Viešvilės miestelis, 2015 m. Aplinkos ministerijos pripažintas „Geriausiai atspindinčia savitus Mažosios Lietuvos regiono kraštovaizdžio bruožus“, turi turtingą istoriją ir kultūros paveldą.
Istorija
Vaikų globos namai Viešvilės teismo pastate įkurti 1951 m. Karo metais pastatas buvo apgriautas, jam reikėjo remonto. „Pirmuoju Viešvilės vaikų namų direktoriumi paskirtas dailininkas, skulptorius, žinomo skulptoriaus Vinco Grybo mokinys, Juozas Kriaučiūnas“, - pasakoja A. Sinkevičius.Jo užrašytuose J. Kriaučiūno prisiminimuose pasakojama, kad pirmasis direktorius prieš tai dirbo Jurbarko gimnazijoje mokytoju, ir švietimo skyriaus nurodymu buvo paskirtas eiti naujas pareigas.Buvęs teismo rūmų pastatas J. Kriaučiūną pasitikęs išdaužytais langais, išlupinėtomis durimis, stovintis tarp griuvėsių. Direktoriui teko viską tvarkyti nuo pat pradžių. Pats rūpinosi pastato remontu, reikiamomis medžiagomis, komplektavo darbuotojų kolektyvą. Kol vyko remontai, pirmieji 105 auklėtiniai kurį laiką gyveno keliuose pastatuose.
1956 m. 1970 metais vaikų namai išplėsti - pradėta naujo korpuso su sporto sale ir valgykla statyba. 1985 m. čia jau stovėjo pirtis, skalbykla, sandėliai. O prasidėjus nepriklausomybei vaikų globos namus ėmėsi globoti vokiečių firma „Mister Trucker“, vadovaujama Hanso Delsinggo. Tada atgijo patalpos, rėmėjai skyrė lėšų remontui, inventoriui. Netrukus buvo pakeisti langai, pastatyta nauja kieto kuro katilinė. Gyvenimo sąlygos čia nuolat buvo gerinamos. Daug dėmesio buvo skiriama teritorijos tvarkymui, jos puošimui.
Nepaisant „klestėjimo“, vaikų skaičius Viešvilės vaikų globos namuose mažėjo, keitėsi globos formos, valstybės politika. 2004 m. čia gyveno 90 vaikų, o po dešimties metų, 2015-aisiais liko 47. Tais pačiais metais Viešvilės vaikų globos namai pervadinti į Skalvijos vaikų globos namus. 2016 m. sausio mėn. įkurtas bendruomeninio gyvenimo padalinys ir pirmieji 6 ugdytiniai iškelti į gyvenamąjį namą Smalininkuose. Dar dvi šeimynos iškeltos į gyvenamuosius namus Viešvilės miestelyje. 2018 m. iškeldinus paskutinę šeimyną, netrukus patalpas atlaisvino ir administracija.
Viešvilėje gyvenanti Vilma Mingėlienė, buvusi vaikų namų auklėtinė, atvira - raudonų plytų pastate prabėgo jos vaikystė, čia jos gimtieji namai - kitokių, kaip ir dauguma čia užaugusių, neturėjo. Anksčiau gyveno Plungėje, bet sugrįždavo į vaikų globos namus pasisvečiuoti. „Leisdavo, kai paprašydavom, apsistoti svečių kambaryje. Su dukra net atvažiuodavau, net po porą savaičių atostogaudavom. Visokių atsiminimų galvoje likę. Ir gerų, ir prastesnių. Ir aplinką tvarkydavom, ir žaisdavom. Buvo gerų auklėtojų, buvo ir tokių, kurios labai bausdavo. Kaip ir visur. Privalėjom mokytis, specialybę liepdavo įsigyti“, - prisiminimais dalinasi Vilma.
Dabartinė Situacija
Jurbarko rajono tarybos narius dar sausio mėnesį pasiekė susirūpinusių viešviliečių kreipimasis dėl buvusių ,,Skalvijos“ globos namų Viešvilėje tolimesnio panaudojimo. Šis prašymas aptartas šią savaitę vykusiuose tarybos komitetų posėdžiuose.
