kur yra gelbėtojai arba kur maudytis yra saugu. Venkite uolėtų vietų ar vietų su slidžiais akmenimis.
- Saulės poveikis: Nėštumo metu oda tampa jautresnė, todėl venkite tiesioginių saulės spindulių ilgą laiką ir naudokite apsauginį kremą nuo saulės.
Kada nėštumo metu reikėtų vengti maudynių?
Nors maudymasis paprastai yra saugus, yra atvejų, kai geriau jo vengti:
- Jei yra infekcijų rizika: Pavyzdžiui, jei turite makšties infekciją ar neseniai buvo atlikta medicininė procedūra.
- Jei yra nėštumo komplikacijų: Tokios kaip priešlaikinio gimdymo grėsmė, gimdos kaklelio nepakankamumas ar placentos problemos.
- Jei jaučiate diskomfortą ar skausmą: Jei maudantis pradeda mausti pilvą, nugara arba jaučiate kitus neįprastus simptomus, nedelsdami nutraukite maudynes.
- Esant intensyviam bangavimui ar stiprioms srovėms: Tai ypač aktualu maudantis jūroje arba ežeruose.
Saulės vonios nėštumo metu: ką svarbu žinoti
Vasara - nuostabus metų laikas būsimai mamai: daug šviežių daržovių ir vaisių, peršalimo ligos pasibaigusios, galima mėgautis šiluma ir saule. Tačiau, kaip ir visais nėštumo klausimais, svarbu laikytis tam tikrų atsargumo priemonių.
Pasak vaistininkės Kristinos Šnirpūnienės, nėštumo metu degintis rekomenduojama iki 11 val. arba po 17 val., o užsienio kurortuose, kuriuose itin didelė kaitra, laiką paplūdimyje reiktų dar labiau paankstinti, kol temperatūra dar nesiekia 30 laipsnių karščio.
„Aukšta temperatūra gali paskatinti gimdos susitraukimus, ji neigiamai veikia vaisiaus kraujotaką, o perkaitimas pirmaisiais nėštumo mėnesiais gali net sukelti persileidimą. Ilgesnis nei savaitė buvimas aukštesnėje nei 32 laipsnių temperatūroje gali būti žalingas, todėl atostogoms geriau nesirinkti labai karšto klimato šalių. Dėl žalingo karščio poveikio nėščiajai taip pat nerekomenduojamos ir karštos vonios bei pirtys - reikėtų tai žinoti renkantis SPA procedūras“, - atkreipia dėmesį ji.
Dar viena pavojus, susijęs su karščiu ir saulės voniomis - dehidratacija, kai organizmas su prakaitu netenka daug vandens, o kartu ir svarbių medžiagų, tokių kaip kalis, magnis bei natris.
„Nėščiajai per parą rekomenduojama išgerti ne mažiau kaip 8 stiklines vandens - į tai įsiskaičiuoja ir kiti skysčiai, tokie kaip pienas, sultys, sriubos, arbata. Jei moteris yra karštoje aplinkoje, daug prakaituoja, skysčių ji turi suvartoti dar daugiau. Antraip vandens trūkumas sukels gimdos susitraukimus, pablogins maisto medžiagų ir deguonies pernešimą vaisiui. Kad organizmui trūksta skysčių parodo ne tik troškulys, bet ir retas šlapinimasis - rečiau nei 3 kartai per parą, vidurių užkietėjimas, burnos, akių gleivinės džiūvimas, silpnumas, galvos skausmas, mėšlungis, retesni nei įprastai vaisiaus judesiai“, - aiškina K. Šnirpūnienė.
Anot jos, gausiai prakaituojant, galima gerti ne paprastą, o natūralų mineralinį vandenį, praturtintą magniu ir kaliu. Jei moteris jaučia nedidelį tempimą, veržimą pilvo apačioje, nestiprius spazmus, rekomenduojama kurį laiką kasdien pavartoti po 400 mg magnio, kuris atpalaiduoja gimdos lygiuosius raumenis, padeda mėšlungio ir vidurių užkietėjimo profilaktikai.
