Vilniaus Visų Šventųjų parapijos vaikų laikinos globos namai (registracijos adresas Vilnius, Visų Šventųjų g. 5) buvo išregistruoti 2019 m. gruodžio mėn. 30 d., pirmadienį.
Parapijos veikla ir savanorystė
Projektas, kuriame dalyvauja savanoriai, susikūrė 2005 m., jo sumanytojai - Lietuvos gamtos mokslų olimpiadų asociacija (LGMOA). Iš pradžių savanoriai iš LGMOA su vaikais susitikdavo laisvu metu, rodydavo jiems įvairiausių eksperimentų.
Vėliau, po maždaug ketverių metų, kilo idėja, kad savanoriai gali vaikus mokyti ne tik gamtos, bet ir kitų mokyklinių dalykų, padėdami jiems ruošti namų darbus. Projektas sudarytas iš dviejų dalių: viena pusė - mokslas, o kita - buvimas vaikų vyresniais draugais. Abi pusės turi savo žavesio.
Kiekvieną mėnesį įvyksta po renginį visiems vaikams bendrai. Pavyzdžiui, pavasarį vyksta profesijų dienos, kviečiame tam tikros profesijos (pavyzdžiui, kirpėjų, gaisrininkų) atstovą, kuris pasakoja vaikams apie savo darbą ir bando juos sudominti. Dar rengiame protmūšius, kino vakarus. Už tokius didesnius renginius atsakinga savanorių organizatorių komanda.
Per visus mokslo metus mes organizuojame dvi didžiąsias savanorių atrankas. Pirmoji vyksta rudenį, rugsėjo mėnesį, nes po vasaros nemažai savanorių tiesiog išeina iš projekto arba persikelia gyventi kitur, išvažiuoja, todėl reikia papildyti savanorių grupę. O kitas atrinkimas vyksta pavasarį, kovo ar vasario mėnesį. Nors kartais, kai pritrūksta, savo puslapyje paskelbiame, kad ieškome savanorių.
Savanoriai gali būti visokie žmonės. Nors dauguma mūsų - VU studentai, bet yra ir moksleivių. Jie geri korepetitoriai, nes dar nėra pamiršę, ko reikalauja mokykla, tad gali šauniai vaikams padėti. Taip pat dalyvauja ir vyresnio amžiaus savanorių. Pavyzdžiui, vienai iš vyriausių savanorių jau daugiau kaip keturiasdešimt.
Nėra taip paprasta pasakyti, nes kiekvienas atvejis labai unikalus, bet jeigu vaikai patys pareiškia norą turėti savanorį, tai jau ženklas, kad mūsų veikla naudinga ir reikalinga. Žiūrint iš kiekybinės pusės, vaikų pažymiai tikrai pagerėja ir, kiek mes skaičiavome, dažniausiai pažymiai pakyla vienu arba dviem balais.
Kartu vaikai ir labai nusimena, kai koks nors savanoris išeina ir projekto arba tiesiog pradingsta. Kai kurie žmonės pasižiūri į projektą labai neatsakingai, o tada vaikams liūdna - ypač mažiesiems, kuriems labai reikia šilumos. Visi laukia jaunesnių savanorių - vyresnių draugų. Labai prie jų prisiriša ir visada džiaugiasi bendravimu su jais.
Rūta Dambravaitė, LRT radijo žurnalistė, projekte jau antrus metus: kartą per savaitę ji lankosi vaikų namuose. Apie projektą sužinojusi iš draugės, nusprendė, kad skirti kelias valandas per savaitę vaikams - nėra taip labai jau baisu. Be to, Rūtai visada labai patiko vaikai, bendrauti su jais, tad pasiryžo juos šio to išmokyti ir susidraugauti.
Kita savanorė, Simona Burbulytė, projekte jau ketverius metus. Šiandien ji ne tik savanorė, bet ir projekto vadovė. Esmė, kad savanoriai yra ne tik mokytojai, korepetitoriai, bet ir vaikų draugai. Kartu jie leidžia laisvalaikį: vyksta į miestą, čiuožinėja ant ledo ar žiūri kokį filmą.
Klebonų veikla
2014 - 2019 metai. Visų Šventųjų parapijos klebonas buvo dekanas Medardas Čeponis. Nuo 2014 metų liepos darbavosi Visų šventųjų parapijoje. Tęsė bažnyčios stogo renovacijos darbus. Klebono pastangomis įrengta koplyčia. Tobulino parapijos CARITAS veiklą, įrengė sunkiai besiverčiantiems parapijiečiams dušą ir galimybę išsiskalbti. Puoselėjo parapijos Vaikų dienos centro „Liepsnelė“ veiklą.
2005 - 2014 metai. Visų Šventųjų bažnyčios klebonas buvo dekanas Vidas Smagurauskas. Tęsė pradėtus bažnyčios renovacijos darbus. Įkūrė labdaros organizacija CARITAS, kuri rūpinasi sunkiai besiverčiačiais parapijiečiais. Daug laiko skyrė bendravimui su jaunimu. Įrengė Vaikų dienos centrą.