Trumpam nusikelkime 100 m atgal į praeitį. Atskyrus nuo dvaro pramonės įmones, Viešvilės dvaras prastose mūsų žemėse neišgyveno ir 1900 m. buvo išparduotas, tačiau iš anksto buvo numatyta, ką steigti jo bazėje. Apie 1000 ha miško perduota besikuriančiai didžiajai „Hildebrant“ lentpjūvei. Buvusioji tarp tvenkinio ir bažnyčios dvaro žemė išdalinta sklypais, kur greitu laiku pastatyta daug gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties mūrinių pastatų - išaugo miestelis. Sukūrus lentpjūvėje virš 200 naujų darbo vietų, padidėjus miestelyje gyventojų skaičiui, parapinė mokykla nesutalpino mokinių.
Jau 1902 m. Viešvilės pirmosios instancijos teismo rūmai - masyvus trijų aukštų raudonplytis mūras, savo neogotikiniu stiliumi kiek primenantis viduramžių pilį. Jo išvaizda daro įspūdį ir šiandien, nors atstatant ir vėliau - po rekonstrukcijos - daug buvusių vaizdingų architektūrinių detalių jau nebeliko. Fasaduose - neogotikiniai motyvai, angos išryškintos balto tinko ir raudonų plytų kontrastu. Čia buvo valsčiaus administracija, teismas, notaras, metrikacijos skyrius.
„Teismo rūmai čia išaugo neatsitiktinai. XX a. pradžioje visame Klaipėdos krašte tebuvo penkios teismo apygardos. Viešvilės teismo apygarda apėmė visą rytinę Pagėgių krašto dalį. Nuo 1902 m. Viešvilėje bylinėdavosi Smalininkų, Viešvilės, Žukų, Vilkyškių valsčių kaimų, o iki 1919 m. - ir Šilėnų, Liubėnų, Trapėnų ir kitų apylinkių kairiosios Nemuno pusės kaimų gyventojai. Teismo rūmuose buvo ir laikino sulaikymo kameros.
Baldai, daiktai iškeliavo paskui „Skalvijos“ vaikų globos namų auklėtinius, kurie dabar gyvena kituose namuose, tačiau tai, kas liko, labai tiktų panašaus pobūdžio socialinei įstaigai, kad ši galėtų naudotis tuo, kas įrengta ir sukaupta. Kabinetai, valgykla, kambariai su virtuvėlėmis, dušai, tualetai tebėra geros būklės, tačiau neįveiklinus pastato, be priežiūros ir šildymo, pamažu viskas nyks. Virtuvės įranga perduota kitoms globos įstaigoms, tačiau valgyklos patalpos šiandien tebėra geros būklės. Yra išlikusi ir kambario dydžio stacionari šaldymo kamera. Labiausiai baiminamasi, kad pastatas bus išgrobstytas ilgapirščių, sunyks ir liks stūksoti kaip vaiduoklis, kas jau nutiko su keliais panašiais pastatais.
Pasak pašnekovo, šiandien apie tai nepagalvojama. Pirmiausia ardoma, griaunama, o paskui jau galvojama, ką toje vietoje statyti. „Mes imdavome pirmąsias vietas. Iš visos Lietuvos vežė vaikus į Viešvilę, nes čia buvo prestižiniai globos namai. Pastatą dėl raudonų plytų juokais vadindavo „kremliumi“. Gaila, kad tokia architektūra nesaugoma, stovi be naudos.
Viešvilės miesteliui skaudžiai atsiliepia kelios dešimtys sunaikintų darbo vietų. „Kad beatodairiškai naikinamos darbo vietos, pajutome ir anksčiau, panaikinus Jurbarko sakinimo ruožą, Viešvilės žemės ūkio mokyklą, Viešvilės žemės ūkio bendrovę. Dėl to miestelyje neliko nei kur pavalgyti, nei priimti atvykusius nakvynei. Sumažėjus gyventojų, užsidarė ir veikusios valgyklos. Buvusios pasienio policijos, žemės ūkio mokyklos pastatus norėjo įsigyti keletas pretendentų, tačiau operatyviai nesuformavus žemės sklypų, ar dėl kitų biurokratinių barjerų, tai nebuvo leista. Per tą laiką jie suniokoti“, - atvirauja A. Jam antrina ir Viešvilės seniūnas Valentinas Kucinas.