„Esant nusiskundimams, nėščiajai apskritai nerekomenduoju būti saulėje ar kitoje karštoje aplinkoje. Tokiu atveju patarčiau ilsėtis, gerti daug vandens, o savijautai negerėjant - skubiai kreiptis į gydytoją“, - akcentuoja vaistininkė.
Nėštumo metu dėl hormoninių pokyčių oda tampa jautresnė ultravioletiniams spinduliams, odoje intensyviau gaminasi pigmentas melaninas, todėl išryškėja anksčiau buvusios odos problemos, tokios kaip raudonė, dermatitas, padaugėja pigmentinių dėmių, strazdanų ir apgamų.
„Oda retai įdega rudai, dažniau iš karto raudonuoja, išauga nudegimų pavojus, todėl būsimoms mamytėms reikia skirti didesnį dėmesį odos apsaugai nuo saulės. Tinkamiausi kremai nuo saulės yra su ne mažesniu nei SPF 30 filtru, jei oda jautresnė, o geriausiai naudoti apsaugą su SPF 50. Dar geriau, jei kremas bus su mineraliniu filtru - cinko oksidu“, - teigia K. Šnirpūnienė.
Ji priduria, kad nėštumo metu galima naudoti ir savaiminio įdegio kremus. Renkantis saulės kosmetiką šiuo laikotarpiu, vertėtų mažiau eksperimentuoti ir rinktis to gamintojo kremus, kurie jau buvo išbandyti ir tiko moters odai.
„Po deginimosi saulėje reiktų odą padrėkinti, o jei matosi odos paraudimas, galima tą vietą patepti ir vaistiniu kremu su dekspantenoliu. Beje, šis kremas tiks ir ateičiai, gimusio mažylio užpakaliuko odelės priežiūrai bei suskirdusių spenelių priežiūrai“, - sako K. Šnirpūnienė.
Dalis moterų vasaros metu renkasi vartoti maisto papildą beta-karoteną - šis natūralus antioksidantas padeda gražiai įdegti. Tačiau jo negalima vartoti nėščiosioms, mat beta-karotenas yra vitamino A pirmtakas, o nėštumo metu šio vitamino daug vartoti pavojinga, nes didėja apsigimimų rizika.
„Nėštumas - ne liga, todėl būsimos mamos tikrai gali mėgautis saule. Svarbiausia - neperkaisti, nenudegti odos, gerti daug vandens, naudoti galvos apdangalus ir apsauginius kremus nuo saulės. Saulės šviesa žmogui duoda daug gero, tai natūrali profilaktika prieš osteoparozę, gavimas vitamino D. Būdamos saulėje, užsidėkite kepurę plačiais kraštais, tai geriau apsaugos veidą nuo saulės. Nebūkite tiesioginiuose saulės spinduliuose. Nėštumo metu pilvo oda tokia pat plona kaip ir naujagimio, bet ir stipresnė trečdaliu nei iki neštumo. Pilvuką būnant saulėje reikia ištepti apsauginiu kremu nuo saulės, turinčiu ne mažesnį nei 20 SPF faktorių, būkite saulėje ne ilgiau 15 minučių. Tačiau geriausia pilvuką pridengti palaidine ar medvilniniu rankšluosčiu".
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Karšta vonia nėštumo pabaigoje: svarbiausi pavojai ir kaip saugiai pasirūpinti savimi
- Kaip Saugiai Maudyti Naujagimį: Nepakeičiami Patarimai Tėvams!
- Neįtikėtina Burbulinė Vonia Kūdikiams: Kada Naudoti ir Kaip Išsirinkti Tobulą?
- Kaip Saugiai Dezinfekuoti Kūdikių Vonelę: Efektyvūs Patarimai ir Geriausios Priemonės
- Kas yra vaikas? Išsamus apibrėžimas ir intriguojantys etimologiniai faktai
- Naudotas elektromobilis vaikams: kur pirkti ir į ką atkreipti dėmesį?