Nėštumo metu moters organizme vyksta daug pokyčių, intensyviai auga ir vystosi vaisius, padidėja maistinių medžiagų poreikis, todėl svarbu skirti pakankamai dėmesio subalansuotai bei sveikatai palankiai mitybai. Taip pat šiems procesams palaikyti būtina gauti pakankamą vitaminų ir mineralų kiekį.
Įvadas
Sveika gyvensena ir mityba mokslinėje literatūroje yra minima kaip neginčijamai svarbus veiksnys nėščios moters ir būsimo kūdikio sveikatai. Besilaukiančios moters organizme įvyksta daug pokyčių, dėl kurių padidėja ne tik bazinių maisto medžiagų, tokių kaip baltymų, riebalų ir angliavandenių, bet ir vitaminų, mikroelementų poreikis. Nėštumo metu, net ir vartojant visavertį maistą, gali pritrūkti vaisiaus vystymuisi svarbių vitaminų ir mikroelementų, tokių kaip folio rūgštis, vitaminai B ir D, omega 3 riebalų rūgštys, geležis, kalcis, jodas, kt.
Darnton-Hill ir bendraautoriai aprašė, kad mikroelementų trūkumas gali epigenetiškai paveikti genų raišką, kurie reguliuoja vaisiaus vystymąsi, ir lemti padidėjusią riziką sirgti lėtinėmis ligomis suaugus. Kitų šaltinių duomenimis, neadekvati mityba, vitaminų ir mikroelementų trūkumas sukelia vaisiaus metabolizmo pokyčius, kurie ne tik daro įtaką nėštumo eigai, bet ir didina metabolinių ligų, tokių kaip cukrinis diabetas, tikimybę vėliau, nes vyksta vaisiaus metabolinis programavimas. Moters mitybos būklė svarbi dar prieš pastojant.
Kokius papildus reikia vartoti nėštumo metu?
Folio Rūgštis
Vienas svarbiausiu maisto papildų kaip planuojant nėštumą taip ir nėštumo metu. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, idealiu atveju 3 mėnesiai iki pastojimo, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. Folio rūgštis yra sintetinis gamtoje esančio B vitamino analogas. Ji dalyvauja DNR (deoksiribonukleino rūgšties) bei RNR (ribonukleino rūgšties) biosintezėje, homocisteino ir aminorūgščių apykaitoje. Homocisteinas prisideda prie kraujagyslių sienelės pažeidimo ir aterosklerozės vystymosi.
Tyrimų duomenimis, homocisteino koncentracija kraujyje priklauso nuo mitybos, genetinių faktorių, vitaminų B ir folio rūgšties koncentracijos kraujyje - kuo mažesnis šių vitaminų kiekis kraujyje, tuo didesnė homocisteino koncentracija. Folio rūgšties trūkumas nėštumo metu yra susijęs su padidėjusia megaloblastinės anemijos rizika, tačiau nedidina priešlaikinio gimdymo rizikos. Šios medžiagos trūkumas susijęs su nervinio vamzdelio defektais, anemija, sulėtėjusiu intrauterininiu augimu, mažu gimimo svoriu ir padidėjusia rizika sirgti koronarine širdies liga, miokardo infarktu vėlesniu kūdikio gyvenimo etapu.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad folio rūgšties vartojimas yra labai svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai. Kai kurioms moterims gydytojas akušerinis ginekologas gali skirti ir didesnes folio rūgšties dozes (1000-5000 μg per parą), jeigu moteris nešiojo vaisių su sklaidos trūkumais, serga cukriniu diabetu, vartoja vaistus nuo epilepsijos, turi didelį kūno masės indeksą, vienas iš tėvų gimė su nervinio vamzdelio defektu.
Folio rūgšties poreikis nėštumo metu labai padidėja dėl pagreitėjusio ląstelių dalijimosi, padidėjusio jų skaičiaus ir vaisiaus augimo. Folio rūgšties vartojimas dar iki nėštumo gerokai sumažina nervinio vamzdelio užsidarymo defektų išsivystymo riziką. Pastebėta, kad, padidėjus folio rūgšties vartojamumui prieš nėštumą ir jo metu, nervinio vamzdelio užsidarymo defektų dažnis reikšmingai sumažėjo. Vartojant folio rūgštį, nervinio vamzdelio defektų sumažėja net 46 proc. Nėščioms moterims rekomenduojama maitintis daug folatų turinčiu maistu - duona, grūdais, citrusiniais vaisiais, žaliomis lapinėmis daržovėmis, riešutais.