„Čia gyvenantys žmonės esame tikrai neabejingi savo kraštui ir jo klestėjimui. Mes labai džiaugėmės kai rajono savivaldybė perėmė ir pardavė vietos verslininkams buvusios Viešvilės profesinės mokyklos kai kuriuos pastatus. Čia įsikūrė Grožio paslaugų centras ir medienos perdirbimo įmonė ,,Viešvė“, kuriose dabar dirba apie trisdešimt žmonių. O likę Turto bankui priklausantys pastatai yra apleisti, griūvantys ir keliantys nerimą visiems gyventojams ir seniūnijos darbuotojams. Jei buvusius globos namų pastatus ministerija perduos Turto bankui, patalpos bus nešildomos, prasidės jų griūtis. Monografijos apie Viešvilę sudarytojas Algirdas Sinkevičius sako, kad prieš net šimtmetį žmonės buvę supratingesni nei dabar. Viešvilės seniūnas Valentinas Kucinas įsitikinęs, kad įveiklintas pastatas atneštų miesteliui naudos.
Galimi Ateities Planai
„Užsidarius vaikų globos namams dalis darbuotojų neteko darbo. Dėl to bendruomenei ypatingai jautrus klausimas, ką darysime šituose pastatuose. Kad perduodama Turto bankui, tai mūsų neguodžia. Turime miestelyje pastatų, kurie buvo turtingi, o dabar griuvėsiai. To baimindamiesi ir ieškome galimybių, kaip šitą pastatą įveiklinti. Džiaugiamės, kad atsirado norinčių čia įsteigti senelių globos namus. Taip atsirastų darbo vietų. VšĮ „Gerovės paslaugų centras“ direktorė Audronė Svetlovienė ir jos kolega Algirdas Šimoliūnas tarybos nariams pristatė savo veiklos Viešvilėje viziją, kurią įgyvendintų, jei savivaldybė jų ketinimui pritartų. Sudaryti sandėrį su Turto banku, kuris šiuo metu disponuoja buvusių vaikų namų pastatu, įstaiga nenori, nes kalba tuomet krypsta apie pastatų įsigijimą. Toks pirkinys steigėjams per brangus.
„Jau anksčiau atkreipėme dėmesį į šį pastatą gražioje vietovėje, ir norime įveiklinti jį, teikdami socialines ir šalia dar galimai kitas apgyvendinimo paslaugas. Išsinagrinėjome, kaip čia išvystytas turizmas, kad trūksta vietos apgyvendinimui. Suteiktume kompleksinę paslaugą. Pagrindinė veikla būtų - senyvo amžiaus asmenų globa. Kodėl būtent Viešvilė? Todėl, kad sulaukėme bendruomenės palaikymo. Be to, miestelis yra geroje strateginėje vietoje, šalia Nemunas, rekreacinės zonos. Galėtų atsirasti vieta nakvynei su pusryčiais keliautojams, žvejams. Vėliau plečiant veiklą apgyvendintume ir daugiau turistų“, - pristatydama galimą veiklos planą Viešvilėje kalbėjo A.
Veiklos pradžioje numatoma priimti apie 20 senyvo amžiaus asmenų - vėliau veiklą planuojama plėsti priimant iki 40 paslaugų gavėjų. Pamažu įkurtų nuo 15 iki 20 ir daugiau darbo vietų. Paslaugos senyvo amžiaus asmenims būtų teikiamos ne tik gyvenantiems Jurbarko r. apylinkėse, bet ir paslaugų gavėjams iš visos Lietuvos. Įstaiga rengtų tikslinius mokymus socialinį darbą dirbantiems specialistams, edukacines programas. Planuoja, kad nuo pastatų perdavimo iki senyvo amžiaus asmenų globos veiklos pradžios prireiktų 7-8 mėnesių paruošiamiesiems darbams, o tikslinių mokymų, socialinių paslaugų namuose bei turizmo edukacijos veiklas galėtų pradėti iš karto.