1997 - 2005 metais parapijos klebonu buvo kun. Vidmantas Rudokas. Klebonas V. Rudokas labai energingai ir sumaniai ėmėsi bažnyčios renovacijos. Per neilgą laiką šventovė gražiai atnaujinta ir iš išorės. Klebono V. Rudoko pagalbininkas buvo kun. Henrikas Blaževič, kilęs iš Švenčionių parapijos.
1993 - 1997 m. klebonas ir dekanas buvo kun. Marijonas Savickas. Nuo 1983 m. klebonauja Mielagenuose, kur atliko ir tęsia didelius bažnyčios, klebonijos, senelių globos namų, kapinių ir kt. renovacijos darbus.
1981 - 1993 m. parapijos klebonas ir dekanas buvo kun. Albertas Ulickas, kupinas šypsenos ir sąmojo. Į Švenčionis atsikėlė iš Dūkšto.
1962 - 1967 m. klebonas ir dekanas buvo kun. Vaclovas Aliulis. Kun. V. Aliulis Švenčionių parapijos archyve paliko plačią bažnyčios ir parapijos istorijos apybraižą.
1961 - 1962 m. kun. Juozas Vaičiūnas, žinomo poeto Petro Vaičiūno brolis. Tai buvo senyvo amžiaus ir malonaus būdo klebonas.
1950 - 1960 m. Švendionių klebonas buvo kun. Algirdas Kazimieras Gutauskas. Čia atvyko iš Trakų, o išvyko į Dūkštą. Po to darbavosi Vilniuje Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje. Nuo 1965 m. - Aušros vartų bažnyčioje.
1945 - 1949 m. parapijos klebonas ir dekanas buvo Vladas Gimžauskas, gimęs 1911 m. sulenkėjusioje Ignalinos geležinkeliečių šeimoje. Apie 1940-uosius tapo uolus lietuvybės apašalas. Už jaunimo auklėjimą 1949 m. ištremtas į Sibirą.
1937 - 1939 m. klebonas kun. Juozas Dubietis. Švenčionių bažnyčiai jis nuliedino du didelius varpus, nes per Pirmąjį pasaulinį karą vokiečiai varpus buvo konfiskavę.
1932 - 1937 m. dekanas ir klebonas buvo kun. Domininkas Gailiušis (1887 - 1953). Iš Švenčonių išvyko klebono pareigoms į Benekainis, iš kur po karo bolševikų buvo ištremtas į lagerius.
1928 - 1932 m. klebonas ir dekanas kun. Petras Mankauskas. Joje geranoriškai, tolerantiškai apibūdina tautinius parapijiečių santykius, kartu skirdamas dėmesio lietuvių buičiai, papročiams, švietimui.
1924 - 1928 m. parapijai ir dekanatui vadovavo kun. Nikodemas Vaišutis (1881 - 1951). Kunigas visur buvo nuoširdus ir veiklus lietuvių švietėjas ir organizatorius. Švenčionyse be kita ko, sutvarkė bažnyčios aplinką, šventorių, jo tvorą uždengė cemento stogeliu.
1923 - 1924 m. kun. Jonas Romelis (1898 - 1970) trumpai buvo parapijos administratorius. Jo biografija mažai atskleista. Tai malonaus būdo, romantikas, poetas.
Sunkus Pirmojo pasaulinio karo laikmetis teko klebonui ir dekanui (1912 - 1923 m.) Justinui Petroniui. Kartu su Zigmu Žemaičiu (vėliau profesorius, gimnazijos direktorius) steigė ir globojo Švenčionių lietuvių gimnaziją, lietuvių našlaičių prieglaudą. Vadovavo „Ryto“ draugijai, rėmė lietuviškas mokyklas. Jo rūpesčių 1914 m. pastatyta mėdiniai dviejų aukštų parapijos namai su sale, kuriuose pradžioje glaudėsi ir lietuvių gimnazija.
1908 - 1912 m. klebonas ir dekanas Jurgis Mačiulis minimas kaip labai pamaldus, asketiškas kunigas.
Klebonas ir dekanas garbės kanauninkas Jonas Burba, (1848 - 1915). Žymus parnokslininkas.
Kun. Placidas Šarkauskas, 1898 - 1903 m. organizavo knygnešystę, draudžiamų knygų gabenimą ir platinimą, bažnyčioje ir parapijiečių buityje diegė lietuvią kalbą. Jau apie 1894 metus kun. Šarkauskas suorganizavo lietuviškų draudžiamųjų raštų gabenimą iš Prūsų ir jų platinimą visoje apylinkeje.
Panašus:
- Neįtikėtina Visų Šventųjų Vaikų Globos Namų Istorija ir Įkvepianti Veikla, Kurią Privalote Žinoti!
- Geriausios Knygos Vaikams: Atraskite Vertingą Literatūrą, Kuri Įkvėps Jūsų Mažuosius!
- Neįtikėtini gimtadienio palinkėjimai Sigitui, kurie sušildys jo širdį!
- Gražūs rūbai vaikams: stilinga ir patogu
- Kaip Lengvai Gauti Vaiko Gimimo Liudijimo Kopiją Lietuvoje – Išsamus Vadovas