Virgilijus Noreika, garsus Lietuvos tenoras, paliko ryškų pėdsaką šalies kultūroje. Prisiminkime maestro tokį, koks jis dar buvo prieš keletą metų, besiruošiantis savo 80-mečio jubiliejui.
Vaikystė ir Jaunystė
Mama Marcijona ir tėtis Leonas Noreikai. "Abiem tėvams, kurie kilę nuo Joniškio krašto, jų santuoka buvo antroji, o aš - jų „bendras produktas“. Mamytė sakė, kad vos tik atsiradęs šiame pasaulyje labai garsiai surėkiau", - šypsosi Šiauliuose gimęs tenoras. Jis neslepia, kad turi, o tiksliau - turėjo brolių ir seserų. Iš tėvelio pirmos santuokos tai buvo garsus dramos aktorius Laimonas Noreika ir pianistė Laima Noreikaitė, taip pat jis turėjo brolį Leoną, o iš mamos pusės - kartu augusį žinomą smuikininką, tarptautinių konkursų laureatą profesorių Eugenijų Paulauską.
Mažasis Virgilijus scenoje debiutavo, kai jam buvo šešeri. Tiesa, Šiaulių dramos teatro scenoje, kurioje buvo pastatytas spektaklis „Dvylika brolių, juodvarniais lakstančių“, berniukas vaidino nykštuką. O dainavo būsimasis tenoras kasdien - savo ir kitų džiaugsmui.
Kai Virgilijui buvo 10 metų, jis su tėvais persikėlė į Vilnių, mokėsi 1-ojoje berniukų gimnazijoje, sėdėjo viename suole su žymiu rašytoju Tomu Venclova. Būsimam solistui mokykloje gerai sekėsi matematika, nors kartu mokėsi sostinės Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje.
V. Noreika prisimena: "Buvo sunku, nes pamokos prasidėdavo aštuntą ryto, o namo grįždavau aštuntą vakaro. Tada šeima sunkiai gyveno: buvo pokaris, daug ko trūko, net ir mėsos netekdavo valgyti tada, kai norėjosi."
Tėvas palengvino sūnaus dalią ir pervedė jį mokytis į J. Tallat-Kelpšos mokyklą. "Man pasiūlė pūsti trimitą, kad pravėdinčiau plaučius. Juo sėkmingai pusantrų metų grojau pučiamųjų instrumentų orkestruose, bet labai norėjau dainuoti. Pasisekė... Buvau pervestas į chorinio dainavimo skyrių", - pasakojo solistas.
Chorvedžio specialybės V. Noreika mokėsi pas Antaną Jozėną, o pirmuoju ir geriausiu dainavimo mokytoju jis laiko Antaną Norvaišą. "Dainavimo pagrindus paklojo būtent jis, ir už tai esu dėkingas", - kalbėjo maestro. Vėliau, kai įstojo į tuometinę konservatoriją, jam didelė garbė buvo mokytis legendinio tenoro Kipro Petrausko solinio dainavimo klasėje.
Karjera ir Pasiekimai
Operos ir baleto teatre, dar būdamas studentas, debiutavo operoje „Eugenijus Oneginas“ - dainavo Lenskį.
Jaunas, bet jau pasitobulinęs teatre „La Scala“ solistas išgirdo dainuodamas Jungtinėse Amerikos Valstijose. Laikraščiai jį tuomet gretino su Plačidu Domingu ir Lučianu Pavaročiu. Žavėtasi jo nepaprastu muzikalumu ir kitomis savybėmis.
Tenoras taip pat kurį laiką buvo užkariavęs ir Didžiojo teatro sceną Maskvoje, dainavo kartu su garsenybėmis Jelena Obrazcova, Galina Višnevskaja ir kt.
Hercogo partiją operoje „Rigoletas“, kuriai reikia didelio meistriškumo, V. Noreika dainavo net 49 teatrų scenose, o jo atliekama garsioji Kavaradosio arija iš operos „Toska“, persunkta atsisveikinimo su gyvenimu graudulio, taip pat daugybę kartų skambėjo Lietuvos, Lenkijos, tuometinės Čekoslovakijos, Vokietijos scenose.
Kai tenoras dainuodavo svetur, dažniausiai skambėdavo arijos ir dainos italų kalba, tačiau jis visada rasdavo progą padainuoti ir lietuvių liaudies dainų, tuo nustebindamas užsienio melomanus. "Tos lietuviškos dainos buvo svarbios ne vien todėl, kad jos melodingos ir gražios, bet jos nešė svarbią žinią apie Lietuvos šalelę", - įsitikinęs solistas.
Pedagoginė Veikla
V. Noreika nuo 1976 metų dirbo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (buvusioje Lietuvos valstybinėje konservatorijoje), dabar dar turi keletą mokinių M. K. Čiurlionio menų mokykloje. Tarp profesoriaus mokinių, kurių jis suskaičiavo apie keturiasdešimt, yra žinomi solistai Edgaras Montvidas, Merūnas Vitulskis, Eugenijus Chrebtovas, Liudas Norvaišas, Laimonas Pautienius, Mindaugas Zimkus, Kęstutis Alčiauskis, Audrius Rubežius, Ignas Misiūra-Tumanovas, Jovita Vaškevičiūtė, Marta Lukošiūtė ir kt., o pats jauniausias savo balsu jau pavergęs publiką - Ilja Aksionovas.