Folio rūgšties papildus rekomenduojama vartoti visoms pastoti planuojančioms moterims, pradedant juos vartoti dar prieš pastojant ir tęsiant iki 12 nėštumo savaitės. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojama paros folio rūgšties dozė yra 400 µg.
Vitaminas D
Prieš pradedant vartoti vitaminą D rekomenduojama išsitirti ar nėra jo trūkumo norint pritaikyti tinkamą dozę. Profilaktiškai nėščioms rekomenduojama vartoti 600 TV (15 μg) per parą, nutukusioms 1200 TV (30 μg) per parą vitamino D, tačiau dažnai poreikis yra didesnis. Nėštumo metu dėl didesnės vitamino D dozės reikėtų pasikonsultuoti su savo gydytoju akušeriu ginekologu. Kai nėštumo metu nustatomas D vitamino trūkumas, dauguma ekspertų sutinka, kad 1000-2000 tarptautinių vienetų D vitamino per dieną yra saugūs.
Vitaminas D reguliuoja kalcio ir fosfatų kiekį organizme. Šios maistinės medžiagos palaiko jūsų kaulus, dantis ir raumenis sveikus. Vitaminas D - tai riebaluose tirpus vitaminas, kurio yra piene ar sultyse. Natūraliai vitamino D gausu kiaušiniuose ir žuvyje (pvz., lašišoje). Dalis šio vitamino yra gaminama odos ląstelėse saulės ekspozicijos metu. Neatsižvelgiant į tai, ar Vitaminas D į organizmą pateko egzogeniniu (su maistu) ar endogeniniu (pasigamino organizme) keliu, tolesnis jo metabolizmas kepenyse ir inkstuose yra būtinas, siekiant sudaryti aktyvią vitamino D formą - 1,25-dihidroksicholecalciferolį, dar vadinamą kalcitrioliu. Jis skatina kalcio rezorbciją iš žarnyno, o kalcis užtikrina sveiką kaulų mineralizaciją ir augimą.
Vitamino D trūkumas yra nustatomas labai dažnai, ypač moterims, kurios maitinasi veganiška ar vegetariška dieta, gyvena šaltojo klimato zonoje. Lietuva yra priskiriama padidėjusiai vitamino D trūkumo rizikos zonai, todėl moterys, nevartojančios jo papildų, turi 47 proc. didesnę riziką išsivystyti šio vitamino trūkumui vasarą ir 69 proc. didesnę riziką - žiemą. Moterys, turinčios antsvorio, yra priskiriamos didesnei vitamino D trūkumo rizikos grupei, nes jų organizme šio vitamino poreikis yra natūraliai didesnis ir ne nėštumo metu.
Vitamino D trūkumas nėštumo metu gali lemti įgimtojo rachito išsivystymą, kaulų lūžius. Nors tai yra pavojingos komplikacijos naujagimio sveikatai, tačiau nėra bendros nuomonės dėl vitamino D vartojimo būtinumo nėštumo metu. Rutiniškai visoms nėščiosioms skirti vitamino D papildų PSO nerekomenduoja. Jei vitamino D trūkumas yra stebimas atlikus 1,25-dihidroksicholekalciferiolio testą kraujyje nėštumo metu, vitamino D rekomenduojama vartoti po 200 TV kasdien. PSO rekomenduojama paros dozė visoms nėščiosioms - 5µg (200 TV).
Omega 3
Omega-3 riebalų rūgštis, būtina kūdikio smegenų ir akių vystymuisi. Nėštumo metu rekomenduojama doze yra 300-1000 mg per parą. Omega-3 riebalų rūgštys yra reikalingos vaisiaus smegenų vystymuisi ir yra susijusios su geresne neišnešiotų naujagimių regos funkcija, geresne kardiovaskuline sveikata kūdikiui paaugus. Itin svarbios yra eikozapentaeno (EPA) ir dokozaheksano (DHA) rūgštys.
