Įvairios infekcijos nėštumo metu kelia pavojų tiek mamai, tiek jos vaisiui. Todėl svarbu atlikti infekcijų tyrimus nėščiosioms ir atkreipti dėmesį į tam tikrus tyrimus.
Dažniausios infekcijos ir jų poveikis nėštumui
Toksoplazmozė
Pagrindiniai toksoplazmozės infekcijos šaltiniai yra užteršta toksoplazmų oocistomis aplinka ir infekuota toksoplazmų cistomis žalia ar nepakankamai termiškai apdorota mėsa. Dažniausiai infekcija pasireiškia švelnia forma, nejaučiant jokių ryškesnių simptomų. Taksoplazmozė itin pavojinga nėščiosioms - serganti motina parazitą gali perduoti per placentą vaisiui, neturinčiam imuniteto.
Didžiausias infekcijos pavojus vaisiui yra nėštumo pradžioje - galimas savaiminis persileidimas, o gimusiam kūdikiui - smegenų vandenė, aklumas bei kurtumas. Norint nustatyti, ar naujagimis užsikrėtė toksoplazmoze, svarbu atlikti IgM antikūnų tyrimą, nes ūmi toksoplazmozė rodo, kad vaisius taip pat buvo infekuotas. Siekiant nustatyti, kaip seniai įvyko užsikrėtimas T. gondii, rekomenduojama atlikti IgG avidiškumo tyrimą, kurio metu nustatomas jungties tarp T.gondii antigeno ir IgG antikūno stiprumas.
Raudonukė
Raudonukė - infekcinė virusinė liga, pasireiškianti odos bėrimu, padidėjusiais pakaušio bei kaklo limfmazgiais. Raudonukės viruso IgG tyrimas atliekamas imuniteto prieš raudonukę įvertinimui arba aktyvios ligos diagnozavimui. Susirgus raudonuke nėštumo metu, virusas infekuoja vaisių, o tai lemia didelę apsigimimų tikimybę: smegenų pažeidimus, širdies defektus, aklumą bei kurtumą.
Raudonukės infekcija pirmosiomis 20 nėštumo savaičių gali padidinti persileidimo riziką.
Citomegalovirusas (CMV)
Citomegaloviruso infekcija nėščioms moterims yra itin pavojinga, nes gali sukelti įvairių komplikacijų vaisiui, ypač jei užsikrėtimas įvyksta pirmosiomis nėštumo savaitėmis. Naujagimių CMV infekcija pasireiškia per kelias dienas nuo gimimo. Citomegaloviruso infekcijai būdingas kūno pageltimas, kepenų ir blužnies padidėjimas, bėrimas bei centrinės nervų sistemos pažeidimai.
Jei CMV tyrimo rezultatas yra IgG+/IgM-, reiškia, kad citomegalovirusas yra latentinėje, neaktyvioje būsenoje, motina turi imunitetą, kurį perduos vaisiui. Jei CMV antikūnų testo rezultatas yra IgG-/IgM+, galima įtarti pirminę infekciją, arba yra nespecifinė IgM reakcija. Jei po dviejų savaičių pakartojus tyrimą rezultatas yra IgG+/IgM+, didelė tikimybė, kad tai yra pirminė CMV infekcija, kuri gali būti perduota vaisiui. Jei CMV testo rezultatas yra IgG-/IgM-, galima teigti, kad nėščioji nebuvo užsikrėtusi citomegalovirusu arba infekcija yra latentinėje fazėje ir CMV IgG lygis yra toks žemas, kad neviršija aukščiausios normos ribos.
Chlamydia trachomatis
Chlamydia trachomatis infekcija - lytiniu keliu plintanti liga, dažnai diagnozuojama nėštumo metu. Chlamydia trachomatis infekcija daugeliu atvejų yra besimptomė, tačiau gali sukelti įvairių komplikacijų, tokių kaip priešlaikinis gimdymas ar vaisiaus dangalų ankstyvasis plyšimas.