Maestro didžiuojasi savo mokiniais, kurių turi ir Estijoje, nes keletą metų dėstė Talino muzikos akademijoje ir už pedagoginį darbą pelnė šios aukštosios mokyklos garbės daktaro vardą.
Asmeninis Gyvenimas
Pragyventus metus kartu su savo nuostabia žmona praeityje žinoma balerina, o dabar M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus pedagoge L. Bartusevičiūte-Noreikiene maestro vadina laimingiausiu gyvenimo laikotarpiu.
Garsusis Lietuvos tenoras V.Noreika neįsivaizdavo gyvenimo be šeimos: "Tai vienintelė vieta, į kurią norisi grįžti, kur jauku ne tik dėl to, kad galiu vaikštinėti po butą su trumpikėmis. Išgirsti iš sūnaus, kuriam vis labiau rūpi būti savarankiškam, santūriam, vyriškam, iš žmonos, kad tavęs pasiilgsta. Tai - jaudinantis dalykas. Paaukotum viską dėl šito", - apie savo šeimą yra kalbėjęs V.Noreika.
Paskutinis Atsisveikinimas ir Prisiminimai
Netekome vieno garsiausių Lietuvos operos solistų, Lietuvos nacionalinės ir kultūrinės meno premijos laureato Virgilijaus Noreikos. Jam ėjo 83-eti.
L.Bartusevičiūtė-Noreikienė po vyro netekties: "Aš turėjau likimo dovaną. Virgilijus iš tikrųjų buvo mano antroji pusė. Jis man buvo ir vyras, ir draugas, ir labai geras tėvas. Mes visą gyvenimą buvome neatsiejami - apkabindavo, priglausdavo, padrąsindavo, nes juk visko gyvenime būna. Sunkumai kartais atrodydavo nepakeliami, bet jis visada buvo tikroji gyvenimo atrama. Jis išmokė mane paprastumo".
Jau sunkiai sirgdamas ir suprasdamas, kad išauš ta diena, kai šiame pasaulyje žmonai teks pasilikti vienai, V.Noreika ją mokė būti stiprią. "Prieš išeidamas jis man sakė: „Aišku, tau bus labai sunku, bet turi būti stipri, labai stipri. Turi visus sunkumus nugalėti, tęsti šeimos tradicijas“, - prisiminimais dalijosi Loreta, džiaugdamasi, kad turi nuostabų sūnų, į kurio jau tvirtus vyriškus pečius ji visada gali atsiremti.
Našlė jau galvoja, kaip reikėtų sutvarkyti vyro palikimą. V.Noreika paliko didžiulį ir įdomų savo kūrybos bei muzikinį archyvą. Taip pat liko nemažai jo scenos kostiumų. "Dar neapsisprendžiau, kaip sutvarkyti vyro archyvą. Man labai malonu, kad Nacionalinio operos ir baleto teatro vadovas Jonas Sakalauskas sudarė komisiją V.Noreikos atminimui įamžinti. Norėtųsi, kad Virgilijus žmonėms būtų prieinamas kaip ir būdamas gyvas", - vylėsi garsiojo tenoro našlė.
Apdovanojimai ir Įvertinimai
- LSSR valstybinė premija (1960 m., 1970 m.)
- Švedijos Karališkojo Šiaurės žvaigždės I laipsnio ordino Riterio kryžius (1995 m.)
- Estijos Baltosios žvaigždės II laipsnio ordinas (1995 m.)
- Gedimino IV laipsnio ordinas (1995 m.)
- Lietuvos operos bičiulių draugijos „Kipras“ apdovanojimas (1997 m.)
- Lietuvos muzikų sąjungos „Auksinio disko“ apdovanojimas (2001 m.)
- Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didysis kryžius (2003 m.)
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija (2004 m.)
- Nacionalinė kultūros pažangos premija (2007 m.)
- Nacionalinė kultūros ir meno premija (2010 m.)
- „Sidabrinės bitės“ ženklas (2014 m.)
- Santarvės ordinas (2015 m.)
- I laipsnio Santakos garbės ženklas (2016 m.)
Virgilijaus Noreikos vaidmenys
| Vaidmuo | Opera | Kompozitorius |
|---|---|---|
| Alfredas | Traviata | Dž. Verdis |
| Hercogas | Rigoletas | Dž. Verdis |
| Otelas | Otelas | Dž. Verdis |
| Almaviva | Sevilijos kirpėjas | Dž. Rosinis |
| Don Chosė | Karmen | Dž. Bizė |
| Edgaras | Liučija di Lamermur | G. Donizetis |
| Rudolfas | Bohema | Dž. Pučinis |
| Kavaradosis | Toska | Dž. Pučinis |
| Pinkertonas | Madam Baterflai | Dž. Pučinis |
| Hofmanas | Hofmano pasakos | Ž. Ofenbachas |
| Romeo | Romeo ir Džuljeta | Š. Guno |
| Faustas | Faustas | Š. Guno |
| Kastytis | Jūratė ir Kastytis | K. V. Banaitis |
| Herkus Mantas | Prūsai | G. Kuprevičius |
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Sveikinimai gimus vaikui: gražiausi linkėjimai ir atvirukai
- Gimtadienio dainos vaikams: linksmiausios melodijos šventei!
- Sveikinimai vaikams gimimo dienos proga: originalios idėjos
- Vaikiškos dviračio kėdutės: kaip išsirinkti saugiausią ir patogiausią tvirtinimo būdą?
- Netinkamas Vaikų Elgesys: Sužinokite Pagrindines Priežastis ir Efektyvius Sprendimus!