EPA palaiko gerą širdies, imuninės sistemos funkciją ir veikia uždegiminį atsaką, o DHA užtikrina geras centrinės nervų sistemos ir regos funkcijas. Omega-3 riebalų rūgštys dalyvauja subalansuotoje prostaglandinų produkcijoje. Pastarieji dalyvauja organizmo uždegiminio atsako, kraujo spaudimo, krešėjimo sistemos ir nervinio impulso perdavimo veiklose. EPA ir DHA gausu riebiose žuvyse, tokiose kaip lašišos, sardinės, skumbrės.
Tačiau nėščios moterys žuvį turėtų valgyti ne dažniau kaip 2 kartus per savaitę (porcijos dydis - 140 g), nes tam tikrose jų rūšyse yra daugiau žalingo mikroelemento merkurijaus. Žuvys, kuriose merkurijaus daugiausiai, yra durklažuvės, rykliai, karališkosios skumbrės, cigariniai ešeriai ir buriažuvės. Šių rūšių žuvies valgyti nėštumo metu nerekomenduojama. Nėščiosioms, kurios nevalgo žuvies, rekomenduojama mitybą papildyti žuvų taukais, kuriuose yra omega-3 riebalų rūgščių, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į žuvų taukų sudėtį. Nėščiosioms reikėtų vengti tų žuvų taukų preparatų, kuriuose gausu vitamino A.
Kalcis
Taip pat nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą nuo 19 iki 50 metų amžiaus, 1300 mg per parą 14-18 metų mergaitėms. Rekomenduojama pradėti nuo 4 nėštumo mėnesio. Kalcio, kaip ir kitų mikroelementų, poreikis nėštumo metu padidėja. Nėštumo metu vaisius pasisavina apie 30 g kalcio, iš kurio 25 g yra atidedami į kaulus. Kalcis be galo svarbus vaisiaus kaulų vystymuisi, palaiko gerą motinos skeleto funkciją. Nustatyta, kad kalcio preparatų vartojimas nėštumo metu sumažina preeklampsijos ir hipertenzijos riziką. Tačiau šioms moterims buvo nustatyta didesnė HELLP sindromo rizika (HELLP - hemolizė, padidėję kepenų fermentai, mažas trombocitų kiekis). Kalcio vartojimas neturėjo jokios įtakos eklampsijos ar nėščiųjų mirties rizikos didėjimui.
Taip pat kalcio vartojimas nedidino naujagimio neišnešiotumo ar mažo gimimo svorio rizikos. Šio mikroelemento absorbcija nėštumo metu gerokai padidėja, tačiau kalcio absorbcija priklauso nuo aktyvaus vitamino D kiekio organizme, tad svarbu vengti ir šio vitamino trūkumo. Lengvai pasisavinimo kalcio gausu pieno produktuose - piene, kefyre, jogurte, sūryje, varškėje. Pieno stiklinė ar 200 g varškės yra 300 mg kalcio. Geriau rinktis natūralų jogurtą, siekiant išvengti gausaus cukraus vartojimo. Moterims, kurios netoleruoja laktozės, rekomenduojama rinktis sojų pieną, migdolus arba kalciu papildytas avižas.
PSO rekomenduoja kalcio papildus skirti nėščiosioms, kurios vartoja mažai kalcio turinčius produktus, ir toms, kurios serga arterine hipertenzija, turi padidėjusią preeklampsijos riziką.
Cholinas
Cholinas vaidina svarbų vaidmenį jūsų vaisiaus smegenų vystymesi. Tai taip pat gali padėti išvengti kai kurių įprastų apsigimimų. Ekspertai rekomenduoja nėštumo metu kasdien gauti 450 mg cholino. Cholino galima rasti vištienoje, jautienoje, kiaušiniuose, piene, sojos produktuose ir žemės riešutuose. Nors organizmas pats gamina choliną, jo nepakanka, kad patenkintų visus jūsų poreikius, kol esate nėščia. Svarbu gauti cholino iš savo dietos, nes jo nėra daugumoje prenatalinių vitaminų.
Vitaminas A
Vitaminas A yra gyvybiškai svarbus ląstelių diferenciacijai ir proliferacijai, stuburo, širdies, akių ir ausų vystymuisi. Šio vitamino trūkumas yra retas reiškinys, tačiau motinų, kurios nėštumo metu trūko vitamino A trūkumą, naujagimiams stebėtas didesnis mirtingumas, kuris gali būti susijęs su imuninės sistemos defektais. Nors dauguma mikroelementų saugių dozių intervalai yra platūs, vitaminas A yra išimtis. Per didelės kasdienės vitamino A dozės (>10 000 TV) yra susijusios su kraniofacialiniais (veido, ausų, gomurio) ir įgimtaisiais širdies defektais. Su teratogeniniu (kenkiančiu vaisiaus sveikatai) efektu susijusi tik vitamino A forma retinolis. Maisto produktuose esantys karotenoidai šio poveikio neturi. Todėl nėščioms moterims vitamino A rekomenduojama neviršyti daugiau nei 8 000 TV/p.