Literatūros duomenimis 30-50 % naujagimių, kurių motinos turi aktyvią, negydytą C. trachomatis infekciją, išsivysto konjugtyvitas (akies junginės uždegimas), o 5-10 % atvejų gali išsivystyti aspiracinė pneumonija. Plaučių uždegimas dažniausiai pasireiškia kūdikiams nuo 6 savaičių iki 6 mėnesių amžiaus.
B grupės beta hemolizinis streptokokas
Infekcija pasireiškia sepsiu, pneumonija ar meningitu. Nėščiosioms šie streptokokai gali sukelti jokiais simptomais nepasireiškiančią bakteriuriją arba cistitus, kurie vėliau gali sukelti inkstų uždegimus.
Vėjaraupiai
Vėjaraupiai (Varicella) - ūminė virusinė infekcija, pasireiškianti karščiavimu bei gleivinių bėrimu. Vėjaraupių sukėlėjas yra Varicella zoster virusas (VZV), dar vadinamas Human herpes virus 3. Vienas dažniausių motinos klinikinių komplikuotos vėjaraupių ligos požymių nėštumo metu yra vėjaraupių pneumonija, kuri gali greitai progresuoti iki hipoksijos ar kvėpavimo nepakankamumo.
Jei motina užsikrečia vėjaraupių infekcija ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu (nuo 8 iki 20 sav.), vaisiui gresia įgimto vėjaraupių sindromo išsivystymo rizika. Šiam sindromui būdingi odos, akių struktūriniai pažeidimai bei galūnių hipoplazija. Nėštumo metu motinos sergamumas vėjaraupiais taip pat yra susijęs su vėlesniu pūslelinės išsivystymu kūdikystėje.
Vėjaraupių viruso IgG tyrimas atliekamas imuniteto prieš vėjaraupius įvertinimui arba aktyvios ligos diagnozavimui. Antikūnų padidėjimas kraujyje rodo anksčiau buvusią infekciją arba įgytą imunitetą po skiepo.
Ureaplasma urealyticum/Ureaplasma parvum
Ureaplasma urealyticum ir Ureaplasma parvum - tai bakterijos, kurios gali būti aptinkamos sveiko žmogaus urogenitalinėje sistemoje, ir nors dažnai jos yra besimptomės, nėštumo metu gali sukelti įvairių komplikacijų tiek motinai, tiek vaisiui. Nustatyta, kad U. urealyticum ir U. parvum infekcijų perdavimo dažnis nėštumo metu vaisiui svyruoja nuo 18% iki 88%.
Nėštumo metu infekcija gali sukelti priešlaikinį gimdymą: užsikrėtimo atveju skatinama citokinų ir prostaglandinų gamyba sukelia priešlaikinį vaisiaus vandenų plyšimą.
Hepatitas B
Virusinis hepatitas B - hepatito B viruso sukeltas ūminis arba lėtinis kepenų uždegimas. HBV perdavimo iš motinos vaikui rizika iš HBsAg (+) motinų jų kūdikiams, nenaudojant aktyviosios ir pasyviosios imunizacijos, siekia 90%. Perdavimas gali įvykti gimdoje, gimdymo metu arba po gimimo.
Jei ūminis HBV yra simptominis, dėl geltos ir intoksikacijos gali prasidėti priešlaikinis gimdymas. Antroje nėštumo pusėje HBV gali komplikuotis: pasireiškia ūminis kepenų nepakankamumas, didelė kepenų nekrozė.
Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV)
ŽIV yra retrovirusas, pažeidžiantis T limfocitus ir sukeliantis imuninės sistemos nepakankamumą. Perinatalinis ŽIV perdavimas iš motinos vaisiui priklauso nuo daugelio veiksnių. ŽIV užsikrėtusi nėščioji infekciją gali perduoti vaikui: nėštumo metu (vaisiui esant gimdoje, prieš gimdymą), gimdant ir žindant kūdikį.