Paklausti, kiek kainuotų vieno senelio išlaikymas, tikino, kad neviršytų šalies vidurkio. Pasak investuotojų, senjorų globos poreikis kasmet auga. Jų pateiktais duomenimis, šių metų vasarį eilėje apsigyventi savivaldybių socialinės globos namuose laukė 673 asmenys. Pastatas, dėl kurio likimo viešviliečiai taip jaudinasi, turi istorinę vertę. „Kas geriau, jei ne vietos savivaldybė, gali žinoti, ko reikia mūsų miesteliui ir bendruomenei“, - svarsto viešviliečiai, varstydami savivaldybės duris ir laukdami sprendimo.
Tarybos nariai įvykių neskubina - į artimiausio posėdžio darbotvarkę verslininkų prašymo neįtraukė. Jurbarko meras S. Mockevičius taip pat susilaiko nuo detalesnių vertinimų, informuodamas, kad šiuo metu visuose savivaldybės tarybos komitetuose dalinamasi informacija apie numatomą Viešvilėje esančiuose pastatuose vykdyti veiklą. „Po to su savivaldybės tarybos nariais bei bendruomene bus tariamasi, kokį sprendimą priimti.
Skandalas Globos Namuose
Pradėjus tyrimą dėl vaikų tvirkinimo, įkliuvo pats direktorius Buvęs Jurbarko rajono savivaldybės tarybos narys, Viešvilėje veikiančių vaiko globos namų direktorius ir Lietuvos vaikų globos įstaigų direktorių asociacijos prezidentas Algimantas Liaudaitis liepto galą priėjo prieš kelerius metus. Gavus signalų, kad Viešvilės globotiniai seksualiai išnaudojami, teisėsaugos pareigūnai pradėjo tyrimą. Ėmus narplioti aplinkybes, bendraujant su pačiais vaikais, ėmė aiškėti tai, kuo mažai kas tikėjo - juos tvirkinti galėjo pats globos namų vadovas.
Kilus skandalui A. Liaudaitis neteko direktoriaus posto, tapo įtariamuoju. A. Liaudaičiui buvo pareikšti įtarimai įvykdžius eilę seksualinio pobūdžio nusikaltimų. Bylą pardavus nagrinėti Jurbarko rajono apylinkės teismui, buvęs globos namų direktorius pradžioje su pareikštais kaltinimais sutiko, tačiau vėliau juos ėmė neigti. Byla buvo nagrinėjama uždaruose teismo posėdžiuose, joje nukentėjusiais pripažinti šeši nepilnamečiai globotiniai.
2017 metų balandį Jurbarko teismas A. Liaudaitį pripažino kaltu pagal keturis Baudžiamojo kodekso straipsnius. Nuosprendžiu konstatuota, kad jis disponavimo pornografine medžiaga, tvirkino jaunesnius, nei 16 metų asmenis, prie buvusių globotinių seksualiai priekabiavo, taip pat vaikus įtraukė į girtavimą. Už grotų pasiųstas nebuvo, uždraudė pirkti ir vartoti alkoholį Iki tol neteistas, pirmą kartą prieš teismą stojęs A. Liaudaitis realios laisvės atėmimo bausmės išvengė. Jam teismas skyrė subendrintą 3 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o jos vykdymą atidėjo 3 metams.
Globotinius tvirkinusiam, juos girdžiusiam bei prie jų priekabiavusiam ir pornografiją laikiusiam buvusiam globos namų vadovui teismas skyrė ir šias baudžiamojo poveikio priemones: per visą bausmės atidėjimo laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, nesiartinti prie nukentėjusių asmenų arčiau kaip per 100 metrų, jokiomis priemonėmis nebendrauti su jais, neieškoti ryšių su jais, nesilankyti tose vietose, kuriose būna nukentėję asmenys, nevartoti, neįsigyti ir neturėti alkoholio.