Geležis
Geležies poreikis nėštumo metu labai padidėja antroje nėštumo pusėje - ji yra būtina siekiant užtikrinti pakankamą vaisiaus kraujotaką ir deguonies pernašą. Nėštumo metu rekomenduojama valgyti daug geležies turinčio maisto - raudonos mėsos, kiaušinių, riešutų, žalių lapinių daržovių, džiovintų vaisių. Vitaminas C padeda pasisavinti geležį, tad suvartojus geležies preparatą ar po valgio rekomenduojama atsigerti citrusinių vaisių sulčių. Kava ir arbata mažina geležies pasisavinimą, tad jų gerti kartu su pagrindiniu patiekalu nepatariama. Moterys, kurioms yra nustatomas geležies deficitas, gali turėti anemijos kliniką, o atlikus laboratorinius tyrimus kraujyje gali būti stebimas maža feritino koncentracija.
Jodas
Jodas yra gyvybiškai svarbus mikroelementas, nes iš jo nėščiosios organizme gaminasi skydliaukės hormonai, kurie būtini normaliai vaisiaus centrinės nervų sistemos raidai, kognityvinių ir elgesio funkcijų brendimui. Jodo trūkumas yra viena iš išvengiamų protinių ir elgesio funkcijų sutrikimo priežasčių. Jodo trūkumui labiausiai jautrus vaisius yra pirmaisiais brendimo mėnesiais, tad jodo papildų reikėtų pradėti vartoti dar prieš pastojant ar pirmosiomis nėštumo savaitėmis.
Norėdamos to pasiekti, moterys turėtų vartoti 150-250 µg jodo kasdien. Maksimali dozė, kurią gali vartoti nėščioji, yra 600 µg jodo per dieną. Didesnė nei 1 100 µg dozė yra nesaugi. Moterims, kurios turi sutrikusią skydliaukės funkciją, tam tikra didesnė jodo dozė turėtų būti skiriama pasikonsultavus su gydytoju endokrinologu. PSO rekomenduoja jodo papildų vartojimą nėščioms moterims, gyvenančioms šalyse, kur jodu papildytos druskos prieinamumas yra prastas, arba jodu papildytos druskos programa nėra įgyvendinama. Tokiu atveju nėščios moterys jodo turėtų vartoti 250 µg/p.
Jodo su maistu galima gauti valgant žuvį, jūros ir pieno produktus. Tačiau net sveikai maitinantis ir maisto gamyboje naudojant jodu papildytą druską, jūros produktus bent 2 kartus per savaitę bei pieno produktus, per dieną jodo galima gauti iki 100 μg, tad organizmas reikalauja pridėtinio 100-150 μg jodo. Jo galima gauti vartojant maisto papildus.
Vitaminai C ir E, magnis, cinkas
Vitaminas C (askorbo rūgštis) yra svarbus antioksidantas, dalyvaujantis kolageno sintezėje. Nėštumo metu vitamino C reikia vartoti 10 g/d. daugiau, tačiau šis poreikis turi būti patenkinamas mityba. Vitamino C gausu kopūstuose, pomidoruose, paprikose, brokoliuose, braškėse, ananasuose, juoduosiuose serbentuose, kiviuose ir citrusiniuose vaisiuose.
Vitaminas E (tokoferolis) - antioksidantų grupės narys, kuris patenka į vaisiaus kraujo apykaitą tik 12 nėštumo savaitę. Vitamino E deficitas yra itin retas reiškinys, todėl daugiau susirūpinimo kelia vitamino E perteklius, kuris, įvairių tyrimų duomenimis, yra susijęs su gimdymo komplikacijomis, didesne tikimybe išsivystyti kardiovaskulinei ligai vėlesniu vaiko gyvenimo periodu. Vitamino E gausu augalų aliejuose (alyvuogių, saulėgrąžų, rapsų), kiaušinių tryniuose, riešutuose ir sėklose (moliūgų, saulėgrąžų, sezamų).