Nustatyta, kad ŽIV perdavimo rizika iš motinos vaikui yra 25-30 proc. nemaitinant krūtimi ir 40 proc. žindant naujagimį. Didesnė ŽIV perdavimo rizika vaisiui yra kai moteris užsikrėtė ŽIV nėštumo metu. Žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) tyrimu nustatomi specifiniai antikūnai motinos kraujo serume ir plazmoje.
Sifilis
Sifilis - lytiniu keliu plintanti bakterinė infekcija, kurią sukelia bakterija Treponema pallidum. Nėščiosios, sergančios ankstyvuoju sifiliu ir negydomos, 70-100 % pagimdo sifiliu užkrėstą naujagimį. Sifiliu serganti nėščioji vaisių užkrečia per placentą nuo 12 nėštumo savaitės.
Užkrėstas sifiliu naujagimis būna hipotrofiškas, gali turėti kvėpavimo sutrikimų, smegenų edemą, ascitą, padidėjusią blužnį. Naujagimiui įgimto sifilio požymiai atsiranda per pirmuosius 4-5 mėnesius - tai karščiavimas, makopapulinis bėrimas (dažnai ant delnų ir padų), limfadenopatija, gydymui atsparus enteritas, laringitas, hemolizinė anemija ir kt.
RPR - pirminis tyrimas, kurį reikėtų atlikti įtarus sifilį ar tikrinantis profilaktiškai. RPR tyrimo metu, kraujyje ieškoma specifinių antigenų, kurie pradeda gamintis žmogui užsikrėtus sifiliu. TPHA - tyrimas, naudojamas patikslinti diagnozę po to, kai RPR tyrimo metu gaunamas teigiamas rezultatas.
Gripas
Gripas - tai ūminė kvėpavimo takų infekcija, kurią sukelia A arba B gripo virusai. Ji pasireiškia protrūkiais ir epidemijomis visame pasaulyje, dažniausiai žiemos sezono metu. Nėščiųjų ir neseniai pagimdžiusių moterų (2 sav. po gimdymo ar nėštumo netekimo) sergamumas ir mirtingumas nuo gripo yra didesnis nei bendroje populiacijoje.
Gripas paprastai prasideda staiga prasidėjusiu karščiavimu, neproduktyviu kosuliu ir mialgija. Karščiavimas paprastai svyruoja nuo 37,8 iki 40,0 °C. Kiti nespecifiniai simptomai: bloga savijauta, gerklės skausmas, pykinimas, nosies užgulimas ir galvos skausmas. Šie klinikiniai požymiai iš esmės sutampa su kitų virusinių kvėpavimo takų infekcijų, todėl, nesant diagnostinių tyrimų, jų tiksliai atskirti neįmanoma.
Praėjusio šimtmečio gripo pandemijų (1918-1919, 1957-1958 ir 2009-2010 m.) duomenys rodo, kad nėščiosios, palyginti su bendra populiacija, dažniau serga sunkesne ligos forma, yra hospitalizuojamos ir gydomos intensyviosios terapijos skyriuje bei miršta. Nėščiosioms, sergančiomis gretutinėmis ligomis (pvz., lėtinėmis širdies ar plaučių ligomis, cukriniu diabetu, lėtinėmis inkstų ligomis, piktybiniais navikais, imunosupresija), kyla dar didesnė gripo komplikacijų rizika nei ne nėščiosioms.
Gripo virusas per placentą perduodamas retai, tačiau gripas nėštumo metu gali turėti neigiamą poveikį vaisiui net ir nesant transplacentinio perdavimo. Nėščiosios gripo infekcija gali būti susijusi su vaisiaus įgimtomis anomalijomis (nervinio vamzdelio defektai, hidrocefalija, įgimtos širdies ydos). Hipertermija, dažna klinikinė gripo apraiška, taip pat yra tam tikrų įgimtų anomalijų rizikos veiksnys, šią riziką sumažina antipiretikų vartojimas.