A. Liaudaičiui liepta sumokėti 753,22 eurų dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, jam taip pat uždrausta dirbti bet kokį darbą valstybinėse ir privačiose ugdymo ir globos įstaigose, būti kitų asmenų globėju ar rūpintoju penkerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Savo aukoms, šešiems berniukams, A. Liaudaitis įpareigotas sumokėti po 5 tūkst. eurų kompensaciją už patirtus išgyvenimus. O tam, kad nuteistasis tai padarytų, teismas jo turtui bei piniginėms lėšoms pritaikė nuosavybės teisės apribojimą.
Nors teismo nuosprendis A. Liaudaičiui jau senokai įsiteisėjęs, neseniai teismai vėl prisiminė skandalingai „išgarsėjusį“ buvusį Viešvilės vaikų globos namų direktorių. Jis šių metų birželio pradžioje kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus bei prašė panaikinti nuosavybės teisės apribojimą jo automobiliui „Peugeot 407“. Tačiau teismas šio A. Liaudaičio prašymo netenkino. Nutartyje konstatuota, kad jis dar nėra atlyginęs žalos trims buvusiems globotiniams, o nuosavybės teisių apribojimas galėtų būti panaikintas tik tada, kai priteista žala atlyginta.
Skunde jis nurodė, kad žalą atlyginęs ne trims, o keturiems nuo jo nukentėjusiems jaunuoliams. Faktą, kodėl nėra sumokėta 5 tūkst. eurų suma kitiems buvusiems globotiniams, A. Liaudaitis aiškino tuo, kad „jam nuosprendžiu yra uždrausta bendrauti su nukentėjusiaisiais, ieškoti bet kokių ryšių su jais, todėl jis negali imtis jokių aktyvių veiksmų atlyginti jiems priteistą žalą“.
A. Liaudaičio apeliacinį skundą nagrinėjęs Kauno apygardos teismas išsiaiškino, kad visą priteistą žalą, po 5 tūkst. eurų, jis yra atlyginęs keturiems buvusiems globotiniams. Sprendžiant iš teismo nutarties, panašu, kad tai A. Liaudaitis padarė toli gražu ne savo noru, o tik po to, kai berniukai kreipėsi į antstolius ir buvo pradėta priverstinio išieškojimo procedūra. Teismas konstatavo, kad A. Liaudaitis iki šiol neatlygino 9 tūkst. 500 eurų žalos dviem iš šešių nuo jo nukentėjusių buvusių globotinių.
Skundą išnagrinėjęs teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog dviem nukentėjusiems jaunuoliams išduoti vykdomieji raštai gali būti pateikti vykdyti antstoliams, nes senaties terminas dar nėra suėjęs. Tai galima padaryti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Ar pinigai už parduotą automobilį tikrai atiteks nukentėjusiems ? “Nors nuteistasis nurodo, jog, pardavęs jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu gautas lėšas jis panaudos nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos atlyginimui, tačiau šiuo atveju teismas neturi teisinių instrumentų užtikrinti, kad pačiam nuteistajam savo iniciatyva realizavus jam priklausantį turtą gautos piniginės lėšos būtų perduotos dviem nukentėjusiesiems“, - galutinėje ir neskundžiamoje nutartyje pasisakė A. Liaudaičio skundą atmetęs Kauno apygardos teismas.
Panašus:
- Viešvilės Vaikų Globos Namų Neįtikėtina Istorija: Nuo Įkūrimo Iki Didžiausių Pokyčių
- Marijampolės gyvūnų globos namai: Padėkite beglobiams gyvūnams!
- Ylakių senelių globos namai: kainos, atsiliepimai, kontaktai
- Skaniausi Avižiniai Batonėliai Vaikams – Lengvi Receptai ir Naudingi Patarimai
- Naujagimių intensyviosios terapijos skyrius: Viskas, ką turite žinoti apie šią gyvybiškai svarbią pagalbą