Vaisius kasdien sukaupia 1 g magnio, o moters magnio poreikius dažniausiai tenkina mityba. Magnio papildai yra rekomenduojami moterims, kurios patiria raumenų mėšlungį. Magnio gausu riešutuose, grūdinėse kultūrose, žaliose lapinėse daržovėse.
Cinko trūkumas iš karto neaktyvina cinko išlaisvinimo iš nėščios moters skeleto sistemoje esančių atsargų, todėl šio mikroelemento deficitas gali išsivystyti staiga. Itin retai tai gali padidinti įgimtųjų deformacijų ir smegenų veiklos sutrikimų riziką. Jo trūkumas susijęs su mažu vaisiaus svoriu pirmame ir trečiame trimestre. Cinko šaltinis yra raudona mėsa, jūros produktai ir grūdinės kultūros. Mokslinių tyrimų duomenimis, cinko preparatų skyrimas nėščioms moterims nepagerina naujagimio sveikatos būklės, palyginti jas su moterims, kurioms cinko papildai nėra skiriami.
Visų šioje pastraipoje minėtų mikroelementų ir vitaminų stoka nėštumo metu yra itin reta, o išsivysčiusį jų trūkumą kompensuoja mityba, tad šių medžiagų papildų vartoti poreikio nėra.
Vitaminų ir mineralų kompleksas nėščiosioms
Mayo klinika rekomenduoja rinktis vitaminus į kurių sudėtį įeina: folio rūgštis, geležis, kalcis, vitaminas D, C, E, B grupės vitaminai, cinkas, cholinas. Kiti papildai bei jų dozės parenkami individualiai atsižvelgiant į individualią nėščiosios klinikinę situaciją.
Nesaugios ar žalingos medžiagos
Aptarus, kokie vitaminai ir mikroelementai yra būtini sveikam vaisiaus vystymuisi, svarbu paminėti ir kelis, kurių PSO vartoti nerekomenduoja. Tai švinas, per didelis vitamino A kiekis ir merkurijus.
Švinas - sunkiųjų metalų atstovas, žalingas visiems, ne tik nėščioms moterims. Jei kontaktas su švininiais maisto laikymo indais ar švino turinčiomis susidėvėjusiomis teflonu padengtomis keptuvėmis yra didelis, švinas gali pereiti placentos barjerą ir patekti į vaisaus audinius. Švino patekimas į organizmą yra susijęs su padidėjusia hipertenzijos, savaiminio aborto, mažo gimimo svorio rizika.
Siekiant išvengti vitamino A perdozavimo, nėščios moterys turėtų vengti valgyti daug gyvulių kepenų, retinolio turinčių produktų (pvz., žuvies taukų). Augalinės kilmės produktai, kuriuose gausu karoteno, yra geresnis pasirinkimas, nes karotenas yra neteratogeniškas.
Merkurijus yra medžiaga, kuri kaupiasi didelių vandenyno žuvų mėsoje (pvz., ryklių, tunų, durklažuvių (kardžuvių), karališkųjų skumbrių, buriažuvių). Baltijos jūros užterštumas didėja, tad nėščiosioms nepatartina valgyti žuvies, pagautos šioje jūroje. Negana tuo, merkurijus kaupiasi ir gėlo vandens žuvyse - europinėse lydekose, ešeriuose ir gėlavandenėse.
B grupės vitaminai
B grupės vitaminai dalyvauja reguliuojant medžiagų apykaitą, padeda sumažinti rezistentiškumą insulinui ir yra svarbūs nervų sistemos vystymuisi, nervinio vamzdelio užsidarymui. Vitaminas B6 (piridoksinas) dalyvauja aminorūgščių apykaitoje ir yra daugelio reakcijų, tokių kaip neuromediatorių sintezė, katalizatorius. Vitaminas B6 padeda sumažinti pykinimą. Šio vitamino gausu mėsoje (jautiena, kiauliena, vištiena), žuvyje (tunas, lašiša), avižose, bananuose, slyvose, avokaduose ir bulvėse. Nėštumo metu papildomas vartojimas nėra būtinas. PSO rekomenduojama paros norma nėščiosioms - 1,9 µg.