Gripo infekciją reikėtų įtarti tuomet, kai staiga prasideda karščiavimas, kosulys, raumenų skausmai ir kiti simptomai, tokie kaip bloga savijauta, gerklės skausmas, pykinimas, nosies užgulimas ir galvos skausmas bei kai yra padidėjęs sergamumas gripo infekcija. Diagnozę patvirtina teigiamas gripo viruso molekulinis ar greitasis Ag testas.
Nėščioms ir gimdyvėms (iki 2 sav. po gimdymo), kurioms įtariamas arba patvirtintas gripas, rekomenduojama antivirusinį gydymą skirti kuo anksčiau, neatsižvelgiant į skiepijimo būklę. Nors antivirusinio gydymo nauda didžiausia, kai jis pradedamas per pirmąsias 48 valandas nuo simptomų atsiradimo, antivirusinis gydymas taip pat pateisinamas ir pacientams, kuriems gripas pasireiškia praėjus >48 valandoms nuo simptomų atsiradimo, ypač jei jų klinikinė būklė nepradėjo gerėti.
Oseltamiviras yra tinkamiausias antivirusinis vaistas nėščiosioms, sergančioms gripu, gydyti. Kiti neuraminidazės inhibitoriai (zanamiviras, peramiviras) yra priimtini alternatyvūs preparatai nėščiosioms gydyti, tačiau zanamiviras yra santykinai kontraindikuotinas pacientams, sergantiems astma ar lėtine obstrukcine plaučių liga, o peramivirą galima vartoti tik į veną. Antivirusinių vaistų dozavimas gripui gydyti nėštumo metu yra toks pat kaip ir kitiems suaugusiesiems. Pirmojo pasirinkimo preparatas Oseltamiviras vartojamas po 75 mg du kartus per parą 5 dienas.
Karščiavimui gydyti vartojamas acetaminofenas, nes hipertermija pirmojo trimestro metu siejama su nervinio vamzdelio defektais ir galbūt kitomis įgimtomis anomalijomis. Karščiavimas gimdymo metu gali būti naujagimių traukulių, encefalopatijos, cerebrinio paralyžiaus ir naujagimių mirties rizikos veiksnys.
Gripo sezono metu rekomenduojama skiepyti nuo gripo visas moteris, kurios yra nėščios ar gali būti nėščios arba gali gimdyti. Nėščiosios gali būti skiepijamos bet kuria licencijuota inaktyvuota arba rekombinantine gripo vakcina. Nėščiosios neturėtų būti skiepijamos gyva susilpninta gripo vakcina.
Skiepijimas nuo gripo yra labai svarbus mažinant motinos susirgimo gripu ir hospitalizavimo riziką, gerinant nėštumo rezultatus ir apsaugant kūdikį kelis mėnesius po gimimo. Nėščios pacientės pasiekia panašų seroprotekcijos lygį kaip ir negimdžiusios pacientės. Skiepijimas nuo gripo taip pat sumažina su gripu susijusių hospitalizacijų riziką.
Parvovirusas B19 (PVB19)
Žmogaus parvovirusas B19 (PVB19) yra vyraujantis parvovirusų sukėlėjas žmonėms. Normalios imuninės sistemos suaugusiems PVB19 infekcija dažniausiai būna lengvos formos arba besimptomė. PVB19 infekcija yra dažna vaikų liga. Antikūnai prieš PVB19 randami 30-60% suaugusiųjų.
Nėščios moterys, neturinčios antikūnų prieš PVB19, yra tokios pat imlios infekcijai kaip ir bet kuris kitas suaugęs žmogus. PVB19 sukelia infekcinę eritemą (erythema infectiosum). Vaikams būdinga „nupieštų skruostų“ veido išvaizda ir „nėrinių“ eriteminis bėrimas ant liemens ir galūnių. Suaugusiesiems dažniausiai gali pasireikšti artropatija, pažeidžianti rankų, riešų, kelių ir čiurnų sąnarius.