Vitaminas B12 (kobalaminas) dalyvauja įvairiose medžiagų apykaitos fermentinėse reakcijose ir yra reikalingas aminorūgšties metionino ir tetrahidrofolato (folio rūgšties metabolitas) sintezei. Vitamino B12 gausu tik gyvulinės kilmės produktuose: mėsoje (ypač jautienoje), piene ir jo produktuose, žuvyje. Šis vitaminas, kartu su folio rūgštimi, reikalingas vaisiaus protinės ir motorinės funkcijos vystymuisi. Moterys, kurios yra turėjusios skrandžio operacijų arba yra veganės, gali turėti vitamino B12 deficitą, tad joms nėštumo metu reikėtų vartoti šio vitamino papildus. Kitoms moterims papildų vartojimas nėra būtinas.
Vitaminai prieš nėštumą - būtina folio rūgštis
Likus šešiems mėnesiams iki numatomo nėštumo moteris turėtų pradėti pildyti trūkstamų vitaminų ir mikroelementų atsargas. Šeši mėnesiai - tai laikas, per kurį reikia užtikrinti pakankamą kiekį veikliųjų medžiagų, reikalingų pastojimui ir nėštumo palaikymui pirmojo trimestro metu.
Pirmoji ir svarbiausia rekomendacija - papildyti mitybą folio rūgštimi (vitaminu B9), kuri mažina nervinio vamzdelio defektų riziką kūdikiui ir anemijos riziką motinai. Rekomenduojama nėščiosioms kasdien skirti 0,4 mg folio rūgšties. Ją reikia pradėti vartoti likus ne mažiau kaip šešioms savaitėms iki nėštumo ir tęsti iki antrojo nėštumo trimestro pabaigos. Folio rūgšties galima rasti ne tik tabletėse, bet ir lapinėse daržovėse, avokaduose, pomidoruose, lęšiuose, burokėliuose, apelsinuose, petražolėse, pupose, kviečių sėlenose, kepenėlėse.
Vitaminai vyrams
Planuojamam nėštumui ypatingai ruoštis turėtų ne tik moterys. Pasirodo, labai svarbu, kad tinkamus vitaminus vartotų ir vyrai, kurie planuoja šeimos pagausėjimą.
Svarbu
Svarbu tai, kad vitaminai nėščiosioms nėra maisto pakaitalas ir jokiu būdų negali atstoti sveikos mitybos. Nėštumo metu organizmas turi pagaminti daugiau kraujo, kad aprūpintų kūdikį deguonimi, todėl padidėja geležies poreikis.
Rekomenduojamos paros normos
Šių ir kitų svarbiausių vitaminų ir mikroelementų PSO rekomenduojamos paros normos nėščioms moterims pateikiamos 1 lentelėje.
1 lentelė. Rekomenduojamos paros normos nėščioms moterims
| Vitaminas/Mikroelementas | Rekomenduojama paros norma |
|---|---|
| Folio rūgštis | 400 µg |
| Vitaminas D | 5µg (200 TV) |
| Vitaminas B6 | 1,9 µg |
| Kalcis (19-50 metų) | 1000 mg |
| Kalcis (14-18 metų) | 1300 mg |
| Jodas | 250 µg/p. |
Dėmesio: Šioje svetainėje pateiktas turinys yra tik informacinio pobūdžio ir negali būti laikomas profesionaliais medicininiais patarimais, diagnoze ar gydymu. Prieš pradedant vartoti bet kokius papildus, vitaminus, žolelių preparatus ar kitas medžiagas, būtina pasitarti su savo gydytoju ar sveikatos priežiūros specialistu. Netinkamas papildų vartojimas gali sukelti šalutinį poveikį ar sąveikauti su kitais vartojamais vaistais. Įprasta, kad vaistų savo nuožiūra vengiame vartoti, ypač nėštumo metu - pasitariame su savo gydytoju. Žolelių papildai, vitaminai ir mikroelementai neturėtų būti išimtis. Prieš vartojimą privalu įsitikinti, jog jie reikalingi ir saugūs.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Ibuprom vaikams: dozavimas, vartojimas, atsargumo priemonės
- Tonsilgon vaikams: kaip teisingai vartoti, dozės ir atsargumo priemonės
- Biogaia vartojimas kūdikiams: išsamios instrukcijos ir svarbios rekomendacijos
- Šokiruojanti tiesa apie naujagimių žarnyno okliuziją: priežastys, simptomai ir efektyviausias gydymas
- Geriausi multikai vaikams YouTube: saugus ir edukacinis turinys