PVB19 viremija prasideda praėjus 6 dienoms po kontakto ir trunka vieną savaitę. Užsikrėtęs asmuo yra užkrečiamas prieš pasireiškiant simptomams. PVB19 galima aptikti kraujyje ir išskyrose praėjus 5-10 dienų po kontakto. Imunokompetentinės būklės pacientai greičiausiai nėra užkrečiami prasidėjus su PVB19 susijusiam bėrimui, artralgijoms ar artritui.
Virusas nelaikomas teratogenišku, tačiau vis daugiau mokslo žinių randasi apie intrauterininės infekcijos mechanizmus ir pasekmes bei galimas pasekmes naujagimio vystymuisi. Nepaisant to, kad PVB19 yra pripažintas fetotropiniu veiksniu, galinčiu sukelti vaisiaus netektį, PVB19 tyrimas nėra įprastai įtraukiamas į nėščiųjų ar gimdyvių priežiūros tyrimus, todėl gali būti, kad vėluojama gydyti PVB19 infekcija lemia komplikuotą nėštumą.
Anemijos ir vaisiaus vandenės rizika yra didesnė, kai moterys PVB18 užsikrečia pirmoje nėštumo pusėje. Nėščia moteris, kurios PVB19 IgG (-) ir PVB19 IgM (-) yra imli infekcijai, ypač jei ji bendrauja su mažais vaikais, o bendruomenėje yra PVB19 atvejų. Intraveninis imunoglobulinas (IVIG) buvo naudojamas ūminei PVB19 infekcijai gydyti imunodeficitiniams suaugusiesiems ir ŽIV užsikrėtusiems vaikams. Tačiau yra tik vienas pranešimas apie jo panaudojimą vaisiaus gydymui.
Peršalimas nėštumo metu
Peršalimas nėštumo metu dažniausiai neturėtų kelti papildomų rūpesčių. Tačiau tam tikrais atvejais peršalimo nėštumo metu pasekmės gali turėti įtakos būsimos mamos ir vaikelio sveikatai.
Kada kreiptis į gydytoją?
- Karščiavimas išlieka kelias dienas arba pastebite, kad jums tampa sunku kvėpuoti.
- Jūsų temperatūra pakyla virš 37,5-38⁰C.
- Užklupo peršalimas ankstyvo nėštumo metu.
Net jei peršalimas yra lengvas, gydytojo konsultacija vis tiek gali būti naudinga. Jei nėštumo metu susiduriate su peršalimu ar kitais sveikatos sutrikimais, neabejokite kreiptis į šeimos gydytoją. Šeimos medicina yra pirmas žingsnis sveikatos problemoms spręsti.
Kaip gydytis peršalus nėštumo metu?
Peršalimas nėštumo metu gali būti nepatogus, bet dažniausiai nesukelia rimtų pavojų jei laiku imamasi tinkamo gydymo.
- Gerkite daug skysčių.
- Jei jaučiate užgulusią nosį, išbandykite garų inhaliacijas. Į dubenį karšto vandens įlašinkite keletą lašų eukalipto aliejaus ir kurį laiką pakvėpuokite kylančiais garais. Taip pat gali padėti ir karštas dušas.
- Jei skauda gerklę, gerkite arbatas arba karštą vandenį su medumi ir citrina, naudokite mėtinius ledinukus.
- Jei jaučiate galvos skausmą arba pakyla temperatūra, galite išgerti paracetamolio. Tačiau tai turi būti daroma atsargiai, atidžiai sekant vartojimo instrukciją. Geriausia, dėl dozės ir vartojimo laiko, pasikonsultuoti su gydytoju.
Svarbu prisiminti, kad nėštumo metu turite būti atsargios su vaistais, nes kai kurie vaistai, kuriuos vartojote anksčiau, gali nebetikti. Todėl prieš pradėdami vartoti bet kokius vaistus visada pasitarkite su savo gydytoju arba vaistininku. Peršalus nėštumo metu, svarbu pasirinkti saugius ir patikimus gydymo metodus.
Kaip apsisaugoti nuo peršalimo nėštumo metu?
Geriausias būdas apsisaugoti nuo peršalimo sukeliamų rizikos veiksnių nėštumui yra nesusirgti.
- Pakankamai ilsėkitės.
- Sportuokite. Įrodyta, kad fiziniai pratimai ar net lengvas pasivaikščiojimas lauke gerina kraujo cirkuliaciją, stiprina natūralią organizmo apsaugą.
- Laikykitės subalansuotos mitybos.
- Rinkitės sezonui tinkamą aprangą. Šaltuoju sezonu, kai ypatingai siaučia peršalimo ir gripo virusas, laikykite kojas, rankas ir galvą šiltai.
- Dažniau būkite namuose. Venkite masinių susibūrimų vietų, ypač kai siaučia virusai. O jei jau turite būti ten, kur daug žmonių (pavyzdžiui, gydymo įstaigoje), dėvėkite apsauginę medicininę kaukę.
- Laikykitės tinkamų higienos priemonių. Tai vienas patikimiausių būdų apsisaugoti nuo užkrečiamų ligų, taip pat ir peršalimo.
- Gerkite daug skysčių. Tinka vanduo, arbatos, sultys.
Ko vengti peršalus nėštumo metu?
Dažnai vaistai, kuriuos esame įpratę vartoti susirgus peršalimu, nėštumo metu nebetinka. Dauguma vaistų, net ir homeopatiniai, turi vienokį ar kitokį šalutinį poveikį, tad nepatartina jų vartoti nepasitarus su gydytoju. Taip pat reikėtų visiškai pamiršti populiarius vaistus nuo peršalimo vaistus milteline forma. Jų sudėtyje dažnai yra labai didelė dozė paracetamolio ir kitų karščiavimą mažinančių medžiagų, kas gali pakenkti nėštumui.
Arbata nėštumo metu
Nėštumo metu arbata gali palengvinti peršalimo simptomus. Vaistinės arbatos, pagamintos iš natūralių žolelių ir vaisių, tokių kaip imbieras, citrina, mėtos ar ramunėlės, dažnai laikomos saugiomis ir gali būti ypač naudingos peršalus. Kai kurių arbatų sudėtyje gali būti medžiagų, turinčių neigiamą poveikį nėštumui. Be to, svarbu vengti arbatų, kuriose yra daug kofeino, pavyzdžiui, juodos ir žalios arbatų. Per didelis kofeino kiekis gali turėti neigiamą poveikį nėštumo eigai ir vaikeliui.
Peršalimo pasekmės vaisiui
Dažniausiai peršalimo nėštumo metu pasekmės nėra tiesiogiai pavojingas vaisiui, bet gali sukelti nepatogumų. Peršalimo simptomai, tokie kaip užgulusi nosis, kosulys ir karščiavimas, gali būti nemalonūs būsimai mamai, bet paprastai nesukelia rimtų komplikacijų.
Nėštumo metu kai kurių rūšių antibiotikų vartojimas gali kelti riziką vaisiui. Todėl yra itin svarbu, kad gydytojas, į kurį kreipėtės, žinotų apie jūsų nėštumą.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Zika Virusas Nėštumo Metu: Svarbiausia Informacija Apie Riziką, Simptomus ir Kaip Apsisaugoti
- Roto virusas vaikui: simptomai, gydymas ir prevencija
- Žarnyno virusas vaikui: simptomai ir gydymas
- Sužinokite, kiek buteliukų reikia naujagimiui: svarbiausi patarimai ir priežiūra
- Neįtikėtini Muzikiniai Sveikinimai Gimtadieniui – Dovanos, Kurios Skamba Iš Širdies!